- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- T-8-928/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Odeta Gruodienė, Lina Lesinskienė, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,
nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą nuteistajam R. S., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,
teismo posėdyje, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 2, 7 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta mirties bausme. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 82 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 punktus nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. R. S. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1996 m. gruodžio 3 d.
2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Teikime nurodoma, kad R. S. teistas du kartus. Šiuo metu atlieka pirmą su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atvykęs į įkalinimo įstaigą pradėjo mokytis 12 klasėje, tačiau jos nebaigė. Nuteistojo planuose pabaigti 12 kl. ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Įkalinimo įstaigoje įgijo dailidės kvalifikaciją. Nuteistajam nuo 2023 m. sausio 12 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimu leista užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla - paveikslų tapymu. Ankstesniu laikotarpiu yra atsisakęs administracijos jam siūlyto darbo. Anksčiau (2020 m. spalio 27 d.) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsipareigojimas Nr. S-20/95, kuriame nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja, perteisus į terminuotą bausmę ir išėjus į laisvę R. S., įdarbinti pagalbinio darbininko pareigoms statybos darbuose. Pokalbio metu teigė, kad naujos pažymos nepristatė, tačiau mano, kad darbą susirasti nebus problemų. Nuteistasis R. S. nurodo, kad laisvėje gyveno iš uždirbamų savo pajamų. Remiantis Sodros duomenimis asmuo neturėjo oficialios darbovietės. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis neužsiėmė apmokama darbine veikla. Nuteistojo teigimu, jam finansiškai padeda jo artimieji. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlygino priteistą civilinį ieškinį, jo vardu vykdomieji dokumentai įkalinimo įstaigoje negauti.
2.2. Teikime pažymėjo, jog negauta oficialių duomenų apie tai, jog teisės pažeidėjas piktnaudžiautų narkotikais ar būtų nuo jų priklausomas, asmens nusikalstama veika nėra susijusi su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Įkalinimo įstaigoje apsvaigimo atvejų nuo psichotropinių medžiagų nefiksuota. Asmuo pripažįsta, kad per didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su jo nusikalstamumu. Stebima, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą ne visada gebėjo laikytis numatytos tvarkos, yra baustas už alkoholio vartojimą (2018 m.).
2.3. Institucijos teigimu iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo. Nuteistasis nurodo, jog jei jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir ją atlikus būtų paleistas į laisvę - apsigyventų pas žmoną šiuo metu nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo teigia turintis deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (sesers būstas). Visgi pabrėžė, jog bylos duomenimis teisės pažeidėjas dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikalstama veika sunkesnė. R. S. negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji-draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti (nusikaltimas atliktas bendrininkų grupėje).
2.4. Atkreipė dėmesį, kad remiantis 2023 m. lapkričio 16 d. gauta pažyma Nr. RV-23-9721 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietoje 17 kartų pažeidė nustatytą tvarką, skatintas 31 kartą. Paskutinį kartą baustas 2023 m. vasario 6 d. (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), paskutinį kartą skatintas 2023 m. spalio 23 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. 2023 m. spalio 12 d. gauta Resocializacijos skyriaus specialisto pažyma, kad nuteistasis laikotarpyje nuo 2022-09-01 iki 2023-09-30 dalyvavo šešiasdešimt dvejose pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistojo teigimu, jis užaugo su abiem tėvais, dvejais broliais ir seserimi. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vedė, su žmona turi devynerių metų sūnų. Glaudžius ryšius palaiko tiek su artimaisiais, tiek su savo sukurta šeima, santykius su jais įvardina kaip palaikomojo pobūdžio. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Teisės pažeidėjas tvirtina, kad anksčiau jo veiksmai ir elgesys buvo reakcija į aplinkos stimuliaciją. Nusikaltimo metu panaudojo smurtą. Pripažįsta, kad pasielgė itin netinkamai. Savo kaltės neminimizuoja. Asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje yra panaudojęs fizinį smurtą prieš kitą asmenį (1998 m. kovo 6 d.), tai buvo pirmas nuteistojo pažeidimas įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu teigia, jog save valdo ir retai praranda savitvardą, nelinkęs elgtis agresyviai. Šiai dienai savyje probleminių sričių neįžvelgia. Nuteistasis anksčiau apie pasekmes negalvojo ir taikė netinkamas konfliktų sprendimų strategijas. Šiuo metu asmuo stengiasi prieš veikdamas apgalvoti galimas pasekmes. Nuteistasis supranta, kad jo sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes jam pačiam ir kitiems. Perteisimo atveju asmuo yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Jo tikslai – gyventi su šeima, užauginti vaiką, taip pat turi daug kūrybinių planų (surengti savo tapybos darbų parodas). Teisės pažeidėjas socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. Asmuo dėmesingas, atidus ir besidomintis kitais. Teisės pažeidėjas priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Pakeičia nuomonę, jei neteisus ir greitai mokosi iš savo klaidų.
2.5. Teikime nurodoma, jog vadovaujantis 2023 m. lapkričio 15 d. Resocializacijos skyriaus psichologo pažyma nuteistojo emocijos tolygios, neigia emocinius ar psichologinius sunkumus. Su įvykdytu nusikaltimu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, impulsyvumo, savitvardos stoka, kontroliuojantis elgesys, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau stebimos galimai dalinės kriminalinio elgesio nuostatos (įkalinimo įstaigoje tik nuo 2023 metų pradėjo vykdyti individualią veiklą). Remiantis pažeidimais, ankstesniu elgesiu ir požiūriu, išreikštu pokalbių metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teisės pažeidėjui ankstesniu laikotarpiu buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po metų įvykdė dabartinę nusikalstamą veiką. Po šio įvykdyto nusikaltimo išvyko gyventi į kitą šalį - slapstėsi. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip nusikalstamumo užkardymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau praeityje kaip ir bausmės atlikimo metu visuotinai jomis vadovautis nepavyko, nebuvo linkęs suvaržyti savo elgesio dėl kitų gerovės. Nuteistasis būdamas įkalinimo įstaigoje nesugebėjo laikytis jam nustatytų taisyklių ir viso buvo baustas 17 kartų, paskutinį kartą nuobauda skirta 2023 m. vasario 6 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą, arba laikymą (sulaikytas su mob. ryšio telefonu). Šiuo metu įkalinimo įstaigoje piešia, tapo, užsiima sodininkyste, sportuoja, domisi astronomija. Aktyviai lanko pozityvaus užimtumo renginius, prisideda prie jų organizavimo. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.
2.6. Pabrėžė, jog 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2020 m. lapkričio 5 d. pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. birželio 22 d. nustatyta maža rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. 2023 m. gruodžio 5 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, metu nustatyta - išliekanti maža rizika. Vertinimo metu nebuvo fiksuota esminių pokyčių, tačiau fiksuotas rizikos didėjimas: „nuostatos“ srityje, kadangi nuteistasis nuo atlikto ankstesnio vertinimo vieną kartą buvo baustas nuobauda. Pakartotinio įvertinimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei jos dinamiką teisės pažeidėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, stebima, jog rizika, lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, išliko nepakitusi, t. y. maža.
2.7. Atlikus nuteistajam didelės žalos rizikos išsamią analizę nustatyta, kad žala gali kilti kitiems asmenims, kadangi įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios metu buvo nužudyti du žmonės. Nusikaltimas buvo padarytas pavartojus alkoholio, bei bendrininkų grupėje. Teisminio nagrinėjimo metu R. S. savo kaltę pripažino dalinai (dėl pasikėsinimo išžaginti ir tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis neprisipažino, kaltę prisiėmė dėl neteisėto valstybinės sienos perėjimo). Šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįsta taip pat dalinai, teigia, kad savo kaltę neigia dėl seksualinės prievartos. Nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje šiai dienai yra žemas, o visuomenėje, vidutinis. Nuteistajam R. S. 2016 m. sausio 5 d. sudarytas individualus resocializacijos planas, kuriame buvo numatytos šios priemonės: 1) Dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse (nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, nuo 2022-09-01 iki 2023-09-30, nuteistasis dalyvavo 62-iose užimtumo veiklose; 2) Pagal galimybes mokytis arba dirbti (nuteistasis vykdo individualią veiklą - paveikslų tapyba); 3) Laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų (per visą bausmės atlikimo laiką (nuo (duomenys neskelbtini) m.) 17 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas 31 kartą); 4) Dengti priteistą civilinį ieškinį (nuteistasis yra padengęs jam skirtą civilinį ieškinį).
2.8. Teikime taip pat pažymėta, kad 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti. Vėliau nuteistojo požiūris į darbą pasikeitė ir nuteistasis kreipėsi raštu dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Šiuo metu vykdo individualią veiklą. Nuteistasis R. S. turi aukštus meninius gebėjimus, kuriuos puikiai išnaudoja. Noriai padeda ir kitiems nuteistiesiems ugdyti meninius gebėjimus, neatsisako pamokyti piešti, tapyti, gaminti dekoracijas ir rankdarbius. Dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, kurių metu geba išlaikyti dėmesio koncentraciją ir įsigilinti į užsiėmimo temą. Visada pagarbiai bendrauja su komandos nariais ir darbuotojais, elgesys disciplinuotas ir pozityvus - adekvačiai reaguoja į išgirstas pastabas ar pralaimėjimus tiek edukaciniuose, tiek sportiniuose užsiėmimuose. Yra motyvuotas užsiimti saviugda ir dalyvauti įvairaus pobūdžio veikloje. Nėra gauta duomenų, kad nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje Institucijos atstovė paliko spręsti teismui dėl teikimo bei papildomai nurodė, kad nuteistasis paskutinį kartą skatintas 2024 m. sausio 24 d. – už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos teikimas atmestinas
4. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 20 metų), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik formalaus kriterijaus atitiktis nesudaro pagrindo besąlyginiam teikimo tenkinimui. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai jau buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
7. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo individualią veiklą, padengė jam skirtą civilinį ieškinį, buvo paskatintas 32 kartus. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau vien jų, įvertinus ir kitus R. S. asmens byloje esančius duomenis, nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje ir buvo skatinamas, tačiau jis taip pat net 17 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis tokiomis kaip uždarymas į baudos izoliatorių (5 kartus), uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, pareikšti papeikimai, 7 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau paskutinė nuobauda skirta pakankamai neseniai 2023 m. vasario 6 d. už tai, kad R. S. turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytus daiktus – mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Taigi įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į nuobaudų ir paskatinimų santykį, jų gavimo chronologinę seką, akivaizdu, jog nuteistojo pasikeitimai teigiam linkme nėra kryptingi ir pastovūs, dėl ko teisėjų kolegija abejoja itin teigiama motyvacija į R. S. siekiamą švelnesnę bausmę. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021).
8. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. R. S. 2023 m. gruodžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-10382 nurodyta, kad atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką nustatyta išliekanti maža rizika, tačiau fiksuotas rizikos didėjimas. Nuteistasis nuo ankstesnio vertinimo vieną kartą buvo baustas nuobauda. Vien tik rizikos dydis nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų teismui spręsti, jog bausmės tikslai konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolimesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš 2023 m. gruodžio 5 d. R. S. vertinimo pagal OASys metodiką anketos ir suvestinės matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 40 balų. Pažymėtina, jog žema nusikalstamo elgesio rizika fiksuojama nuo 0 iki 40 balų intervale. Taigi R. S. šiuo metu nustatytas 40 balų skaičius iš esmės yra ribinis. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, priešpaskutinio vertinimo, atlikto 2022 m. birželio 14 d. metu R. S. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai. Taigi lyginant su paskutiniu vertinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiai dienai ne tai, kad sumažėjo, tačiau net padidėjo (2 balais). Teisėjų kolegijos vertinimu išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. S. elgesio korekcija nėra pakankama jam skirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.
9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam R. S. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai – turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, R. S. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip jau minėta paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu nustatyta, jog 20 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir jo požiūris. R. S. turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad R. S. anksčiau buvo teistas, jam buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po metų jis įvykdė dabartinę nusikalstamą veiką, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir labai sunkių, kurių pasekmė buvo žmonių mirtis. Nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą, jį patį apibūdina kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas skiriant R. S. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Be to, po šio įvykdyto nusikaltimo nuteistasis slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. S. negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Kaip matyti, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta dalinai, neigia kaltę dėl seksualinės prievartos. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, o tai neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.
11. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad R. S. atžvilgiu su įvykdytu nusikaltimu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, impulsyvumo, savitvardos stoka, kontroliuojantis elgesys, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Paties nuteistojo teigimu, nusikaltimo metu panaudojo smurtą, nes sprendė „ginčą – problemą“, kas iš tiesų kelia abejonių ar nuteistasis pilnai suvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, bei sukeltus padarinius. Neabejotina, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Taip pat stebimos galimai dalinės R. S. kriminalinio elgesio nuostatos, nes įkalinimo įstaigoje jis tik nuo 2023 m. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog nuteistasis net du kartus buvo atsisakęs administracijos pasiūlyto darbo. Remiantis Sodros duomenimis, jokios oficialios darbinės patirties R. S. neturėjo, nuteistojo teigimu jam finansiškai padeda artimieji. Nepaisant to, kad 2020 m. buvo atlygintas priteistas civilinis ieškinys, visgi sutiktina, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties R. S. aktyviais veiksmais ir reiškiamu apgailestavimu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, o kitų asmenų pagalba esant nuteistojo siekiui pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, jog nuteistasis yra motyvuotas ugdyti save mokymosi srityje, visgi įkalinimo įstaigoje jis yra įgijęs 11 kl. išsilavinimą, tuo tarpu jau nuo 2020 m. deklaruojama, jog pastarasis mokosi 12 klasėje, tačiau šiai dienai, praėjus daugiau nei 3 metams, jokių duomenų apie 12 kl. baigimą, byloje nėra, toliau teigiant, kad 12 kl. baigimas yra nuteistojo planuose. Tokios nuteistojo elgesio ir mąstymo apraiškos, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti apie pakankamą atliktos bausmės poveikį nuteistajam, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti (integruotis) į visuomenę. Šiuo atveju nuteistojo nusiteikimas labiau orientuotis į saviugdą, o ne į siekį užsiimti apmokama darbine veikla, įvertinus tai kad asmuo jokios darbinės patirties neturi, susiduria su finansinio nestabilumo laikotarpiais, akivaizdžiai tai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir gali turėti įtakos nuteistojo įsitraukimui į visuomenėje nepriimtinas veiklas. Juolab, kad bylos medžiagoje yra tik 2020 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimą nuteistojo įdarbinimą jam išėjus į laisvę, jokia nauja vertinimo pažyma nepristatyta, nuteistajam nurodant, jog darbą susirasti nebus problemų. Visgi, įvertinus R. S. darbinės patirties stoką, jo pasyvumą įkalinimo įstaigoje užsiimti apmokama darbine veikla, teisėjų kolegija abejoja nuteistojo motyvacija sukurti stabilius darbinius santykius.
13. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo. Nuteistojo R. S. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.