Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016 m. spalio 4 d., vairuodamas traktorių CLAAS Axos340, v. n. (duomenys neskelbtini), tempė kultivatorių neįsitikinęs, kad kultivatorius pritvirtintas teisingai, dėl to atsikabinus kultivatoriui buvo apgadinta tvora (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta griežtesnė sankcija nei ANK, kadangi už šią veiką pagal ANK gali būti paskirtas specialiosios teisės atėmimas, o ATPK buvo nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, A. V. veika iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies, įvertinus žalos mąstą, perkvalifikuojama į ANK 426 straipsnio 1 dalį (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. V. administracinėn atsakomybėn traukiamas ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Panašią nusižengimo sudėtį numato ANK 423 straipsnio 1 dalis, tačiau administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, todėl šis ANK straipsnis A. V. atžvilgiu netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio ANK 417 straipsnio 8 dalį – kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Nustačius, kad ANK 417 straipsnio 8 dalis numato švelnesnę administracinę atsakomybę nei ATPK 127 straipsnio 2 dalis, A. V. veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktas, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. V. pripažino faktines įvykio aplinkybes, tačiau nurodė nesutinkantis su jo veiksmų kvalifikavimu. A. V. nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. važiuojant keliuku atsisegė kultivatoriaus fiksacija (t. y. buvo padarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kėlių eismo taisyklių 15 ir 234.3 punktų pažeidimas) ir padargas kliudė nukentėjusios tvorą, laukė šeimininkės, jos namuose nebuvo. Policijai nepranešė, nepagalvojo. Po kelių valandų grįžo į vietą, žadėjo sutvarkyti tvorą ir apmokėti žalą, tačiau buvo daug ūkio darbų, tvoros tuoj pat nesutvarkė. Tvora buvo sutvarkyta iki tol, kai 2016 m. spalio 10 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo iškviestas į policijos komisariatą ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, akcentavo, jog įvykis įvyko 2016 m. spalio 4 d. Policijos pareigūnus nurodė iškvietusi praėjus dviem dienoms. Nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvorą sutvarkė, taip pat sumokėjo jai 50 EUR žalos atlyginimo.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. D. nurodė matęs įvykio aplinkybes, akcentavo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pasitraukęs iš įvykio vietos, nuvažiavęs į už keliasdešimt metrų esančią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sodybą, iš kur matė namo grįžtančią nukentėjusiąją, kuriai paaiškino įvykio aplinkybes. Žala nebuvusi didelė, jo žiniomis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žalą atlygino.

Vertinant aplinkybes, susijusias su įvykio laiku, dėmesys atkreiptinas į tai, jog bylos medžiagoje yra skirtingai užfiksuota įvykio data. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) nurodyta, jog pažeidimo data – 2016 m. spalio 6 d. 17 val. 34 min. Kaip matyti iš pranešimo apie įvykį duomenų (b. l. 3 – 4), protokole nurodomas ne įvykio, bet pranešimo apie įvykį užfiksavimo laikas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji. Ji užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6), kuriuose, kaip ir nukentėjusiosios rašytiniame paaiškinime (b. l. 6), nurodoma, jog įvykis įvyko 2016 m. spalio 4 d. Tačiau į bylą pateiktoje tarnybinėje ataskaitoje, pildytoje protokolą surašiusios pareigūnės (b. l. 7), nurodoma, jog įvykis įvyko 2016 m. spalio 6 d., o pranešimas gautas 2016 m. spalio 8 d. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. sausio 23 d. (b. l. 52), metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinus, jog jis privalo aiškiai įvardinti, ar ginčija su įvykio data susijusias aplinkybes (kas lemtų būtinybę liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnus), 2017 m. vasario 6 d. posėdžio metu (b. l. 59 – 60) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas nurodė, jog, tikėtina, dokumentuose įsivėlė rašybos klaida, kuri nelaikytina esmine. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog įvykis įvyko 2016 m. spalio 5 d., nukentėjusiajai nurodžius, jog policijos pareigūnus ji iškvietė praėjus dviem dienoms po įvykio, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, liudytojas nurodė negalintis jos patikslinti. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2016 m. spalio 5 d., kaip įvykio datą, buvo įvardijęs ir 2016 m. spalio 10 d. paaiškinime (b. l. 10), tačiau šį paaiškinimą jis davė praėjus ilgesniam laiko tarpui, nei tai darė nukentėjusioji, kuri tiksliai nurodė tiek įvykį pastebėjusi, tiek ir policijai paskambinusi grįžusi iš darbo, kad šias datas skyrė dvi dienos. Abejoti šia aplinkybe pagrindo nėra, esminio ginčo dėl to nekilo, todėl darytina išvada, jog įvykis įvyko būtent 2016 m. spalio 4 d. Įvykį nukentėjusioji nurodė pastebėjusi tuomet, kai grįžo iš darbo, t. y. apie 18 val. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykis įvyko prieš 2 – 3 val. iki grįžtant nukentėjusiajai, t. y. tarp 16 ir 17 val. Ginčo dėl to byloje taip pat nekilo.

Įvykio aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymus 2017 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo traktoriumi su prikabintu padargu važiavo lauko keliuku į administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančią teritoriją. Paskui tuo pačiu keliuku kita transporto priemone važiavo liudytojas. Dėl kelio nelygumų važiuojant pro nukentėjusiajai priklausančią sodybą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojama transporto priemonė išvažiavo iš kelio ribų ir kliudė apie vieno metro atstumu nuo kelio esančią nukentėjusiosios sodybą juosiančią tvorą, šią tvorą apgadindama. Šios aplinkybės yra pažymėtos ir įvykio schemoje (b. l. 8), kurioje užfiksuotas tiek lauko keliukas, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir susidūrimo su tvora vieta. Tvoros apgadinimai užfiksuoti ir į bylą pateiktose fotonuotraukose (b. l. 12 – 13). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šias aplinkybes pripažinus, konstatuotina, jog jos visiškai atitinka eismo įvykio, kaip jis apibrėžtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, sampratą.

Kėlių eismo taisyklių 220 punkte numatytos dvi eismo įvykio užfiksavimo galimybės – iškviečiant policijos pareigūnus arba surašant eismo įvykio deklaraciją. Tik antruoju atveju už eismo įvykio sukėlimą nėra taikoma administracinė atsakomybė. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, aptariamu atveju eismo įvykio deklaracija nebuvo pildoma. Dar daugiau, kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas, tiek ir nukentėjusioji, nukentėjusiosios įvykio metu nebuvo namuose, net ir jai sugrįžus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su ja nekalbėjo (kalbėjo tik liudytojas), įvykio aplinkybės nebuvo aptariamos, nebuvo tariamasi dėl eismo įvykio įforminimo (liudytojas nurodė nukentėjusiajai, kad įvyko įvykis, o ši numodama ranka išreiškė nepasitenkinimą, tačiau nebuvo tariamasi dėl to, kad policijos kviesti nereikėtų, kad reikėtų užsipildyti eismo įvykio deklaraciją). Kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas, jie įvykio nevertino kaip reikšmingo, reikalaujančio policijos iškvietimo ar specialaus įforminimo. Tokiu savo elgesiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių, numatytų teisės aktuose, riziką. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog, įvykus įvykiui, atitinkančiam eismo įvykio sampratą, tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios nebuvo pasiektas susitarimas dėl įvykio įforminimo nekviečiant policijos pareigūnų, įvykis nebuvo tinkamai įformintas, todėl šį įvykį vėliau užfiksavus policijos pareigūnams, laikytina, jog buvo padarytas ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimas, už kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo nutarimu jau konstatuotas eismo įvykio faktas, taip pat faktas, jog įvykį sukėlė būtent A. V.. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog įvykio metu buvo padaryta žala, tačiau ji neviršijo 564,90 EUR. Nukentėjusioji neginčijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog pakeistos tvoros kaina – apie 2 EUR už metrą, kad buvo apgadinti keli metrai tvoros, kad tvorą sutvarkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kartu sumokėdamas nukentėjusiajai kompensaciją (nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesutarimas dėl to, ar, kaip tvirtino A. V., kompensacija sudarė 100 EUR, ar, kaip nurodė nukentėjusioji, tik dalis iš sumokėtos 100 EUR sumos, t. y. 50 EUR, buvo skirta žalos atlyginimui, nelaikytinas reikšmingu kvalifikuojant įvykį žalos dydžio aspektu).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat patvirtino aplinkybę, jog jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y., išlipęs iš transporto priemonės ir įvertinęs žalą, liudytojui nuėjus į nukentėjusiosios namus ir įsitikinus, jog namuose jos nėra, nuvažiavo keliu toliau į jam priklausančią teritoriją. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar toks pasitraukimas gali būti vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 222 punktu, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju tiek liudytojas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, jog jie neturėjo galimybės apie įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajai, kadangi jos nebuvo namuose. Įvertinęs šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie įvykį privalėjo pranešti policijai, tačiau to nepadarė, todėl jo veiksmai pasitraukiant iš įvykio vietos atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pabrėžtina, jog pranešimo nukentėjusiajam ar policijai tikslas šiuo atveju nėra formalus. Pranešimo tikslas – tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes. Pasitraukdamas iš įvykio vietos asmuo sukuria galimybę manipuliuoti faktinėmis įvykio aplinkybėmis (tampa sudėtinga identifikuoti pažeidimą padariusį asmenį, pažeidimo priežastis ir aplinkybes, pažeidėjo ir transporto priemonės būklės atitikimą teisės aktų reikalavimams ir pan.). Visos šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos teisės aktuose nustatyta tvarka (policijos pareigūnų ar įvykio dalyviams užpildant deklaraciją). Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susikūrė galimybę įvardinti įvykį vien tik savo ir su juo susijusio liudytojo subjektyviais paaiškinimais, padarė įvykio ištyrimą priklausomu nuo jų pačių geranoriškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio motyvai (siekis kiek įmanoma greičiau grįžti į jam priklausančią teritoriją ir sutvarkyti pažeistą ratą (objektyvių duomenų apie tokį pažeidimą byloje nėra), skubėjimas dėl žemės ūkio darbų), o taip pat ir jo vėlesnis elgesys (pasiuntimas liudytojo pasikalbėti su po kurio laiko sugrįžusia nukentėjusiąja, žalos pašalinimas – atlyginimas), gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuobaudos už pažeidimą paskyrimo, tačiau negali būti vertinami kaip paneigiantys administracinio nusižengimo sudėtį. Šiuo aspektu dar kartą pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, net ir nurodęs, jog panašus įvykis įvyksta ne pirmą kartą (jog ir anksčiau jam teko kliudyti, o vėliau tvarkyti nukentėjusiosios tvorą), kartu pripažino, jog jo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški, jog net ir pamatęs sugrįžusią nukentėjusiąją jis su ja pasikalbėti nėjo, nesiekė susitarimo dėl eismo įvykio užfiksavimo, policijos nekvietimo ir žalos atlyginimo, jog pakalbėti su nukentėjusiąja nuėjo liudytojas, kuris taip pat tenurodė paaiškinęs nukentėjusiajai įvykio aplinkybes, tačiau ne tik negavęs, bet ir neprašęs jos sutikimo dėl policijos neiškvietimo ir žalos atlyginimo sąlygų. Aplinkybė, jog nukentėjusioji policiją iškvietė ne iš karto, tegali būti vertinama kaip apsunkinanti faktinių aplinkybių fiksavimą, tačiau nepaneigianti pažeidimo fakto.

Konstatavus, jog A. V. veikos atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens faktinių aplinkybių pripažinimas, bet nesutikimas su veiklų kvalifikavimu, nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, teismo vertinimu nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parinktina tiek įvertinus veikos pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį, tiek ir jį charakterizuojančius duomenis. Pažeidėjas praeityje baustas už KET pažeidimus (b. l. 16 – 18), neteistas (b. l. 20), dirba (b. l. 22). Byloje nėra ginčo dėl to, jog jis po policijos iškvietimo pašalino (atlygino) žalą (objektyvių įrodymų, ar tai buvo padaryti iki jo iškvietimo į policijos komisariatą, ar vėliau, kurie leistų spręsti, ar šis veiksmas buvo sąlygotas geranoriškumo, ar supratimo apie gresiančias pasekmes, byloje nėra, nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė, jokie objektyvesni įrodymai pateikti nebuvo). Kartu pabrėžtina, jog žala nebuvo didelė, įvykis nelaikytinas reikšmingu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėliau ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusioji būtų informuota apie įvykį, kas atskleidžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys nebuvo piktybiškas, jis nevertintinas kaip teisės aktų reikalavimų ignoravimas, laikytinas netinkamu situacijos įvertinimu ir su tuo susijusios teisinių pasekmių rizikos prisiėmimu. Dėl nurodytos priežasties už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą skirtina minimalaus dydžio bauda, už ANK 426 straipsnio 1 dalies pažeidimą netaikytina ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, be to, pripažintina, jog minimali 600 EUR bauda laikytina per griežta, neatitinkančia padaryto pažeidimo pobūdžio, dėl ko, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, mažintina per pusę iki 300 EUR. Paskyrus tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti protingumo ir proporcingumo principai. Išvada, jog už savo pobūdžiu panašų pažeidimą taikant tuo metu galiojusį ATPK 30¹ straipsnį sankcija gali būti švelninama ne tik neskiriant specialios teisės atėmimo (kuris pagal tuo metu galiojusią ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo privalomas), bet ir mažesnę, nei minimali, baudą, įtvirtinta Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1147-530/2014.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirtosios nuobaudos subendrintinos sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25, 32, 34, 38 straipsniais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10,00 EUR (dešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą 300,00 EUR (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16062316860 numerį.

Jeigu asmuo baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.