Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-2886-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-2886-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01477-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2886-281/2018 Teismo proceso Nr. 3-61-3-01477-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2017-03-14 iki 2017-05-19, t. y. 65 dienas kamerose, neatitinkančiose laisvo ploto vienam asmeniui ir higienos normų reikalavimų. Pareiškėją atvedus į Lukiškių TI-K jis buvo patalpintas į karantino kamerą, kurios plotas 7 kv. m., ir laikomas su dar dviem, trimis asmenimis. Vėliau, pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 387, kurioje įrengta 10 vietų, ši kamera visuomet buvo pilna. Nurodė, kad sanitarinis mazgas ir įrengti baldai dar labiau mažina vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą. Pareiškėjo teigimu, visą kalinimo laikotarpį jis buvo laikomas pagalbinėse patalpose, nes visi Lukiškių TI-K pastatai įregistruoti kaip pagalbinės patalpos. Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi įpareigojimo įrengti sanitarinę švaryklą ir dezinfekavimo patalpą dušinėje. Nesuteikiamas aprūpinimas viršutiniais ir apatiniais drabužiais. Pareiškėjui nebuvo išduodamas nei muilas, nei atskiras rankšluostis. Kameros Nr. 230 sienos ir lubos buvo apipelijusios. Per visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui nesuteikta galimybė išsiskalbti viršutinių bei apatinių drabužių. Pareiškėjas visus savo drabužius buvo priverstas skalbti šaltu vandeniu kriauklėje ir džiovinti pakabinęs ant vinies sienoje. Teigia, kad čiužiniai bei antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimosi įsigeria prakaitu, dulkėmis ir tokie purvini perduodami naudotis kitiems asmenims. Patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito bei purvo. Lukiškių TI-K administracija patalynę pareiškėjui keitė tik vieną kartą per mėnesį, nors turėjo keisti kiekvieną savaitę. Pareiškėjas kelis kartus rašė prašymus nuvesti jį pas okulistą ar stomatologą, tačiau pas gydytojus nuvestas nebuvo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata – jį išbėrė raudonomis dėmėmis, jam buvo išrašyti vaistai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–28).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ar nuteistųjų, atvykstančių į įstaigą ir joje esančių skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu bei nuteistųjų atskirojo arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimais. Atkreipė dėmesį, kad administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti švarą kamerose, todėl už tvarką kameroje atsakingi jie patys. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m. aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose palaikoma optimali temperatūra. Visiems, atvykusiems į Lukiškių TI-K atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Patalynė išduodama pagal nustatytas normas, taip pat yra sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę šie patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji, sąskaitoje neturintys pinigų, gali vieną kartą per mėnesį išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Minkštasis inventorius po naudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Be to, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-03-14 iki 2017-05-19.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-14 iki 2017-05-19 Lukiškių TI-K buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 107 (2 asm.); 7,47 kv. m. ploto kameroje Nr. 361 (1-2 asm.); 17,02 kv. m. ploto kameroje Nr. 405 (1-4 asm.); 26,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 386 (4-7 asm.). Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas ir įrengti baldai mažino vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016-10-20 sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, EŽTT vertinimu, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ir sanitarinio mazgo įrengimo kameroje, vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto aspektu.

Nurodė, kad per visą kalinimo laikotarpį nesuteikta galimybė išsiskalbti viršutinius bei apatinius drabužius, Lukiškių TI-K administracija patalynę pareiškėjui keitė tik vieną kartą per mėnesį, nors turėjo keisti kiekvieną savaitę.

Pagal HN 134:2015 24 punktą, laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius bei apatinius drabužius, o vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis (toliau – Aprašas). Pagal šį Aprašą, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Byloje nėra pateikta prašymų, kuriais pareiškėjas kreiptųsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl viršutinių drabužių išskalbimo ar duomenų, kad Lukiškių TI-K šią paslaugą būtų atsisakęs suteikti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Lukiškių TI-K nešvarūs lovos skalbiniai surenkami ir švarūs išduodami pagal sudarytą grafiką kartą per savaitę, kas atitinka HN 134:2015 43 punkto reikalavimą (b. l. 47). Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius ir suteikiama švari patalynė vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi įpareigojimo įrengti sanitarinę švaryklą ir dezinfekavimo patalpą dušinėje, taip pat nesuteikiamas aprūpinimas viršutiniais ir apatiniais drabužiais.

HN 134:2015 29 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (HN 134:2015 29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (HN 134:2015 30 punktas). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą sanitarinis švarinimas yra atliekamas tik naujai į pataisos įstaigas atvykusiems nuteistiesiems. Vėliau, nuteistiesiems suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (258 punktas).

Lukiškių TI-K pateikti paaiškinimai patvirtina, kad naujai atvykusiems asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Tai patvirtina ir išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų tvarkos aprašas, kurio 8 punktas nurodo, jog atvykus į Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinį švarinimą organizuoja budinčios pamainos pareigūnai (b. l. 73). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 89–91) nurodyta, kad pareiškėjas buvo vedamas praustis į dušą pagal išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, vadovaujantis kuriuo suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (b. l. 72–75). Dėl dezinfekavimo patalpos pažymėtina, kad ji gali būti neįrengiama tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Kaip nustatyta, Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kad neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių ir jam tekdavo dėvėti neskalbtus drabužius. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais aprūpinti jį švariais apatiniais ir (ar) viršutiniais drabužiais ir tokie jo prašymai buvo nepatenkinti. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam galėjo kilti dėl tokių nusiskundimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais, todėl juos atmesta kaip nepagrįstus

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduodamas nei muilas, nei atskiras rankšluostis.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (2016-04-20 įsakymo Nr. 1R-132 redakcija), kurio 10 punktas nustato, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodyta, kad kiekvienam asmeniui išduodama po du rankšluosčius. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo normoms, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturtintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Teismas pažymi, kad byloje nėra pareiškėjo prašymo dėl higienos priemonių išdavimo, todėl teigti, kad Lukiškių TI-K administracija tinkamai nevykdė šios pareigos nėra objektyvaus pagrindo. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 38) užfiksuota, jog Lukiškių TI-K korpusuose išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai vizualiai švarūs. Todėl teismas neturi pagrindo nustatyti neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjo teigimu, visą kalinimo laikotarpį jis buvo laikomas pagalbinėse patalpose, nes visi Lukiškių TI-K pastatai įregistruoti kaip pagalbinės patalpos.

Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, kad tai yra HN 134:2015 13 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta (b. l. 89–91), kad kalėjimai yra klasifikuojami kaip specialiosios paskirties pastatai, t. y. pastatai skirti specialiesiems tikslams. Pažymėtina, kad į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) (b. l. 37–71), tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.

Teigia, kad čiužiniai bei antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimosi įsigeria prakaitu, dulkėmis ir tokie purvini perduodami naudotis kitiems asmenims. Patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito bei purvo.

Pagal HN 134:2015 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 89–91) nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 46) užfiksuota, kad švarios patalynės laikymo patalpoje buvo švarių čiužinių, pagalvių, antklodžių, pagalvių užvalkalų ir antklodžių užtiesalų, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K nešvarūs lovos skalbiniai surenkami ir švarūs išduodami pagal sudarytą grafiką kartą per savaitę, kas atitinka HN 134:2015 43 punkto reikalavimą (b. l. 47). Pareiškėjas nenurodė ir pateikė duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamos kokybės minkštojo inventoriaus ir patalynės. Pareiškėjui nesiskundus dėl šių aplinkybių, Lukiškių TI-K ir neturi galimybės pateikti įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nusiskundimus teismas laiko nepagrįstais, neparemtais jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Pareiškėjas skundžiasi, kad kameros Nr. 230 sienos ir lubos buvo apipelijusios. Teismas akcentuoja, kad pagal Lukiškių TI-K patektus duomenis, pareiškėjas šioje kameroje apskritai nebuvo laikomas, todėl objektyviai jokios neigiamos pasekmės dėl sąlygų nurodytoje kameroje pareiškėjui negalėjo kilti.

Pareiškėjo teigimu, jis kelis kartus rašė prašymus iškviesti jį pas okulistą ar stomatologą, tačiau pas gydytojus nuvestas nebuvo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata – jį išbėrė raudonomis dėmėmis, jam buvo išrašyti vaistai. Vertinant pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis matyti, kad 2017-04-13 užfiksuotas pareiškėjo sveikatos sutrikimas – seborėjinis dermatitas (b. l. 88), tikrinant pareiškėjo sveikatą 2017-05-04 užfiksuota, kad naujų bėrimų nepastebėta (b. l. 88). Teismo vertinimu, tokie užfiksuoti sveikatos sutrikimai savaime nereiškia, kad jie buvo nulemti gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, tokie sveikatos sutrikimai gali būti nulemti tiek vidinių, tiek išorinių sąlygų, juolab, kad neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas paskirti okulisto ar stomatologo konsultaciją, o Lukiškių TI-K būtų atsisakiusi tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Todėl teigti, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus nenuvesdamas pareiškėjo pas rašomus gydytojus nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė