- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-499-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24217-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- A. P.
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1240-734/2020 pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 145,98 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas A. P. yra ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies savininkas. Ieškovas nurodė, kad suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. iki 2019 metų birželio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 145,98 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino skolos susidarymo laikotarpį ir nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau ieškovė ieškinio faktinio pagrindo netikslino, o pateikti rašytiniai paaiškinimai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros galimai nėra patikimos, nes pateiktose 2010 m. sausio 31 d. – 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose mokėtina suma nurodyta eurais, kai euras Lietuvos Respublikoje įvestas tik 2015 m. sausio 1 d., o pardavėju nurodytas UAB „Mano būstas Vilnius“, nors pagal byloje esančius duomenis iki 2019 m. birželio 27 d. paslaugas teikė UAB „Naujamiesčio būstas“. Be to, atsakovas į bylą pateikė originalias 2010 m. vasario 19 d., 2012 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 31 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose kaip pardavėjas nurodytas UAB „Naujamiesčio būstas“, mokėtina suma nurodyta litais, kuri nesutampa su suma, nurodyta ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose.
5. Be to, ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog atsakovo skola susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15295-872/2016, turinio matyti, jog ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. buvo atmestas, teismui konstatavus, jog atsakovų prievolė už šį laikotarpį yra pasibaigusi teisėtais vienašališkais priešpriešinio reikalavimo įskaitymais. O už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. iš atsakovų A. P. ir A. P. juridinės kontoros priteista lygiomis dalimis ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 67,11 Eur skolos.
6. Taigi, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodytas blogas skolos susidarymo laikotarpis, nes teismas jau yra išnagrinėjęs skolinius klausimus iki 2016 metų, todėl ieškovės nurodytas šioje civilinėje bylos susidariusios skolos laikotarpis niekaip negali prasidėti 2010 metais.
7. Be to, byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovė per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. suteikė paslaugų 259,13 Eur sumai (26,21 Eur + 26,21 Eur + 26,21 Eur + 26,21 Eur + 36,31 Eur + 19,40 Eur + 26,79 Eur + 17,46 Eur + 26,79 Eur + 27,54 Eur) (e. b.l. 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56, t. 1). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovas šias sumas sumokėjo (e. b.l. 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57, t. 1).
8. Taigi už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 145,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas ir atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, jog ieškovė siekė patikslinti pareikštą ieškinį, t.y. patikslinti ieškinio pagrindą, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi atsisakė jį priimti, nors patikslintu ieškiniu jo dalykas ir pagrindas keičiami nebuvo. Kita vertus, teismas nesuteikė ieškovei galimybės pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Be to, teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų bei kartu pateiktų įrodymų.
9.2. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nepatikimumo, kadangi visos sąskaitos, kurios buvo išrašytos klientams yra laikomos skaitmenine forma, todėl šiuo metu jas formuojant yra naudojama galiojanti valiuta, o tą patvirtina ir atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kadangi konvertavus valiutas, sumos visiškai sutampa. Todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl sumų neatitikimo yra neteisinga, nemotyvuota ir nepagrįsta, o tai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2020-07-31 PVM sąskaita faktūra nėra aktuali šiai bylai, kartu patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė prieštaringas išvadas.
9.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, taip pat nesirėmė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro viešai prieinama informacija, iš kuriuos taip pat matyti, kad 2019-06-27 buvo keičiami UAB „Naujamiesčio būstas“ įstatai.
9.4. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog teismo sprendimas dėl vienašališko priešpriešinio reikalavimo įskaitymo įsiteisėjo 2016-08-16, o iki to laiko atsakovo nesumokėtos skolos likutis periodo pabaigai, t. y. nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, buvo 850,82 Eur. Nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. einamųjų mokėjimų už suteiktas paslaugas suma sudarė 375,30 Eur. Įskaitymas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio mėn., kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas, tačiau įskaitymas sudarė 374,42 Eur ir ši suma buvo išskaičiuota iš atsakovo skolos, o atsakovui sumokėjus ne pilną likusią sumą, o tik 302,27 Eur, jam ir toliau skaičiuojama skola prie buvusio ir nepadengto įsiskolinimo pridedant jaunai susidariusias skolas, jas mažinant atsakovo atliktais mokėjimais. Taigi nuo 2016 m. rugsėjo mėn. 174,24 Eur skola skaičiuojama, kadangi atsakovas jos pilnai nepadengė, nes mokėjo tik einamojo mėnesio įmokas, o be to ir jas ne visuomet apmokėdavo visiškai.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. P. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra pateiktas detalus paskaičiavimas iš kokių ir kada neapmokėtų sumų susideda ieškovo reikalaujama suma, nėra nurodyta kada ir kokias konkrečiai sąskaitas atsakovas neapmokėjo arba apmokėjo nepilnai.
10.2. Pažymi, jog patikslinto ieškinio nepriėmimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą, o be to rašytinuose paaiškinimuose pati ieškovė atsisakė patikslinto ieškinio, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįsto patikslinto ieškinio nepriėmimo, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kita vertus, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, todėl negalėjo būti vertinami, kaip patikslintas ieškinys bei dėl to analizuojamos pateiktos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2018-08-01.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu. Atsakovas A. P. yra ½ buto dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra įsiskolinęs ieškovei už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareikštu ieškiniu buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau atsakovo į bylą pateikti įrodymai, o būtent jam išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo kopijos patvirtina, kad atsakovas pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už minėtą laikotarpį yra atsiskaitęs, o taip pat nurodęs, jog atsiskaito būtent pagal už šį laikotarpį išrašytas sąskaitas (1 t., 39, 41, 43, 45, 47, 49, 51, 53, 55, 57 b. l.).
14. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. suteiktas paslaugas priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
15. Nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovui apmokant išrašytas sąskaitas mokėjimai buvo įskaičiuojami į anksčiau susikaupusią skolą, t.y. dengiami vėliausi įsiskolinimai, tačiau iš byloje esančių įrodymų (pirmiau aptartų PVM sąskaitų faktūrų) akivaizdžiai matyti, jog atsakovas mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydavo, kad yra mokama būtent už sąskaitas, išrašytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Kitų argumentų ar kitokių duomenų, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs už šį laikotarpį ieškovė nepateikė, todėl plačiau analizuoti šį reikalavimą nėra pagrindo.
16. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto ieškinio. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė patikslintu ieškiniu ne praplėtė reikalavimo ribas, o nurodė visiškai kitą skolos susidarymo laikotarpį, kurį turėjo įrodinėti kitais, nei kartu su ieškiniu buvo pateikti, įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokiu būdu yra keičiamas ieškinio dalykas bei pagrindas ir protokoline nutartimi 2019 m. lapkričio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio visiškai pagrįstai nepriėmė.
17. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, šio patikslinto ieškinio nepriėmimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą bei nepažeidžia jos procesinių teisių, juo labiau kad 2019 m. lapkričio 20 d. pateiktuose paaiškinimuose pati ieškovė nurodė prašanti nesivadovauti patikslintu ieškiniu (2 t., 1 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir daryti išvadą, kad patikslintas ieškinys buvo nepriimtas nepagrįstai.
18. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ar (ir) netinkamai vertino ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovui išrašytomis sąskaitomis bei jų apmokėjimu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., iš dalies sutiktina su apeliantės nurodomomis aplinkybėmis, jog atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta suma eurais iš esmės atitinka atsakovo pateiktose sąskaitose nurodytą sumą litais. Tačiau ši aplinkybė nedaro esminės įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog ieškovė ieškinio faktinio pagrindo netikslino, o pateikti rašytiniai paaiškinimai neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko teismas neturi pagrindo jais vadovautis bei dėl ko neanalizuoja kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., kurios nesusijusios su ieškinio faktiniu pagrindu. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti, kadangi ieškovės į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai išties neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų ir toks dokumentas negali būti prilyginamas procesiniam dokumentui, kuris sukuria ieškinio pareiškimo teisines pasekmes, juo labiau kad CPK nuostatos įtvirtina patikslinto ieškinio pareiškimo tvarką ir sąlygas, ką nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo žinoti, tačiau naujo patikslinto ieškinio nereiškė, o faktinius ieškininius reikalavimus išdėstė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.
20. Kartu pastebėtina ir tai, jog ieškovė rašytinius paaiškinimus pareiškė po pirmosios instancijos teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu teismas, atsisakęs priimti ieškovės patikslintą ieškinį, suteikė ieškovei 15 dienų terminą įrodymams, susijusiems su pareikštu ieškiniu, pateikti. Taigi parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl pareikšto ieškinio, o ne kelti naujus reikalavimus (ar plėsti jau pareikštus).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tam tikrus duomenis ieškovės pateiktuose ir pirmiau aptartuose dokumentuose, neleidžia vertinti, kad teismas padarė konstatuojamojo pobūdžio išvadas bei tai lėmė pareikšto ieškinio atmetimą. Dėl to, plačiau analizuoti su aptariamomis aplinkybėmis susijusius apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo.
22. Be to, atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio reikalavimą, t.y. kad buvo prašoma iš atsakovo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15295-872/2016, vykdymo aplinkybėmis nėra nagrinėjami.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
24. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pareikštas ieškininis reikalavimas yra nepagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikštą ieškinį, teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur. Šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 98 straipsnis).
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus – mokėjimo nurodymą, patvirtinantį sąskaitų apmokėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šie nauji įrodymai yra reikšmingi siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą, juo labiau kad mokėjimo nurodymo laikotarpis yra keletu metų ankstesnis, nei šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji dokumentai nėra priimami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“, į. k. 121452091, atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.