- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1330-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10535-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- E. L. R.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-615/2012 pagal ieškovo E. L. R. ieškinį atsakovei A. D., institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė atidalyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,08 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal teismui pateiktą architektės R. P. parengtą vienbučio gyvenamojo namo performavimo į dvibutį gyvenamąjį namą projektą Nr. 2011-06-TN-5, bei gyvenamajame name suformuoti du atskirus nekilojamuosius daiktus - butus: pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas I-1 (4,04 kv.m.), I-2 (13,68 kv.m.), I-3 (14,11 kv.m.), I-4 (4,15 kv.m), I-5 (3,65 kv.m.), I-6 (9,90 kv.m.), I-7 (14,80 kv.m.), I-8 (0,96 kv.m.), I-9 (4,14 kv.m), I-10 (1,36 kv.m.), iš viso 70,79 kv.m. ploto butą; pripažįstant atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas II-1 (7,23 kv.m.), II-2 (3,73 kv.m.), II-3 (12,84 kv.m.), II-4 (8,67 kv.m), II-5 (1,92 kv.m.), II-6 (15,21 kv.m.), II -7 (2,39 kv.m.), II-8 (3,30 kv.m.), iš viso 54,93 kv.m. ploto butą. Nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ieškovui - 287/760 dalys, atsakovei - 473/760 dalys žemės sklypo, 0,0760 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,08 kv.m., ir po 1/2 dalį kitų kiemo statinių, kuriuos sudaro tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė, stoginė, kanalizacijos šulinys. Žemės sklype esantis garažas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o žemės sklype esantis ūkinis pastatas - asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šalims priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatyta ir įregistruota naudojimosi namu tvarka. Ieškovas dėl gyvenamojo namo atidalijimo priverstas kreiptis į teismą dėl nuolatinių ginčų su atsakove, nes tik tokiu būdu jis galės izoliuotai naudoti gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, neliks bendrosios dalinės nuosavybės režimo. Ieškovas gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis naudojasi jau 14 metų, o atsakovė mansardiniame aukšte esančiomis patalpomis – 22 metus. Ieškovo nuomone, atidalijimas pagal pateiktą projektą yra įmanomas įgyvendinti, nedaro žalos gyvenamajam namui, nesuvaržo bei neapsunkina šalių naudojimosi gyvenamuoju namu teisių bei atitinka kitas atidalijimui keliamas sąlygas. Inžineriniai statiniai negali būti atidalinti, kadangi tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė, stoginė, kanalizacijos šulinys yra vientisi ir nedalūs daiktai, todėl šie statiniai, kaip ir žemės sklypas, turi priklausyti abiems šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ieškovo pateiktas architektės R. P. parengtas vienbučio gyvenamojo namo performavimo į dvibutį gyvenamąjį namą projektas Nr. 2011-06-TN-5, pagal kurį ieškovas prašo atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jų formavimo procedūras nustato STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ 20 punkte nurodytos procedūros. Šio Reglamento 20.7 punkte nustatyta, kad pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Skirti civilinėje byloje kokią nors ekspertizę, ieškovas ar jo atstovas neprašė. Teismas pažymėjo, kad nuo to laiko, kai Kauno miesto savivaldybės administracija byloje pateikė rašytinę išvadą, iki teismo posėdžio dienos, ieškovas turėjo daugiau negu du mėnesius laiko galimam naujų vienbučio ginčo gyvenamojo namo performavimo į dvibutį projektinių pasiūlymų parengimui ir ieškinio dalyko patikslinimui, tačiau to nepadarė.
Taip pat teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01430-52/2010 buvo patenkintas ieškovės A. D. ieškinys ir jai buvo pripažinta teisė įsirengti savarankišką vandens apskaitą, jai priklausančioje, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, be E. R. sutikimo. Ieškinio nagrinėjamoje byloje tenkinimo atveju, būtų suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai - butai, t. y. nebeliktų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, dėl ko pasunkėtų įsiteisėjusio 2010 m. gegužės 26 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01430-52/2010 vykdymas, ir tai, teismo nuomone, prieštarautų imperatyvioms CPK 18 straipsnio nuostatoms, kas yra atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas skunde nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas" 20, 20.7 punktų ir Reglamento 6 priede, taip pat CPK 18 str., CK 4.254 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. įtvirtintas teisės normos, bei tuo pagrindu netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad architektės R. P. parengtas vienbučio gyvenamojo namo performavimo į dvibutį gyvenamąjį namą projektas Nr. 2011-06-TN-5 neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Išanalizavus minėto Reglamento 16-17 punktus, matyti, kad priklausomai nuo atidalijimo būdo išskiriama keletas dokumentų rūšių: Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas ir kt. Apelianto nuomone, civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalys turi parengti ir pateikti teismui atidalijimo projektą, kuriam Reglamento 6 priede nustatyti reikalavimai netaikomi. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema yra rengiama tais atvejais, kai patalpų savininkai kreipiasi į savivaldybės administraciją su prašymu atidalinti statinius ar patalpas. Taigi, schema yra prašymo savivaldybės administracijai sudedamoji dalis. Tačiau prašymas ir schema be teismo sprendimo yra rengiami tais atvejais, kai tarp bendraturčių nėra ginčo. Šio ginčo atveju pirmiausiai turi būti priimtas palankus teismo sprendimas dėl atidalijimo ir tik po to rengiama Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema. Kol toks teismo sprendimas nėra priimtas, ieškovui neatsiranda pareiga rengti schemą. Kadangi šiuo atveju tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl to, kaip turi atrodyti schema, t.y. kaip turi būti atidalyta iš bendrosios nuosavybės, todėl gali būti rengiamas tik projektas būsimai schemai pagal suinteresuoto asmens (šiuo atveju ieškovo) pageidavimą. Tik teismo sprendimu patvirtinus tokį projektą, atsiranda teisinė galimybė teismo sprendimo ir juo patvirtinto projekto pagrindu rengti Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Tada tokia schema kartu su prašymu pateikiama savivaldybės administracijai Reglamento 21-23 punktuose nustatyta tvarka. Institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 12 d. raštu paneigė savo rašytinę išvadą duotą šioje civilinėje byloje ir nurodė, kad „[...] projektui parengtam pagal pateiktus projektinius pasiūlymus galėtume pritarti jeigu būtu pateiktas žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės sutikimas, arba teismo sprendimas leidžiantis įgyvendinti projektiniuose pasiūlymuose numatytus statybos darbus“. Tai reiškia, kad ieškovo projektas yra tinkamas atidalijimo įgyvendinimui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovui buvo apribota teisė reikalauti atidalijimo. Tai absoliuti bendraturčio teisė, kuri įtvirtinta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje. Teismo sprendime minėtos dvi civilinės bylos neturi tiesioginio ryšio, be to, sprendime iš esmės nenurodoma, kuo pasireikš sprendimo vykdymo apsunkinimas kitoje byloje. Vadovaujantis teismo sprendime išdėstyta logika, kad palankus teismo sprendimas šioje civilinėje byloje apsunkintų kito sprendimo įvykdymą, iš esmės reiškia, kad ieškovui yra sudaroma formali kliūtis atidalyti jam priklausančią nuosavybę iki tol, kol bus įvykdytas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas. Tačiau pastarasis teismo sprendimas niekada nebus įvykdytas dėl to, kad pirma, tai yra sprendimas nereikalaujantis vykdymo, o tik sprendimas dėl teisių pripažinimo, antra, atsakovė šioje byloje gali niekada nesiimti priemonių realizuoti savo teisę pagal 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, ieškovas pateikė teismui ieškinį siekdamas ne tinkamo namų valdos atidalinimo, bet siekdamas iš naujo išspręsti ginčą dėl vandens įvado į namų valdą. Tačiau pastarasis ginčas tarp šalių jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, ieškovas pateikė teismui netinkamai paruoštą projektą namų valdos atidalinimui, neaptardamas būsimų darbų įkainavimo ir atlikimo, nepasisakydamas dėl žemės sklypo atidalinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo E. L. R. ieškinį atsakovei A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė iš ieškovo 520 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą bei 12,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo 2011-07-18 ieškinį atsakovei dėl jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (b. l. 3-6), privalėjo nuspręsti ar ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus bei bendraturčių diskrecijos teisę, kurią įgyvendinant privalu vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spendžiant klausimą dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, privalėjo įvertinti ne tik namų techninės apskaitos byloje (b. l. 13-31) esančius namų valdos techninės inventorizacijos duomenis, bet ir apelianto pateikto jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą (b. l. 35). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 330 str.). Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent 1968-11-26 ginčo namų valdos dalies, kurią nuosavybės teise valdo atsakovė, pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 36-37) ir 1972-02-24 tos pačios gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 38-39) ne tik, kad patvirtina faktą dėl ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą šalims, tačiau visiškai atitinka ieškovo nurodomai įprastai nusistovėjusiai naudojimosi ginčo gyvenamojo namo patalpomis tvarkai.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovo pasirinktas jo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka proporcingumo principo, prieštarauja Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ 20.7 punkto reikalavimams, nes abejonių nekyla, kad apeliantas, pasirinkdamas projekto dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rengėju architektę R. P. LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdamas į tai, kad ginčo gyvenamojo namo dalių atidalijimo projekto parengimo metu, t. y. 2011-04-05 (b. l. 34, 350 ) galiojusi Statybos techninio reglamento STR 1.1208:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ 2010-0927 redakcija Nr. D1-825 nenumatė specialios procedūros atskiriems nekilnojamojo turto suformuotiems objektams ir ši tvarka pagal aukščiau paminėto reglamento 6 dalies 20.7 punkto reikalavimus taikoma tik nuo 2012-05-01, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2011-11-21 rašto Nr. 40-9-675 išvadomis (b. l. 170). Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ 20, 20,7 punktų ir Reglamento 6 priede nurodytų 16-17 punktų reikalavimai taikomi tik naujai formuojamoms nekilnojamojo turto patalpoms ir ginčo atveju, t. y. atidalinant faktiškai šalių ilgą laiką nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis, netaikytini. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 4.254 straipsnį, nes tik atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui atsiranda galimybė rengti naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą.
Taigi, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad atmetęs ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę, numatytą CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, nes pagal šią įstatyminę nuostatą kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei įvertinus CPK 178 straipsnio nuostatą, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto pateikto atidalijimo iš bendros nuosavybės projekte (b. l. 35) numatytos atidalijimo natūra galimybės yra optimaliai užtikrinančios šalių nuosavybės teise valdomų dalių nuosavybės teisės įgyvendinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad aukščiau paminėtu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektu būtų eliminuota galimybė atsakovei įgyvendinti įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-01430-52/2010 (b. l. 59-61), nes šio sprendimo įgyvendinimas neabejotinai numatytas ir abiejuose apelianto teismui teiktuose atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektuose (b. l. 34-37). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nereiškė atskiro reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo šioje byloje negali būti pagrindu ieškiniui atmesti. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio patenkinimas neužkerta kelio spręsti žemės sklypo atidalijimo klausimo, reiškiant ieškinį bendrais pagrindais ir negali būti vertinama ginčo atveju, kaip savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos išnagrinėjimui faktinių, susijusių su bendraturčių valdomos namų valdos gyvenamojo namo dalių atidalijimu aplinkybių, o taip pat netinkamai aiškino bei taikė šiame sprendime aptartas teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išsprendė neteisingai. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.), kurių dydį šioje byloje patvirtina mokėjimo kvitų duomenys (b. l. 8, 96), todėl ieškovui iš atsakovės ir priteistinos šios išlaidos.
Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė yra atleista nuo valstybės turėtų išlaidų už teisinės pagalbos suteikimą, iš jos nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 4 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai:
atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,08 m² , esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektės R. P. parengtą vienbučio gyvenamojo namo performavimo į du atskirus nekilnojamuosius daiktus – butus projektą Nr. 2011-06-TN-5:
- pripažįstant ieškovui E. L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr.1995-9020-3019, patalpas, pažymėtas I-1 (4,04m²), I-2 (13,68m²), I-3 (14,11m²(, I-4 (4,15m²), I-5 (3,65m²), I-6 (9,90m²), I-7 (14,80m²), I-8 (0,96m²), I-9 (4,14m²), I-10 (1,36m²), iš viso 70,79 m² ploto butą;
- pripažįstant atsakovei A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-9020-3019, patalpas II-1(7,23m²), II-2 (3,73m²), II-3 (12,84m²), II-4 (8,67m²), II-5 (1,92m²), II-6 (15,21m²), II-7 (2,39m²), II-8 (3,30m²), iš viso 54,93 m² ploto butą.
Priteisti ieškovui E. L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 237 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.