Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei R. I., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui E. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei R. I. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo D. K., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota teismo pranešimu (CPK 133 str. 1 d., 177 b. l.), atsiliepimo, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Posėdžio metu išklausyta nepilnametė V. K. paaiškino (197 b. l.), kad jos tėvas H. I., jiedu sutaria gerai. V. turi 3 metų brolį. Lanko 4-tą klasę, dabar jai vasaros atostogos. Būrelių nelanko, laisvalaikį leidžia su draugais. Jos seneliai gyvena Šiauliuose, viena močiutė yra R. J., kita – M. I., o senelis V. I.. V. E. K. nepažįsta.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su motina, ieškovė dukra rūpinasi tinkamai, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Išlaikymą iš atsakovo būtina priteisti, tačiau reikia atsižvelgti, ar jis pagal savo materialinę padėtį gali vaikui skirti po 500 Lt kas mėnesį. Dėl tėvo valdžios ribojimo palieka spręsti teismo nuožiūra, išvados šiuo klausimu pateikti negali, nes atsakovas gyvena Rokiškio rajone.

Išvadą teikianti institucija Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (191 b. l.), pateikė išvadą dėl ginčo raštu (77-78 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Iš byloje pateiktų 2002-08-27 gimimo įrašo Nr. 295 ir gimimo liudijimo Nr. AA 171301 nustatyta, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. J. (santuokinė pavardė I.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (7, 98 b. l.).

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis galimai nėra V. tėvas, nes abejoja ieškovės ištikimybe jiems gyvenant kartu. Be to, apie tai, kad jis įrašytas vaiko tėvu, jis sužinojo tik gavęs ieškinį. Šią aplinkybę paneigia atsakovo 2002-08-27 prašymas Šiaulių raj. CMS, kuriuo atsakovas prašė įrašyti jį V. K. tėvu ir suteikti mergaitei rusės tautybę (99-100 b. l.). Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas (CK 3.150 str. 2 d.). Byloje 2012-11-21 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, 2012-12-03 nutartimi nustatyta konkreti nuvykimo į laboratoriją data (102-103, 109 b. l.). 2012-12-19 raštu Serologijos ir DNR laboratorija informavo, kad paskirtą dieną atsakovas į ekspertizę neatvyko, buvo atvykusios tik ieškovė su dukra (113 b. l.).

Atsakovui manant, kad jis nėra V. K. tėvas, jis turėjo pareigą pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas ir jo atstovas advokatas pateikdavo prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nei karto į teismo posėdžius neatvyko, atsakovo pozicijos neįrodinėjo, papildomų įrodymų nepateikė, liudytojų apklausti neprašė. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam negali būti perkelta įrodymų rinkimo pareiga (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013). Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kad nėra biologinis V. K. tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui neįrodžius, kad jis nėra biologinis V. K. tėvas, atsakovo priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovas tinkamai nevykdė.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra V. K. ir neteikia jai išlaikymo nuo 2003 metų vasario mėnesio. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad mergaitės neišlaiko, nes mano, kad nėra jos tėvas. Teismui atmetus atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovui išlieka pareiga rūpintis nepilnamete V. K.. Išvadą teikiančios institucijos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovas 2002-2007 metais atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, grįžęs į laisvę, su mergaite susitikęs nebuvo (77-78 b. l.). Duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro patvirtina, kad 2003-05-19 – 2007-06-12 atsakovas atliko bausmę (36-37 b. l.). Atsakovo teistumas negali būti besąlyginis pagrindas neterminuotai riboti tėvo valdžią, kadangi, nors padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 129 str. 1 d.), jis nebuvo nukreiptas prieš vaiką ar jo motiną. Pažymėtina, kad šioje byloje vaikas nežino, kas yra jo biologinis tėvas, motina tai slepia. V. K., kuriai sprendimo priėmimo metu yra 10 metų, savo tėvu laiko motinos sutuoktinį H. I.. Nepilnametė teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. K. nepažįsta. Esant tokioms aplinkybėms, atsakomybė už tai, kad atsakovas visiškai nebendravo su savo dukra, tenka ir pačiai ieškovei. Ieškovė neįrodė, jog ji neribojo atsakovo ir dukters bendravimo. Kadangi yra pagrindo tikėtis, kad padėtis gali pasikeisti ir atsakovas galėtų tinkamai vykdyti tėvo pareigas, tikslinga taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Toks tėvo valdžios ribojimas šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę į šeimos ryšius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vaiko interesais atsakovui terminuotai vienerių metų laikotarpiui apribotina tėvo valdžia jo dukters V. K. atžvilgiu (CK 3.180 str., CPK 178, 185, 186, 197 str.). Apribojus atsakovui terminuotai tėvo valdžią dukters atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus ir ši teisė negali būti pažeista dėl ieškovės neigiamo požiūrio į vaiko tėvą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Ieškovei išaiškintina, kad sąmoningas vaiko teisės žinoti savo biologinius tėvus pažeidimas gali būti vertinamas kaip netinkamas motinos valdžios panaudojimas (ATPK 181 str.).

Atsakovui išaiškinama, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvas pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaiką, siekiant atsakovui suteikti galimybę išsaugoti tarpusavio ryšį su vaiku, o šiuo atveju – tokį ryšį sukurti. Atsakovas gali kreiptis su ieškiniu į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir anksčiau nei po 1 metų, jeigu įrodys, kad pakeitė savo elgesį dukters atžvilgiu (CK 3.181, 3.182 str.). Atsakovui išaiškintina, kad jam norint matytis su vaiku, siekiant kuo mažesnės psichologinės traumos dukrai, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnametės dukters V. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas dėl to neprieštarauja, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, todėl dėl ieškinio reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.). Nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su motina, biologinio tėvo nepažįsta. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė dukra rūpinasi tinkamai, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Mergaitės gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina (9 b. l.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnametės V. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. I. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam išlieka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (CK 3.195 str.). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, ugdymo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko poreikių skaičiuotėje nurodyta, kad nepilnametės V. K. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 853 Lt: 300 Lt maistui, 100 Lt vaistams ir vitaminams, 40 Lt higienos priemonėms, 93 Lt drabužiams, 50 Lt mokymosi priemonėms, 76 Lt laisvalaikiui, 195 Lt komunaliniams mokesčiams (11 b. l.). Ieškovė nepateikė jokių kvitų ar sąskaitų, patvirtinančių vaiko poreikiams išleidžiamas lėšas. Ieškovė patikslintu reikalavimu prašo iš atsakovo priteisti po 300 Lt periodinėmis išmokomis. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sutiktų vaiko išlaikymui mokėti po 200 Lt kas mėnesį, daugiau negali skirti dėl savo sunkios materialinės padėties, vaiko poreikių neginčijo.

Ieškovė, be dukters V., su sutuoktiniu H. I. augina nepilnametį sūnų E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gauna 644 Lt motinystės pašalpą (13-14 b. l.). Duomenų apie savo bei sutuoktinio turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nepateikė.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (64 b. l.), nedirba (26, 148-149 b. l.). Su sutuoktine D. K. augina nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (82, 83, 145 b. l.). Išvadą teikiančios institucijos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (77-78 b. l.) nurodyta, kad atsakovo šeimos buities sąlygos yra patenkinamos, sutuoktiniai augina nepilnametę dukrą G. K. ir atsakovo sutuoktinės dukrą D. V., šeimos pajamas sudaro D. K. 650 Lt bedarbio pašalpa ir 251 Lt vaikams mokama socialinė pašalpą, materialinė šeimos padėtis sunki.

Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo materialinė padėtis sunki, tačiau nei viena iš šalių nesiekia pagerinti savo materialinės padėties. Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių sveikatos būklę, ribojančią jų darbingumą. Šalys turi nepilnamečių išlaikytinių, gyvena iš socialinių pašalpų, nesiekia susirasti jų amžių ir galimybes atitinkantį darbą. Tokiu elgesiu šalys pažeidžia savo nepilnamečių vaikų teisę gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Įvertinus vaiko poreikius ir atsakovo materialinę padėtį bei derinant nepilnametės V. K. interesus su atsakovo kito nepilnamečio vaiko interesais gauti išlaikymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai V. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-19 (ieškinio padavimo dienos) iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. I. (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3.275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Priėmus sprendimą, panaikintinos 2012-04-24 nutartimi Nr. 2-8551-918/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui V. K. iš atsakovo po 300 Lt nuo 2012-04-19 iki bylos išnagrinėjimo (CPK 149 str.). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaitomos iš sprendimu paskirtos išlaikymo sumos.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Ieškovė prašė priteisti 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo skaičiuojant po 300 Lt už mėnesį. Ieškovė vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas vaiko išlaikymui, todėl laikytina, kad vaikui esant mažesniam, jo minimaliems poreikiams tenkinti pakako mažesnės pinigų sumos, nes augant vaiko poreikiai tik didėja.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnametei dukrai V. K. priteistinas 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant po 200 Lt už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo (CK 3.200).

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir turimą kitą nepilnametį išlaikytinį, 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstytinas 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį lygiomis dalimis mokant po 200 Lt (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-06 sprendimu ir atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-10 sprendimu 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Terminuotai vienerių metų laikotarpiui apriboti atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukters V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. I., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (trys šimtai Lt) nuo 2012-04-19 iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 7200 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Išdėstyti iš atsakovo priteisto 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį lygiomis dalimis mokant po 200 Lt.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Panaikinti 2012-04-24 nutartimi Nr. 2-8551-918/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui V. K. iš atsakovo po 300 Lt nuo 2012-04-19 iki sprendimo byloje priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.