- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2-29-838/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00520-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Jociuvienė
- Ieškovas
- R. S., E. K.
- Atsakovas
- N. J.
- Trečiasis asmuo
- L. I., S. I., K. S.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės R. S. ir E. K. atstovei advokatei T. B., atsakovei N. J., tretiesiems asmenims L. I. ir S. I. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. S. ir E. K. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei N. J., tretiesiems asmenis L. I., S. I., K. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovės patikslintu ieškiniu (I t., b.l. 144-146) pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB “K. M.“ 2011-11-28 parengtą žemės sklypo planą tokiu būdu:
1. L. I. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais A, A1, A2, A3, A4, bendrai su E. K. - dalimi su žymėjimu C, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D, E;
2. E. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais F, F1, F2, F3, bendrai su L. I. - dalimi su žymėjimu C, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D, E;
3. N. J. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais H, H1, H2, H3, kartu su R. S. - dalimi su žymėjimu B, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D, E;
4. R. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais G, G1, G2, kartu su N. J. - dalimi su žymėjimu B, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D, E bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, kuriame yra dar du butai, priklausantys L. I. bei N. J.. Prie pastato suformuotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės bei atsakovė žemės sklypo dalis valdo nuosavybės teise.
Motyvuoja tuo, kad daug kartų bandė suderinti žemės sklypo naudojimo planą, tačiau tam nepritarė atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos CK 4.75, 4.81 straipsniais, atsižvelgdamos į tai, kad ne visi žemės sklypo naudotojai suderino pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad plane bendraturčiams priskiriamos tos dalys, kurios yra prie įėjimų į butus, be to tai yra jau nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypais tvarka. Pažymėjo, kad pateiktas tvirtinti žemės sklypo plano projektas iš esmės atitinka visų bendraturčių interesus ir priskirtinų žemės sklypų dydžiai proporcingai atitinka valdomų patalpų dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu (I t., b.l. 64, 161) su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nesutiko, nurodė, kad naudojimasis žemės sklypu turi būti nustatomas pagal jos pateiktą planą.
Tretieji asmenys su reikalavimais sutiko.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. bei ieškovių atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad didžiausias ginčas yra dėl ribų tarp R. S., N. J. ir E. K. žemės sklypų, t.y. atsakovė nori platesnės dalies riboje su R. S., o su E. K. nesutinka dėl per siauro įvažiavimo prie ūkinio pastato. Pažymėjo, kad šalys dėl tvarkos nustatymo kompromisą priėjo nuolaidų būdu, paimdami faktiškai nereikalingas, atokiau nuo namo, be nepertraukiamos prieigos žemės sklypus. Nuolaidų būdu šalys siekė, kad būtų patenkinti visų šalių interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, teismo posėdžio metu pateikė savo pasiūlymą – planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ Registrų centro 2011-01-25 duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise priklausė taip: Lietuvos Respublikai – 2938/4012 dalys žemės sklypo, E. K. (paveldėta iš K. K.)– 1074/4012 dalys žemės sklypo (I t., b.l. 1720). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-10-10 pažymoje nurodyta, jog valdo ir naudoja bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą tokiomis dalimis: K. K. – 1074/4012 žemės sklypo, R. S. – 938/4012 žemės sklypo, N. J. – 963/4012 žemės sklypo, L. I. – 1037/4012 žemės sklypo, kuri dar nėra išpirkta (I t., b.l.101). 2011-05-13 sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu N. J. nusipirko 963/4012 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1987-8736 (I t., b.l. 67-70). 2011-10-03 sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. S. nusipirko 469/2006 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1987-8736 (I t., b.l. 106-111). K. K. pateikė teismui 2011-11-28 UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą ir suderintą su žemės sklypo naudotojais žemės sklypo naudojimosi planą (b.l. 148).
VĮ Registrų centro 2012-10-24 duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nuosavybės teise priklauso taip: E. K. (pagal paveldėjimą) nuosavybės teise priklauso 1074/4012 dalys žemės sklypo, L. I. – 61/236 dalys žemės sklypo, R. S. –469/2006 dalys žemės sklypo, N. J. – 963/4012 dalys žemės sklypo (II t., b.l.14-15). N. J. pateikė teismui 2011-05-16 UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, kuris atitiktų jos poreikius (II t., b.l. 61).
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).
Šiuo atveju atsakovė N. J. nesutiko su ieškovių ir trečiųjų asmenų siūlomais sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantais, nurodydama, kad tik jos pateiktas variantas tenkintų visų bendraturčių interesus, todėl, esant tokiai situacijai, ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą.
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, svarbu siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007), turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys, nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi, racionali. Svarbu įvertinti - ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Tokiose bylose įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Šiuo atveju byloje ieškovių pateiktas UAB “K. M.“ 2011-11-28 parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus - pagal ieškovių pateikiamą projektą visų bendraturčių žemės sklypai nėra suformuoti viename masyve, kadangi tai visų pirma lemia visų valdomo daugiabučio namo padėtis žemės sklype bei visų bendraturčių noras turėti savo žemės sklypą „po langais“. Pažymėtina, kad pagal ieškovių siūlomą projektą visiems bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovei N. J. suteikiamos naudotis sklypo dalys išdėstytos ne viename masyve ir tai nėra ypač patogu, tačiau, atsižvelgdami į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinę sklypo dydį, būtinybę užtikrinti naudojimosi gyvenamuoju namu saugumą, susiklosčiusią naudojimosi sklypų praktiką, konstatuotina, kad minėtas ieškovių pateiktas projektas labiau tenkina visų bendraturčių interesus ir nėra pagrindo laikyti atsakovės teises bei interesus pažeistais. Teismas pažymi, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nusistovėjo jau seniai, bendraturčiai rūpinosi savo naudojamais žemės sklypais – ieškovė R. S. savo dalyje specialia danga išklojo keliukus, ieškovė E. K. – suformavo savotišką ribą-pakėlimą. Tokiam padalinimui niekas neprieštaravo, tačiau patys nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu negalėjo, nes atsakovė N. J. nori platesnės dalies negu yra pasiūlyta, o dėl E. K. - mano, kad pravažiavimas yra per siauras ir prieštarauja tam, kad skaičiavimas būtų atliekamas atstumų tarp pagalbinių pastatų, priklausančių ieškovei E. K. ir atsakovei N. J. skaičiuojant nuo ieškovės E. K. ūkinio pastato priestato iki atsakovės ūkinio, be to atsakovė pažymėjo, kad ūkinio priestatui leidimo ji nedavė, jos niekas neklausė. Teismas pažymi kad jokių įrodymų, pagrindžiančių prieštaravimus atsakovė N. J. nepateikė, duomenų, kad ieškovių ūkiniai ir jų priestatai būtų pastatyti nelegaliai, byloje nepateikta. Pažymėtina, kad bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu vertinant atsakovės N. J. pateiktą projektą, matosi, kad pastarasis pažeidžia kitų bendraturčių teises, nes norimą valdyti žemės sklypą suprojektuoja į ieškovės R. S. dabar naudojamo žemės sklypo vietą, eliminuodama ieškovės R. S. teisę naudotis jau įsirengtu gerbūviu, apribodama galimybę patekti į garažą, be to nustato ribą tarp ieškovės E. K. ir jos (atsakovės N. J.) valdomų ūkinių pastatų nustatydama sau platesnį įvažiavimą, tačiau įstatymiškai pagrįstų motyvų nenurodo. Teiginys, kad priestatas nelegalus niekuo nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, atsakovės siūlymas neatitinka protingumo kriterijaus. Svarbu pažymėti, kad iš esmės ieškovių pateiktas projektas atspindi susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. naudojimosi tvarka faktiškai egzistuoja ilgą laiką Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad pagal ieškovių pateiktą projektą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes pagal ieškovų pateiktą projektą nereiktų iš naujo įrengti takų, tvorų ir pan. Tuo tarpu atsakovės siūlomas projektas reikalautų papildomų investicijų – ieškovei R. S. reikėtų įsirengti pravažiavimus, priėjimus. Tokia atsakovės pozicija, atsižvelgiant į siūlymus ardyti esančius takus, naujus įrengti išskirtinai ieškovų lėšomis, neatitinka kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais ir neduoda pagrindo laikyti, kad atsakovė N. J. stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.
Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).
Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismai daro išvadą, kad ieškovių siūlyta naudojimosi turtu tvarka labiau atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia atsakovės teisių bei teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkinamas.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės N. J. ieškovių E. K. ir R. S. naudai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra (139,20 Lt žyminis mokestis (I t., b.l. 5, 147), 3500,00 Lt už advokato paslaugas (I t., b.l.174, 175, 177)) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 5 p.,88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2d.).
Iš atsakovės N. J. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 92str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovių E. K. ir R. S. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkinti, nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB “K. M.“ 2011-11-28 parengtą žemės sklypo planą sekančiai:
1. L. I. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais A,A1,A2,A3,A4, bendrai su E. K. - dalimi su žymėjimu C, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D,E;
2. E. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais F,F1,F2,F3, bendrai su L. I. - dalimi su žymėjimu C, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D,E;
3. N. J. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais H,H1,H2,H3, kartu su R. S. - dalimi su žymėjimu B, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D,E;
4. R. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis su žymėjimais G,G1,G2, kartu su N. J. - dalimi su žymėjimu B, bendrai su visais bendraturčiais dalimis su žymėjimais D,E.
Priteisti iš atsakovės N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K. naudai 2639,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra 139,20 Lt žyminį mokestį, 2500,00 Lt už advokato paslaugas ir R. S. naudai 1000,00 Lt už advokato paslaugas.
Priteisti iš N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 234,33 (du šimtus trisdešimt keturis litus ir 33 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.