- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-8526-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04174-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dalia Averkienė, Nerija Žeknienė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
trečiųjų asmenų – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų fizinių asmenų – atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai: T. M., L. M., J. T., A. G., A. J., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., R. M., L. Š., R. K., E. K., R. T., R. M., R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210923-00094 ir 2021 m. rugsėjo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210923-00090 bei juos panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
2. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi mūrinis garažas, statinio paskirtis – pagalbinio ūkio. Aptariamo garažo naudotojas yra ieškovas R. Č.. Garažo matmenys yra apie 10,00 m x 10,47 m, plotas - 104,7 kv. m., aukštis aukščiausiame taške – 2,96 m. Garažas yra priblokuotas prie įregistruoto esančio garažo 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, mūrinis garažas pastatytas apie 1995 metus, 2005 m. užfiksuotas žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu MN 105 kv. m.)“. Pastatui statyti architektė E. S. parengė projektą. Tuometiniai ieškovo kaimynai sutiko su statinio statyba ir tam neprieštaravo. Pridedamas tuometinių žemės sklypo savininkų sutikimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai neprieštarauja, jog R. Č. šalia kitų mūrinių garažų, esančių 20 metrų nuo pastarojo namo, pasistatytų dar vieną garažą. Minėtą sutikimą pasirašė tuometiniai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas pakeistas), butų savininkai (kaimynai). Statinys pastatytas 1995 m., tačiau garažas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir pastarajam pastatui nesuteiktas unikalus numeris. Ieškovas dar 1997 m. kovo 20 d. yra sumokėjęs už topografinio plano kopiją. Svarbu tai, kad pastatas užfiksuotas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugpjūčio mėn. detaliajame plane. Detalusis planas, kuriame nurodytas garažas ir jo vieta sklype, buvo derintas su atsakingais asmenimis 1998 m. Be to, detalusis planas, kuriame pavaizduotas garažas, 1998 m. rugsėjo 10 d. patvirtintas Vilniaus miesto valdybos. Detaliajame plane nurodytas garažas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998 m. balandžio 24 d. protokolas patvirtina, kad tuometiniai (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų savininkai pritarė žemės sklypo užstatymui. Garažas tuo metu jau buvo pastatytas. Visi aukščiau išvardinti dokumentai įrodo, jog statinio statybai buvo parengtas projektas, kad tuo metu, t. y. 1995 m., gretimo namo gyventojai neprieštaravo tokio statinio statybai. Garažas užfiksuotas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, kurį rengė ir derino atsakingi asmenys (architektas, seniūnas), o 1998 m. patvirtino Vilniaus miesto valdyba. Jokių savavališkų šio pastato statybos požymių nuo pat 1995 m. nebuvo. Ieškovui niekas, iki pat 2022 m. sausio mėn., kai jis sužinojo apie surašytą savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, nereiškė jokių pretenzijų. Jokio savavališkos statybos fakto nuo 1995 m. iki 2021 rugsėjo mėn. nebuvo užfiksuota. Inspekcija tik 2021 m. rugsėjo 23 d. surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Šiuos aktus surašė vadovaudamasi tik (duomenys neskelbtini) gyventojų paaiškinimais. Inspekcija netyrė jokių kitų aplinkybių, susijusių su pastato statyba, nesikreipė į ieškovą, neprašė jokių dokumentų ir jo paaiškinimų. Svarbu tai, kad nuo pastatyto statinio 1995 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. praėjo 26 metai. Nei savavališkos statybos akte, nei privalomajame nurodyme nėra jokių duomenų, kad statinio pastatymu būtų pažeistas viešasis interesas, dėl šio intereso pažeidimų nėra vykdomi jokie tyrimai. Dėl to, pagal teisinį reguliavimą, negali būti nagrinėjami jokie skundai dėl statybos teisėtumo ir vertinamas statinio statybos teisėtumo klausimas. Dėl to atsakovės veiksmai, kai savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašomas praėjus 26 metams po statinio statybos, neatitinka ne tik teisinio reguliavimo, bet ir proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomasis nurodymas yra priimti neteisėtai, pažeidžiant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT) 2021 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 49SD-4618-(14.49.136E) „Dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini)“ Inspekciją informavo, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir 247 kv. m žemės sklypo dalies priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT. NŽT atkreipė dėmesį, kad neprivatizuotą valstybinės žemės sklypo dalį, kuri sudaro 247 kv. m, teisę įsigyti, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 2.3.-11146-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“, turi pastato - gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (patalpų) savininkai, kurie dar nėra privatizavę žemės sklypo dalies. NŽT minėtame 2021 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SD-4618-(14.49.136E) taip pat nurodė, jog 2019 m. liepos 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-570-(14.49.140). Patikrinimo metu vietoje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklype yra gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro 6 boksai. Taip pat nustatyta, kad žemės sklype (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra mūrinis garažas, 4 metaliniai garažai ir medinės konstrukcijos statinys, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. NŽT nurodė, jog tarp žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendraturčių nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Be to, NŽT kaip žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendraturtis, nėra išdavusi rašytinio sutikimo statyti statinius žemės sklype. I. R. Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė atliko žemės sklype (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. rugsėjo 22 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-00-210922-00015 (toliau – Patikrinimo aktas). Šiame Patikrinimo akte vyriausioji specialistė užfiksavo, jog kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytas pagalbinio ūkio paskirties statinys - mūrinis garažas, (pažymėtas indeksu MN 105 kv. m.). Garažo gabaritai: ~10,00 m x 10,47 m, plotas - 104,7 m2, aukštis aukščiausiame taške 2,96 m. Garažas yra priblokuotas prie įregistruoto esančio garažo 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) gyventojos rašytinį 2021 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimą, mūrinio garažo savininkas/naudotojas R. Č.. Remiantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/850597 duomenimis, R. Č. nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, jo statinys – garažas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) gyventojų paaiškinimą (2021 m. rugsėjo 15 d. rašytinis paaiškinimas), mūrinis garažas pastatytas apie 1995 metus. Patikrinus žemėlapio svetainėje www.geoportal.lt viešai prieinamas žemės sklypo aerofotografines nuotraukas nustatyta, kad garažas jau 2005 – 2006 m. yra matomas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovo ginčo statinio statybai tiek jos pradžios metu, tiek pagal dabar galiojančius teisės aktų reikalavimus privaloma gauti statybą leidžiančius dokumentus ir valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys. Pažymėtina, jog ieškovas šių imperatyvių teisės aktų reikalavimų neatitinka. Nurodo, kad Inspekcija ieškovui R. Č. surašė 2021 m. rugsėjo 23d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210923-00094 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyto mūrinio garažo. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsniu bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“138 punktu Inspekcija ieškovui R. Č. surašė ginčijamą 2021 m. rugsėjo 23 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210923-00090 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – mūrinį garažą ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija, siekdama objektyviai ir išsamiai išnagrinėti visas aplinkybes, 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 2D-14366 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į R. Č. su prašymu pateikti informaciją (leidimus, projektinę dokumentaciją, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, sutikimus, paaiškinimus) dėl pastatyto garažo adresu (duomenys neskelbtini) iki rugsėjo 14 d., tačiau R. Č. dėl nežinomų priežasčių neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą ir, žinoma, jokių paaiškinimų ar dokumentų nepateikė. I. R. Čepuko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta išsiuntė ieškovui 2021 m. rugsėjo 7 d. kvietimą Nr. 2D-14931 dalyvauti organizuojamame patikrinime dėl galimai neteisėtai pastatyto pastato/garažo (2005 m. žemės sklypo plane pažymėtas indeksu MN 105 m2), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl nežinomų priežasčių taip pat neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą. Minėta veiksmų seka rodo, jog Inspekcija objektyviai ir išsamiai tyrė visas su ginču susijusias aplinkybes, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tarnybinės pagalbos ir papildomų duomenų gavimo ir surinkusi visą reikalingą informaciją bei nustačiusi ieškovo padarytus pažeidimus pagrįstai įpareigojo R. Č. juos pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti visiškai.
7. Ieškovas dublike nurodo, kad ieškovas R. Č. 2022 m. sausio 24 d. gavo Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimą Nr. 2D-16087 „Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo“, kuriuo buvo atsiųsti 2021 m. rugsėjo 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-210923-00094, 2021 m. rugsėjo 23 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-210923-00090 ir kiti dokumentai (pvz., nuotraukos, pridėtos byloje kartu su ieškiniu). Statinys pastatytas 1995 m., tačiau garažas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir pastarajam pastatui nesuteiktas unikalus numeris. Nors pastatas pastatytas 1995 metais, pranešimas apie savavališką statybą ieškovui įteiktas tik 2022 metais. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ieškinyje nurodyta, jog nuo pastatyto statinio 1995 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. praėjo 26 metai. Iki pat 2021 m. nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl šio garažo. Nei savavališkos statybos akte, nei privalomajame nurodyme nėra jokių duomenų, kad statinio pastatymu būtų pažeistas viešasis interesas, dėl šio intereso pažeidimų nėra vykdomi jokie tyrimai. Pranešimas apie savavališką statybą ieškovui įteiktas tik 2022 metais. Pastatas statytas 1995 metais. Dėl to, Inspekcijos veiksmai, kai savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašomas praėjus 26 metams po statinio statybos, neatitinka ne tik teisinio reguliavimo, bet ir proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Vienoje iš bylų teismas nustatė, kad Inspekcija, nustačiusi, kad yra suėję įstatyme nustatyti skundų bei pranešimų nagrinėjimo terminai, privalėjo nutraukti tokio skundo (pranešimo) nagrinėjimą ir nevertinti nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-602-777/2021, 17 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 349 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra įstaiga prie ministerijos. Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (2 punktas). Vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų, numatytų šių nuostatų 10 punkte, yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (10.2. punktas). Vadinasi, Inspekcija, atlikdama teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, turi vadovautis protingumo, teisingumo, proporcingumo ir kitais teisės principais, priimti sprendimai turi būti pagrįsti, argumentuoti ir logiški. Inspekcija, netinkamai taikydama teisės aktų nuostatas ir praėjus 26 metams po statinio statybos surašydama savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, pažeidė viešojo administravimo principus. Tačiau atsakovė nepateikia detalių ir pagrįstų argumentų, kokiu būdu šiuo atveju konkrečiai yra pažeidžiamas viešasis interesas. Nei savavališkos statybos akte, nei privalomajame nurodyme nėra jokių duomenų, kad statinio pastatymu būtų pažeistas viešasis interesas, dėl šio intereso pažeidimų nėra vykdomi jokie tyrimai. Taigi, pasibaigus Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam 10 metų terminui, Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo. Šiuo atveju, Inspekcija, surašydama savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą praėjus 26 metams po statinio statybos, pažeidė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį. Jokių savavališkų šio pastato statybos požymių nuo pat 1995 m. nebuvo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovė triplike nurodo, kad dublike nėra ginčijamas faktas, kad dalis žemės sklypo, kuriame užfiksuota savavališka statyba, yra valstybinė žemė, todėl darytina išvada, kad vykdant statybas valstybinės žemės dalyje buvo pažeidžiami visuomenės lūkesčiai, kad valstybinė žemė būtų naudojama tik teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos statybos (duomenys neskelbtini), pažeidė viešąjį interesą, todėl Inspekcija pagrįstai ėmėsi veiksmų, kad būtų šalinami savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju surašant skundžiamus aktus buvo aktualus viešojo intereso gynimas Priežiūros įstatymo prasme – tai teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal Inspekcijai suteiktus įgaliojimus. Pareigą ginti viešąjį interesą atvejais, kai nuo statybos darbų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų, nustato Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad ,,Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas“. Pažymėtina, kad tyrimo eigoje nustačius, kad statyba užbaigta anksčiau nei prieš 10 metų, nereiškia, kad visais atvejais Inspekcija privalo pradėtą tyrimo procedūrą nutraukti. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, Inspekcija negali nutraukti skundo ar pranešimo nagrinėjimo procedūros, kilus įtarimams dėl viešo intereso pažeidimo. Pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė privalomo statybos leidimo. Į bylą ieškovo pateikti dokumentai (projektas, sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas) nėra statybą leidžiantys dokumentai. Ieškovo pridėtas (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimas statybai be jokių parašų. Ieškovas nepateikė į bylą žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę pagrindžiančių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų: T. M., L. M., J. T., A. G., A. J., Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. M., R. M., L. Š., R. K., E. K., R. T., R. T., R. M..
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo spręsti dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus, teismų praktiką Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodo, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu.
13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčo žemės sklypas priklauso ne tik valstybei, 20 arų plotas, valstybei tik 2 a, todėl viešo intereso buvimas abejotinas. 1995 m. pastatytas garažas, šiai dienai yra 27 metai nuo jo statybų. Tuometiniai sklypo savininkai neprieštaravo statybai. 1997 m. rengtas detalusis planas, 1998 m. patvirtintas, jame garažas nurodytas. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, tačiau statyba nebuvo savavališka. Nuo 1995 m. nebuvo jokių pretenzijų, savavališkos statybos aktų. Naudojimosi tvarkos šiam žemės sklypui nėra nustatyta, viešasis interesas nėra pagrindžiamas, remiamasi vien faktu, kad valstybė yra sklypo bendraturtis. Inspekcija elgiasi neobjektyviai. Nuasmenintas raštas iliustruoja, kad esant analogiškoms situacijoms, Inspekcija elgiasi skirtingai, ten irgi buvo savavališka statyba, irgi valstybei sklypas priklausė. Man ieškovas nurodė, kad dokumentas su gyventojų parašais neišliko. Seniūnija, Vilniaus miesto valdyba sutiko, galiausiai savininkų konkliudentiniai veiksmai, nesikreipiant dėl galimo pažeidimo, vertintini kaip sutikimas. Kokie buvo detaliojo plano sprendiniai, kas inicijavo, negaliu atsakyti. Atvaizdavimas detaliajame plane reikšmingas tuo, kad visos valstybės institucijos matė tą garažą. Ieškovas man sakė, kad dalis dokumentų buvo pavogti, ką turėjo, tą pateikė, tuos dokumentus tvarkė tėvas, bet nebuvo baigta tvarkyti. Negaliu atsakyti, kam tie gyventojų parašai buvo renkami. Įrodymų, kad buvo derinta su miesto vyr. architektu, neturime. 1995-1997 m. projektas galėjo būti rengtas, bet tiksliai negaliu pasakyti. Manau, kad seniūnijos protokolu buvo derinamas tas užstatymas, kuris vėliau matomas detaliajame plane. Valstybė turėjo žinoti apie garažą nuo pat pradžių, nuo 1995 m., nes tas žemės sklypas buvo valstybinis, tik 2008 m. žmonės pradėjo išsipirkinėti žemę. Savininkas turi rūpintis savo turtu.
14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad apie pažeidimą atsakovė sužinojo iš 2021 m. gegužės 6 d. rašto. Pažymime, kad naudojimosi tvarka nenustatyta, vadinasi, sklypų dalys idealios. Todėl pagrįsta teigti, kad viešasis interesas yra pažeistas. Ginčo nėra, kad nėra statybą leidžiančio dokumento. Ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina garažo teisėtumo. Statybos leidimui reikėjo projekto, vyriausiojo architekto suderinimo, taip ir vadinosi tas dokumentas – leidimas. O pirmiausia reikėjo gauti teisę iš sklypo savininko statyti. Vien seniūnijos protokolas be priedų nieko nepatvirtina. Administracinių aktų surašymo metu galiojo nuostata, kad 10 metų terminas netaikomas, jeigu yra viešasis interesas. Viešojo intereso vertinimas yra vertinamoji sąvoka, šiuo atveju nebuvo suabejota, kad tai yra viešasis interesas. Nesutinkame, kad NŽT nereiškė pretenzijų, NŽT pateikė informaciją mums. Teisinis reguliavimas negali būti taikomas atgal, priešingu atveju visi Inspekcijos aktai turėtų būti peržiūrimi. Nuasmenintą raštą prašome vertinti kritiškai, šis raštas nėra susijęs su ieškovu. Tas raštas buvo priimtas skirtingu metu, skyrėsi teisinis reguliavimas.
15. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad gyventojų sutikime nėra parašų, neaišku, dėl ko sutiko. Ieškovas nuosavybės teise nevaldė jokios žemės sklypo dalies. Tik 2008 m. savininkai įgijo žemės sklypo dalis, todėl jei ieškovas turėjo gauti sklypo savininko sutikimą, jis jį turbūt turėjo gauti iš apskrities viršininko administracijos. Kadangi NŽT yra perėmusi visų tų institucijų funkcijas, akivaizdu, kad jokie sutikimai dėl statybos nebuvo suteikti. Iš seniūnijos protokolo neaišku, kokiems sprendiniams buvo pritarta, priedai nepridėti. Sprendžiamas sklypo padalinimas į du sklypus, į A ir B sklypus, todėl tai nėra susiję su žemės sklypu, kuriame stovi garažas. Ieškovas galėjo pasinaudoti teise parengti projektus, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Ieškovas pripažįsta, kad pastatyta be statybą leidžiančių dokumentų. Neaišku, kada buvo parengtas projektas, ar jis buvo derintas. (duomenys neskelbtini) teritorija patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl egzistuoja viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
16. Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
17. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovui R. Č. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210923-00094, kuriame kaip pažeidimo esmė nurodoma: savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas mūrinis garažas, statytojas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, valstybinė žemė, statyba yra draudžiama (1 t., el. b. l. 11–14). Savavališkos statybos akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, mūrinis garažas pastatytas apie 1995 metus, 2005 m. užfiksuotas žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu MN 105 kv. m.).
18. Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2021 m. liepos 29 d. raštu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“, 2005 m. gegužės 26 d. žemės sklypo plane 105 kv. m. ploto pastatas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13), priešingai nei kitas ieškovui R. Č. priklausantis garažas garažo bokse, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl kurio šioje byloje ginčo nekilo.
19. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota savavališka statyba, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovui R. Č. surašė privalomąjį nurodymą, kurio esmė – nugriauti statinį (ginčo garažą) ir sutvarkyti statybvietę (1 t., el. b. l. 16–19). Prie savavališkos statybos akto pridėtas situacijos planas, kuriame matyti, kad ginčo garažas pažymėtas MN 105 kv. m. (1 t., el. b. l. 20).
20. Ieškovas, nesutikdamas su šiais aktais, pareiškė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais minėtus 2021 m. rugsėjo 23 d. savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą bei juos panaikinti.
21. Savo nesutikimą ieškovas grindė tuo, kad ginčo garažas užfiksuotas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas keitėsi ir buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)), 1997 m. rugpjūčio mėn. detaliajame plane (1 t., el. b. l. 27). Detalusis planas, kuriame nurodytas garažas ir jo vieta sklype, buvo derintas su atsakingais asmenimis 1998 m. (1 t., el. b. l. 28). Ieškovas taip pat rėmėsi tuo, kad ginčo garažo dokumentai buvo pradėti tvarkyti, šiam pastatui statyti architektė E. S. parengė projektą (projekto datos ieškovo atstovė negalėjo patikslinti) (1 t., el. b. l. 29–35). Ieškovas taip pat rėmėsi tuometinių žemės sklypo savininkų nepasirašytu sutikimu, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai neprieštarauja, jog R. Č. šalia kitų mūrinių garažų, esančių 20 metrų nuo pastarojo namo, pasistatytų dar vieną garažą (1 t., el. b. l. 36). Ieškovo teigimu, jo siekius sutvarkyti ginčo garažo dokumentus, patvirtina ir mokėjimas už topografinio plano kopiją (1 t., el. b. l. 37). Anot ieškovo, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998 m. balandžio 24 d. protokolas taip pat patvirtina, kad tuometiniai (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų savininkai pritarė žemės sklypo užstatymui (1 t., el. b. l. 39).
22. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovo nurodomi dokumentai nėra ginčo garažo statybą leidžiantis dokumentas ir jam negali būti prilyginti. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas, statydamas ginčo garažą, žemės sklypo nevaldė nei nuosavybės teise, nei kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo garažas, nuosavybės teise priklauso trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šioje byloje įtrauktiems fiziniams asmenims ir 247 kv. m. žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11, taip pat 1 t., el. b. l. 87–91, Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija: 4 t., el. b. l. 65–80). Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gegužės 6 d. rašte atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos „Dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad tarp šio žemės sklypo bendraturčių nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat patvirtinama, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip žemės sklypo bendraturtis, nėra išdavusi rašytinio sutikimo statyti statinius žemės sklype (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).
23. Ieškovas nepateikė į bylą žemės sklypo, kuriame yra ginčo garažas, nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę pagrindžiančių dokumentų. Ieškovo nurodomas gyventojų sutikimas dėl ginčo garažo statybos (1 t., el. b. l. 36) nėra žemės sklypo valdymo teisę patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad jis yra be parašų, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovas neturi pasirašyto šio dokumento. Teismas nesivadovauja ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998 m. balandžio 24 d. protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo svarstoma „Dviejų sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimas, numatomas sklypų užstatymas“ (1 t., el. b. l. 39). Teismas šiuo įrodymu nesivadovauja, nes prie jo nepridėta lydinti medžiaga, o iš paties protokolo turinio negalima daryti jokių išvadų, kad buvo svarstoma ir ginčo garažo statyba.
24. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad ginčo garažas pradėtas ir baigtas statyti 1995 m. Vadovaujantis statybos metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių ((duomenys neskelbtini)94) patvirtinimo“ patvirtintų Respublikinių statybos normų „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Taisyklės) 9.1. papunkčiu, buvo numatyta: „Suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų)“. Tų pačių Taisyklių 9 punkte nurodyta, jog „Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Kai jie statomi saugomose gamtos, nekilnojamų kultūros vertybių teritorijose bei apsaugos zonose arba sklypuose, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jų projektai turi būti suderinti su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose.“ Šiuo atveju ieškovas nepateikė į bylą statybos leidimo, kuris buvo būtinas, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat įrodymų, kad statybos projektas būtų buvęs suderintas su miesto (rajono) vyriausiuoju architektu.
25. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra ginčo dėl to, kad ginčo garažas buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Esant tokiai situacijai, kai ieškovas kaip statytojas žemės sklypo nevaldė nei nuosavybės teise, nei kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, neturėjo tam reikalingo statybą leidžiančio dokumento, teismas konstatuoja, kad atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagrįstai surašė šioje byloje ginčijamus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, todėl pagrindo naikinti juos nėra.
26. Ieškovas šioje byloje taip pat prašė taikyti naikinamąjį 10 metų terminą, nustatytą skundų bei pranešimų dėl statybos teisėtumo nagrinėjimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi ginčijamų aktų surašymo metu) 25 straipsnio 8 dalimi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
27. Teismui nekilo abejonių viešojo intereso buvimu, pateisinančiu 10 metų termino nesilaikymą. Ieškovo atstovė nepagrįstai akcentuoja tą aplinkybę, kad valstybei priklauso tik nedidelė dalis ginčo žemės sklypo. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu nėra nustatyta, o valstybė yra žemės sklypo bendrasavininkė, turinti vienodą teisę kaip ir kiti sklypo savininkai reikalauti savavališkos statybos jos žemės sklype padarinių pašalinimo. Be to, trečiųjų asmenų atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Tai taip pat pagrindžia viešojo intereso buvimą šioje situacijoje. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad valstybei nuo pat ginčo garažo pastatymo buvo žinoma, kad jis pastatytas neteisėtai, ar kad valstybė, žinodama statybų neteisėtumo faktą, būtų nepagrįstai delsusi imtis reikalingų veiksmų. Tai, jog ginčo garažas 1998 m. detaliajame plane buvo pažymėtas, nereiškia, kad valstybei buvo žinomas ir statybų neteisėtumo faktas. Todėl šiuo atveju neabejotinai egzistavo viešasis interesas, pagrindęs daugiau kaip prieš 10 metų įvykusių statybų teisėtumo tyrimą.
28. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 20 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas turėtų atgaline tvarka taikyti nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, numatančią, jog skundai dėl statybos teisėtumo, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Ieškovo teigimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo išimtis, kadangi priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią.
29. Teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina tai, kad taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas galimas tik tada, jeigu tokia atgalinio veikimo galimybė yra numatyta pačiame teisės akte ir toks taikymas neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pripažinta teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybė, tačiau tokiai galimybei materializuotis būtinas aiškus ir nedviprasmiškas įstatymo leidėjo pozicijos pareiškimas įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 6-1, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 25-1 ir 25-2 straipsniais 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-704 17 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Taigi pačiame įstatyme, kuriuo buvo priimta nauja 25¹ straipsnio redakcija, jokių taisyklės, jog įstatymas atgal negalioja, išimčių nebuvo numatyta. Paminėto įstatymo aiškinamojo rašto analizė taip pat neduoda jokio pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas būtų ketinęs numatyti galimybę taikyti šio įstatymo nuostatas iki įstatymo įsigaliojimo atliktiems tyrimams dėl statybų teisėtumo. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju tyrimas dėl ginčo garažo statybų teisėtumo buvo pradėtas ir užbaigtas galiojant ankstesniajai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijai, numačiusiai, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Todėl nesant tam aiškios įstatymų leidėjo valios, ginčo teisiniams santykiams nauja įstatymo redakcija atgaline tvarka negali būti taikoma.
31. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas lex benignior retro agit (švelnesnis įstatymas galioja atgal) principas. Ieškovas tokią savo poziciją grindžia baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų teisėje suformuota praktika, o šiuo atveju yra susiklostę civiliniai, su nuosavybės teise sietini, teisiniai santykiai. Todėl baudžiamąją ar atsakomybę už administracinį nusižengimą švelninančių įstatymų galiojimo atgal taisyklė nagrinėjamoje byloje negali būti pritaikyta. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit (švelnesnis įstatymas galioja atgal) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013). Šiuo atveju ieškovo reikalavimo pritaikyti įstatymo nuostatas atgaline tvarka patenkinimas neabejotinai galėtų reikšti pakenkimą kitiems teisinių santykių subjektams – ginčo žemės sklypo bendraturčiams. Todėl tokioje situacijoje kaip ši principo lex benignior retro agit taikymas negalimas.
32. Ieškovo 2022 m. rugsėjo 20 d. papildomuose paaiškinimuose teigiama, jog analogiškose situacijose, kai dalis žemės sklypo nuosavybės teisėmis valdoma Lietuvos Respublikos, patikėjimo teisė perduota Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos netiria skundų, neįpareigoja nugriauti ar perstatyti statinių bei neįžvelgia jokio viešojo intereso pažeidimo. Tokiu būdu, anot ieškovo, ginčijamais aktais pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė nuasmenintą atsakovės 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 2D-1470, kuris, anot ieškovo, patvirtina, kad analogiškomis aplinkybėmis atsakovė atsisako tirti savavališkos statybos atvejus (5 t., el. b. l. 16–21). Teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Iš pateikto rašto matyti, kad, pirma, pranešimo nagrinėjimas dėl ūkinių pastatų nutraukiamas, nes pranešimuose nurodyti ūkiniai pastatai įrengti privačiame žemės sklype prieš daugiau nei 2 metus, o jų statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, antra, pranešimo nagrinėjimas dėl ūkinio pastato rekonstravimo į dviejų aukštų gyvenamąjį namą nutraukiamas, nes statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus, trečia, prašoma Nacionalinę žemės tarnybą pagal kompetenciją atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl galimai valstybinėje žemėje įrengtų statinių. Taigi iš aptarto rašto turinio negalima išvada, kad situacijos analogiškos – rašte nurodoma, kad statiniai (ar tam tikra jų dalis) įrengti privačiame žemės sklype, kad statiniai fiksuojami dar 2009–2010 metais. Be to, dėl statinių valstybinėje žemėje prašoma Nacionalinę žemės tarnybą pagal kompetenciją atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taigi negalima spręsti, jog atsakovė neįžvelgia galimo viešojo intereso pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad iš rašto turinio galima spręsti, jog šiuo atveju buvo vadovaujamasi nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio redakcija, kuri, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje netaikytina. Todėl ir šis ieškovo argumentas dėl galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestinas.
33. Nenustačius šioje byloje ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo pagrindų, ieškovo R. Č. ieškinys atmestinas.
34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
35. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registrui, pranešant apie civilinės bylos išnagrinėjimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio garažo (pažymėto MN 105 kv. m.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atstovaujami advokatės N. Ž., patyrė iš viso 852,51 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro: susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdžiuose. Trečiųjų asmenų patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Trečiųjų asmenų atstovės su 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. spalio 3 d. prašymais teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos trečiųjų asmenų buvo faktiškai patirtos.
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tretiesiems asmenims iš ieškovo priteistina 852,51 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t. y. L. Š. – 121,44 Eur, R. K. – 121,43 Eur, R. T. – 122,14 Eur, J. T. – 122,30 Eur, V. M. – 122,30 Eur, L. M. – 121,46 Eur, A. J. – 121,44 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (103,07 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,43 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,14 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,30 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 122,30 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,46 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,07 Eur (vieną šimtą tris eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 275 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.