Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2008-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-465-487/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-09-26
Bylos Nr.
1-465-487/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-465-487/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2001-12-29 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 232¹ str. 1 d., 232¹ str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. R. teisme, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent:

ji 2008-03-18 Lietuvos Apeliaciniame teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, baudžiamosios bylos Nr. 1A-68/2008 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus apie jai žinomas K. J. nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti B. J. aplinkybes: paneigė visas aplinkybes, užfiksuotas apklausiant ją liudytoja 2005-12-02 ikiteisminio tyrimo metu ir 2006-12-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu, parodydama, kad jie buvo išgalvoti, kad melavo apimta pykčio ir pavydo, kad G. R. neplanavo B. J. nužudymo ir jame nedalyvavo, kad jis neprašė jos stebėti B. J. automobilio, kad nelaikė namuose šaunamojo ginklo, kad viskas, ką ji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, yra netiesa.

Kaltinamoji R. R. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad ji melagingus parodymus davė ne apeliacinio proceso metu, bet ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama pirmos instancijos teismo posėdyje, kadangi buvo paveikta ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, jai prievarta buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa, ji negalėjo gyventi su dukra, dėl to dukra teismo sprendimu buvo nuo jos atskirta. Norėdama išsivaduoti iš tokios situacijos, ji nusprendė apeliacinės instancijos teisme pasakyti tiesą, o šios bylos nagrinėjimo metu savanoriškai atsisakė dalyvauti liudytojų apsaugos programoje, sugrįžo gyventi į Telšius, nori susigrąžinti teisę rūpintis nepilnamete dukterimi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš 2005-12-02 liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad 2005-12-02 R. R. , apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-013-93, parodė, kad 1993 metais jos buvęs sutuoktinis G. R. , šaudydamas į B. J. , jį sužeidė ir nušovė šalia jo sėdėjusį automobilio vairuotoją. G. R. šį nusikaltimą planavo iš anksto, jam ruošėsi. Savo veiksmais G. R. keršijo B. J. už pasikėsinimą nužudyti G. R. brolį A. R. ( b.l. 2-6).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2006-12-11 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. R. , apklausiama liudytoja pirmos instancijos teisiamajame posėdyje, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 7-15).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2007-03-01 nuosprendžio matyti, kad minėti R. R. parodymai pirmos instancijos teismo nuosprendyje buvo pripažinti G. R. kaltės įrodymu (b.l. 16-27).

Iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-03-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso metu R. R. , apklausiama liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo parodymus pakeitė ir parodė, kad anksčiau duodama parodymus apie G. R. , ji jį apkalbėjo iš pykčio ir pavydo (b.l. 28-36).

Iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-04-30 nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. R. apeliacinis skundas, matyti, kad Lietuvos Apeliacinis teismas šiuos G. R. parodymus pripažino duotais, siekiant palengvinti G. R. teisinę padėtį, ir juos atmetė (b.l. 37-40).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-19 rašto Nr.2P-1800/2008 matyti, kad Lietuvos Aukščiausiajame teisme 2008-07-29 buvo gautas nuteistojo G. R. kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-01 nuosprendžio ir Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-30 nutarties; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008-08-12 nutartimi nuteistojo G. R. skundą atsisakyta priimti.

Pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamo asmens išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, gali būti nustatomi, įvertinant ir išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltinamo asmens elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2007-03-01 nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str.2d.7p., 22 str.1d. ir 129 str.2d.5p.,7p., liudytojos R. R. parodymai pirmos instancijos teismo nuosprendyje buvo pripažinti G. R. kaltės įrodymu, įvertinus juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, gretinant su kitais įrodymais.

Iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-04-30 nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. R. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2007-03-01 nuosprendžio, matyti, kad Lietuvos Apeliacinis teismas nuteistojo G. R. prašymu apklaustos liudytojos R. R. , paneigusios visas aplinkybes, nurodytas ankstesnėse jos apklausose, tačiau nenurodžiusios jokios įtikinamos savo parodymų pakeitimo priežasties, parodymus atmetė, nurodęs, kad vien tik pirmųjų parodymų visiškas neigimas neduoda pagrindo jų laikyti neteisingais; teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos R. R. parodymais, kurie visiškai sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis ir juos įvertino, nepažeisdamas LR BPK 20 str.3d. nuostatų. Maža to, Lietuvos Apeliacinis teismas nurodė, kad R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nurodė atskiras aplinkybes, kurios negalėjo būti žinomos nei spaudos atstovams, nei policijos pareigūnams, nei pačiai liudytojai, jei ji nebūtų jų betarpiškai mačiusi ar girdėjusi. Minimas Šiaulių apygardos teismo 2007-03-01 nuosprendis bei Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-04-30 nutartis įsiteisėjo, juose nustatytos aplinkybės įgijo prejudicinę galią šią baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, todėl iš naujo nenustatinėtinos ir nevertintinos.

Kaltinamosios R. R. nurodyti motyvai, kodėl ji pakeitė parodymus, tvirtindama, kad neteisingi yra jos pirminiai parodymai – kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo paveikta policijos darbuotojų, kurie siekė iš jos gauti parodymus, kaltinančius jos vyrą G. R. , jai per prievartą buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa, ji negalėjo gyventi su dukra, dėl to dukra teismo sprendimu buvo nuo jos atskirta - šio teismo atmestini, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi baudžiamojoje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosiose bylose Nr.86-2-00013-92 dėl R. P. nužudymo ir Nr.86-2-00013-93 dėl K. J. nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti B. J. , kuriose buvo apklausta liudytoja, būtų patyrusi psichinį ar fizinį poveikį iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kaltinamoji, paneigdama ankstesnius parodymus, nenurodė jokių kitų, jos manymu, teisingų aplinkybių, kurias Lietuvos Apeliacinis teismas būtų galėjęs vertinti, lygindamas su kitais byloje surinktais duomenimis, taip pat vertindamas jų teisingumą.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji R. R. 2008-03-18 Lietuvos Apeliaciniame teisme, adresu Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, baudžiamosios bylos Nr. 1A-68/2008 nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus apie jai žinomas K. J. nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti B. J. aplinkybes: paneigė visas aplinkybes, užfiksuotas apklausiant ją liudytoja 2005-12-02 ikiteisminio tyrimo metu ir 2006-12-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu, parodydama, kad jie buvo išgalvoti, kad melavo apimta pykčio ir pavydo, kad G. R. neplanavo B. J. nužudymo ir jame nedalyvavo, kad jis neprašė jos stebėti B. J. automobilio, kad nelaikė namuose šaunamojo ginklo, kad viskas, ką ji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu, yra netiesa, todėl jos veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 235 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). R. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau nebausta administracine tvarka, buvo teista vieną kartą, teistumas išnykęs, dirba. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės ribojimu – baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 str.,

nusprendė:

R. R. pripažinti kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nubausti ją 10 MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų bauda.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį R. R. privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą. Išaiškinti R. R. , kad laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė