- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-6821-1146/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02512-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č. po S. Č. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad pareiškėjos testatorė A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos testatorės A. Č. sutuoktinis S. Č.. Po S. Č. mirties liko jam priklausanti dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). N. Ž. sklypas registruotas pareiškėjos testatorės A. Č. vardu, tačiau dalis jo įsigyta santuokoje, t. y. 1998 m. birželio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P51/98-205, todėl dalis šio turto laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos testatorė A. Č. mirusįjį S. Č. pergyvenusi sutuoktinė, ir yra įpėdinė pagal įstatymą (Civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Nuo 2017 m. liepos 14 d., t. y. nuo pat sutuoktinio mirties, pareiškėjos testatorė A. Č. visu mirusiajam sutuoktiniui S. Č. priklausiusiu turtu pradėjo rūpintis kaip savu ir rūpinosi juo iki pat savo mirties. Po sutuoktinio mirties liko gyventi name su žemės sklypu, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties, o santuokoje su S. Č. nugyveno 41 bendrus gyvenimo metus. Name su žemės sklypu esančiame (duomenys neskelbtini), A. Č. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Pareiškėjos testatorė būdama garbingo amžiaus, rūpinosi žemės sklypu, aplinkos tvarkymu, mokėjo mokesčius už komunalines bei būsto administravimo paslaugas, t. y. sutuoktinio palikimą pareiškėjos testatorė priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis). Žemės sklypu pareiškėjos testatorė po sutuoktinio S. Č. mirties rūpinosi, prižiūrėjo ir valdė kaip savo. Iki šios dienos niekas pareiškėjos testatorei A. Č. nėra pareiškęs pretenzijų dėl po S. Č. mirties likusio turto (Žemės sklypo dalies), kuriuo rūpinosi, naudojosi ir valdė tik pareiškėjos testatorė A. Č.. Pareiškėjos testatorė pati į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes neturėjo pakankamai teisnių žinių ir nežinojo, kad reikia pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Be to, žemės sklypas yra registruotas pareiškėjos testatorės vardu. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjos testatorė visą laiką buvo įsitikinusi, kad yra turto savininkė ir nesuprato, jog palikimui priimti dar reikia kreiptis į notarą. Pareiškėjai apie tai tapo žinoma tik tuomet, kaip pasikreipė į notarą mirus testatorei A. Č.. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nors ir žemės sklypas yra įregistruotas pareiškėjos testatorės vardu, jo dalis yra įsigyta santuokoje su S. Č., ir ji negali paveldėti šio žemės sklypo, kol nėra išspręstas S. Č. palikimo priėmimo. S. Č. su A. Č. vaikų neturėjo. A. Č. buvo sudariusi testamentą dukterėčiai D. K., kuri ja ir rūpinosi iki pat jos mirties. VĮ „Registrų centras“ vadovaujantis testamentų registro duomenimis, po S. Č. turto paveldėjimo įpėdiniai į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra pradėta, palikimo priėmimo faktas šiame registre neįregistruotas, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja kreipiasi todėl, kad teismo sprendimo pagrindu notaras jai galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo būdu pareiškėja galėtų pilnai realizuoti savo teises į turtą, likusį po testatorės A. Č. mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. K. paaiškino, kad reikalavimą palaiko. A. Č. buvo jai teta, jos tėčio sesuo. Santykiai buvo geri. Ją prižiūrėjo iki mirties. Vaikų neturėjo. S. Č. artimųjų neturėjo, tėvai mirę, brolių, seserų neturėjo. Č. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu, kiek ji žino, gyveno nuo santuokos sudarymo. Kitų asmenų kartu su jais negyveno. P. Č. lankydavosi dažnai, keturis - penkis kartus. Ji tuo metu K. R. dirbo. M. Č., ji persikraustė į šiuos namus, padėti tetai Č. Keturi metai gyveno pas tetą. Ir sklypas ir namas priklausė Č.. Po S. Č. mirties A. Č. toliau liko gyventi name. Žemės sklypą prižiūrėjo iš pradžių teta, po to ji, kai persikraustė pas tetą. Testamentu teta jai paliko turtą. Namą Č. paveldėjo po mamos mirties. Dalį žemės sklypo įgijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, dėl ko jo dalis priklauso ir S. Č..
Liudytoja D. B. parodė, kad ji buvo Č. kaimynė. Pareiškėją pažįsta nuo tada, kai ji pradėjo globoti Č., ji anksčiau atvažiuodavo ir padėdavo. Č. vaikų neturėjo. S. Č. gyveno ir Č. brolis, nepamena kada tiksliai mirė. Po Č. mirties namuose liko gyventi Č.. P. Č. ir daržovių žemės sklype augino, kokius metus ji pati viską prižiūrėjo.
Liudytojas A. B. parodė, kad pareiškėją pažįsta, atsikėlė gyventi į kaimynystę. Č. pažinojo. S. Č. ir A. Č. gyveno B. gatvėje. Iki S. Č. mirties gyveno kartu, vėliau liko gyventi viena ir atsikėlė ją prižiūrėti D. K.. Iš pradžių pati Č. prižiūrėjo ir namą ir žemės sklypą. Vėliau A. buvo silpna, mažai prižiūrėdavo sklypą bei jai pagelbėdavo visi giminaičiai. Iki atvykstant K., ji pati ir gėles prisižiūrėdavo, malkas susinešdavo ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. Č., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Č. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime pareiškė prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog suinteresuotas asmuo neturi duomenų paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie tai, kad žemės sklypas būtų apleistas ir neprižiūrimas. Nurodo neprieštaraujantis prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad S. Č. mirė (duomenys neskelbtini). A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad S. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini). buvo sudarę santuoką. S. Č. mirė santuokoje. Pateikti įrodymai patvirtina, kad D. K. kreipėsi į notarą dėl palikimo, likusio po A. Č. mirties, priėmimo. Testamentų registro išraše nurodoma, kad po S. Č. mirties palikimo priėmimo faktų neregistruota. Registrų centro duomenimis, S. Č. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. A. Č. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis įgyta 1998 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, t. y. esant santuokoje su S. Č.. S. Č. vaikų neturėjo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pareiškėja ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. Č. ir toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. Č. mirties, prižiūrėjo žemės sklypą, namus. Tai patvirtina, jog A. Č. po savo sutuoktinio S. Č. mirties ir toliau nepertraukiamai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo jį ir žemės sklypą, jais rūpinosi, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškusius jos valią paveldėti sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, ir pradėjo valdyti palikėjos turto dalį kaip savo. Tokiais savo veiksmais A. Č. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad A. Č. po S. Č. mirties likusiu turtu rūpinosi tinkamai, įsiskolinimų (turtui taikomų apribojimų) už suteiktas paslaugas, nenustatyta.
Suinteresuoti asmenys nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Č. po savo sutuoktinio S. Č. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes - ji galės paveldėti palikimą likusį po A. Č. mirties. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.