Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-12 · Administracinė byla Nr. I-1250-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
I-1250-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02541-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1250-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02541-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 3 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad jis nuo 2016 m. sausio 13 d. buvo paskirtas ir buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 9-to būrio 91-oje brigadoje, o po šešių mėnesių buvo paskirtas į 10-to būrio 104-tą brigadą. Teigė, kad patalpose, kuriose jis gyveno, buvo per mažai gyvenamojo ploto, gyvenamąjį plotą dar labiau mažino baldai. Gyvenamųjų patalpų apšvietimas buvo mažas, dėl to buvo sunku rašyti ir skaityti, skaudėjo akis, galimai sutriko regėjimas. Gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarūs, sulūžę, be rankenų. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose trūko spintelių, dėl to dalį savo daiktų jis turėjo laikyti krepšyje po lova, jose taip pat trūko pakabų drabužiams, kai kur pakabų išvis nebuvo. 9-to ir 10-to būrių tualetų durelėse nebuvo spynelių, naudojantis tualetu tekdavo ranka laikyti dureles, kad neatsidarytų. Tualetuose trūko šiukšlių dėžių. Minėtų būrių prausyklose nebuvo lentynėlių (virš praustuvių) susidėti asmens higienos reikmenims. Prausyklose trūko veidrodžių (virš praustuvių). Būriuose trūko tualetų, praustuvių. Dušai buvo be pertvarų, be užuolaidų, dėl to pareiškėjas neturėjo jokio privatumo. Dušuose nebuvo suolų ar kėdžių besiprausiantiems asmenims, nebuvo kilimėlių ar grotelių, kurie turėtų būti prie sėdimų vietų, nebuvo veidrodžių, nebuvo lentynėlių higienos reikmenims susidėti. 9-to ir 10-to būrių virtuvėse nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus. Būrių virtuvėse trūko elektrinių viryklių, dėl to kildavo nesutarimų su kitais nuteistaisiais dėl maisto gaminimo eilės. Būriuose nebuvo bendrų drabužių ir avalynės džiovyklos patalpų, lauke žiemą drabužiai nedžiūdavo, be to, lauke trūko virvučių drabužiams džiovinti vasarą. Gyvenamosiose patalpose buvo matyti pelėsis, buvo jaučiama drėgmė. Gyvenamosiose patalpose buvo graužikų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jis dėl to patyrė daug išgyvenimų, neturėjo savo nuolatinės erdvės, pašlijo jo pasitikėjimas savimi, galimai sutriko regėjimas, buvo pažeistos jo teisės. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 7000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 13–20) ir 2019 m. vasario 7 d. rašte Nr. S-3035 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. 61–63) (toliau – raštas „Dėl papildomų duomenų pateikimo“) pateikė duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir faktinį nuteistųjų skaičių. Paaiškino, kad šios patalpos buvo bendrabučio tipo. Nurodė, kad patalpos, kuriose buvo laikomas ir kuriomis naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi laikantis teisės normų reikalavimų. Nurodė, kad įstaiga užtikrino bendrą dirbtinę apšvietą pagal teisės normų reikalavimus, užtikrino tinkamą patalpų ir jose esančio inventoriaus būklę. Džiovinti asmeninius drabužius pareiškėjas galėjo atskiroje patalpoje, kurioje įrengtos skalbimo mašinos, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja sienelių įrengimo dušuose. Įstaiga sudariusi sutartį su bendrove, pagal kurią įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Teigė, kad nesant neteisėtų veiksmų ir žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. sausio 13 d., tačiau nenurodė laikotarpio pabaigos, iki kada jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis ir už kurį prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas yra 2018 m. sausio 3 d. dienos (b. l. 2, 4), o į teismą išsiųstas tik 2018 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas, surašęs skundą ir užrašęs jo datą, šiuo atveju nurodė ir laikotarpio, kuriuo galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pabaigą (kadangi laikotarpio pabaigos pačiame skundo tekste nenurodė). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 3 d. Todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 3 d., t. y. iki skundo datos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas 9-to būrio 91-oje brigadoje (patalpoje) ir 10-to būrio 104-toje brigadoje (patalpoje) (b. l. 2), tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 9-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, 10-to būrio 8-toje gyvenamojoje patalpoje, o taip pat 2-o būrio 7-toje ir 6-toje gyvenamosiose patalpose (b. l. 14).

Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose pažeidžiant nustatytą gyvenamojo ploto normą, laisvą gyvenamąjį plotą dar labiau mažino baldai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, o nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. sausio 3 d. (t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas 2-ame būryje, b. l. 14) buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 61, 64). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių (b. l. 14–15).

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 14, 25, 26, 61, 64), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas šiose gyvenamosiose patalpose: nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. – 9-tame būryje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,73 kv. m, kurioje 2016 m. sausio 13 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 7 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,53 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. spalio 6 d. – 10-tame būryje, 8-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,12 kv. m, kurioje 2016 m. liepos 26 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 6 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 6,02 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d. – 2-tame būryje, 7-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,65 kv. m, kurioje 2017 m. spalio 6 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 13 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 2,36 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. sausio 3 d. – 2-tame būryje, 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 22,08 kv. m, kurioje 2017 m. spalio 17 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 4 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 5,52 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė (b. l. 61, 64) faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į būrį dieną, skaičių. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui 2-tame būryje, 7-toje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d. teko 2,36 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,74 kv. m ploto). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d. atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 15–16), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas buvo mažas, dėl to buvo sunku rašyti ir skaityti, jam skaudėjo akis, galimai sutriko regėjimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.6 papunktis, reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, nustato, kad juose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Analogiška norma yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.8 papunktyje, reglamentuojančiame drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 26) patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose yra užtikrinama bendra dirbtinė apšvieta pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, pažymoje (b. l. 26) paaiškino, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo informuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojus apie netinkamą apšvietimą ar perdegusią elektros lemputę. Tokių duomenų, kad pareiškėjui apie tai informavus, atsakovės atstovas nesiėmė priemonių sutvarkyti netinkamą apšvietimą, byloje nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, pažymoje (b. l. 26) nurodė, kad į Ūkio skyrių dėl perdegusios lemputės nesikreipta. Be to, medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusio regėjimo nesikreipė (b. l. 23). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šie pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo ir galimai sutrikusio regėjimo (dėl netinkamo apšvietimo) yra nepagrįsti, ir juos atmeta.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose trūko spintelių, dėl to dalį savo daiktų jis turėjo laikyti krepšyje po lova, jose taip pat trūko pakabų drabužiams, kai kur pakabų išvis nebuvo.

Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos), o kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. sausio 3 d.) galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15–16) nurodė, kad gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais vadovaujantis 2004 m. Aprūpinimo normų ir 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimais. 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama spintele prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui). 2017 m. Aprūpinimo normų 1.2, 1.7 papunkčiai nustato, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama spintele prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui), sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo aprūpinta pagal minėtų teisės normų reikalavimus. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nenustatė reikalavimo gyvenamojoje patalpoje įrengti sieninę pakabą arba spintą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus dėl to, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo gyvenamoji patalpa galimai nebuvo aprūpinta sienine pakaba arba spinta. Pareiškėjas teigė, kad jam trūko spintelių ir pakabų drabužiams, tačiau atsakovės atstovas neturėjo pareigos pastatyti, įrengti jų daugiau, nei nustato aptartos teisės normos. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo įrengti sandėlius asmeniniams daiktams laikyti įrengimo nuteistiesiems. Remdamasis šiais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl spintelių ar pakabų trūkumo į Ūkio skyrių nesikreipė (b. l. 16, 26), dėl to nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad pareiškėjui reikėjo daugiau spintelių, tačiau šios jam nebuvo suteiktos. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad tualetuose trūko šiukšlių dėžių, 9-to ir 10-to būrių prausyklose nebuvo lentynėlių asmens higienos reikmenims susidėti (virš praustuvių), prausyklose trūko veidrodžių (virš praustuvių).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16–17), Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 27) nurodė, kad prausyklos, tualetai aprūpintos baldais laikantis 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimų. 2017 m. Aprūpinimo normų 7.5, 7.1, 7.3 papunkčiai nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinama šiukšlių dėže (1 vnt. prie kiekvieno klozeto (unitazo)), lentynėle asmens higienos priemonėms (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės), sieniniu veidrodžiu (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė tokį patį reglamentavimą, kaip ir 2017 m. Aprūpinimo normos: jose buvo numatyta, kad prausykla, tualetas aprūpinama šiukšlių dėže (1 vnt. prie kiekvieno klozeto arba unitazo), lentynėle asmens higienos priemonėms (virš kiekvienos praustuvės), sieniniu veidrodžiu (virš kiekvienos praustuvės). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ginčo laikotarpiu tualetas ir prausykla, kuriais naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpinti minėtu inventoriumi. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad dušuose nebuvo suolų ar kėdžių besiprausiantiems asmenims, kilimėlių ar grotelių, kurie turėtų būti prie sėdimų vietų, veidrodžių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 62), Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 27) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 6 d. pažymoje (b. l. 65) nurodė, kad prausyklos, tualetai aprūpintos baldais laikantis 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimų. 2017 m. Aprūpinimo normų 13.2, 13.2, 13.4, 13.6 papunkčiai nustato, kad dušo patalpos aprūpinamos suolu ir/arba kėde, ir/arba taburete (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui); kilimėliu arba grotelėmis (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos); veidrodžiu (1 vnt.); lentynėle higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu (pagal reikmę), kilimėliu (pagal reikmę), veidrodžiu (1 vnt.), o dušo patalpa aprūpinama lentynėle higienos priemonėms (1 vnt. 15 asmenų). Tad 2004 m. Aprūpinimo normos numatė iš esmės tokį pat inventorių, kaip ir 2017 m. Aprūpinimo normos, tik kitaip reglamentavo jo kiekį. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpa (jos prieškambaris), kuria naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpinti minėtu inventoriumi. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad 9-to ir 10-to būrių virtuvėse nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17), rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 62), Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 27) ir Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 6 d. pažymoje (b. l. 65–66) nurodė, kad 1-o sektoriaus (taip pat ir 9-to, 10-to būrių) patalpos yra aprūpintos baldais laikantis 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimų. 2017 m. Aprūpinimo normų 2.11, 2.10, 2.8, 2.6 papunkčiai nustato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama indų džiovykla (1 vnt.), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), garų surinktuvu (1 vnt. esant poreikiui ir techninėms galimybėms); valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis (1 komplektu). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė aprūpinama pakabinama indų džiovykla (1 vnt.), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), garų surinktuvu (1 vnt.), valymo inventoriumi (1 komplektu). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ginčo laikotarpiu virtuvėlė, patalpa maistui laikyti, kuria naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpinta minėtu inventoriumi. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarūs, sulūžę, be rankenų.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 61) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 26) patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų, inventoriaus būklę, bei paaiškino, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad buvo užtikrinama tinkama langų būklė. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją, jeigu manė, jog langų būklė yra netinkama. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apie tai informavus administraciją, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Ūkio skyrių dėl netvarkingo lango nesikreipė (b. l. 16, 26), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Jeigu langai būtų nesandarūs, kaip teigė pareiškėjas, tai patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad patalpoje buvo šalta. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kuo jo nurodoma langų būklė sukėlė jam nepatogumus, ir kaip tai padarė įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas teigė, kad 9-to ir 10-to būrių tualetų durelėse nebuvo spynelių, naudojantis tualetu, tekdavo ranka laikyti dureles, kad neatsidarytų.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 61) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 26) patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą patalpų ir jose esančio inventoriaus būklę, bei paaiškino, kad gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad tualetų durelės buvo sutvarkomos. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę informuoti Pravieniškių PN-AK administraciją, jeigu manė, jog durelės blogai užsidaro. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apie tai informavus Pravieniškių PN-AK administraciją, ši nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Ūkio skyrių dėl netvarkingų durų nesikreipė (b. l. 16, 26), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

Pareiškėjas teigė, kad būriuose trūko tualetų, praustuvių.

2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaru (1 vnt. dvylikai asmenų), praustuve (1 vnt. dešimčiai asmenų). 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip penkiolikai asmenų), 7.6 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip penkiolikai asmenų).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 2-ame, 9-tame ir 10-tame būriuose (b. l. 14). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 2-o būrio prausykloje, tualete buvo 8 unitazai, 8 plautuvės, 9-to būrio prausykloje, tualete – 4 unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės, 10-o būrio prausykloje, tualete – 6 unitazai, 6 plautuvės (b. l. 16, 26). Atsakovės atstovas pavartojo žodį „plautuvės“, tačiau teismas sprendžia, kad galimai turėjo būti parašyta „praustuvės“, kadangi toje pačioje lentelėje ties 8-tu būriu yra nurodytos „praustuvės“. Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis, ar įrengtų unitazų, praustuvių skaičius, atsižvelgiant į skunde nurodytu laikotarpiu būriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, skaičių, atitiko teisės aktuose nustatytą jų skaičių, ar esamų unitazų ir praustuvių pakako, kad visi kartu su pareiškėju laikomi asmenys galėtų netrukdomai jais pasinaudoti (b. l. 9), 2019 m. sausio 21 d. teismo nutartimi buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui duomenis, kokiam nuteistųjų skaičiui skunde nurodytu laikotarpiu 2-ame, 9-tame ir 10-tame būriuose teko naudotis unitazais/klozetais, praustuvėmis/plautuvėmis (b. l. 55), tačiau atsakovės atstovas duomenų apie tai, koks asmenų skaičius naudojosi unitazais ir praustuvėmis, nepateikė. Nesant tokių duomenų, negalima apskaičiuoti, ar unitazų ir praustuvių skaičius šiais įrenginiais besinaudojantiems asmenims atitiko 2004 m. Aprūpinimo normose, 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytą skaičių. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumento, kad būriuose trūko unitazų ir praustuvių, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentas dėl unitazų ir praustuvių trūkumo yra pagrįstas. Todėl daroma išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė 2004 m. Aprūpinimo normų reikalavimų ir 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčių reikalavimų, nustatančių prausyklos, tualeto aprūpinimą unitazu (klozetu) ir praustuve. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 3 d. atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Pareiškėjas teigė, kad dušai buvo be pertvarų, be užuolaidų, dėl to jis neturėjo jokio privatumo.

Galiojusiose 2004 m. Aprūpinimo normose ir galiojančiose 2017 m. Aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėti teisės aktai nereglamentuoja. Minėti teisės aktai nenustato, kad duše turi būti pertvaros ar užuolaidos, nenustato reikalavimo duše įrengti persirengimo kabinas, rūbų kabyklas su pertvaromis ar užuolaidas užsidengti persirengiant. Higienos norma HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. 2004 m. Aprūpinimo normos tik numatė, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas sienine pakaba drabužiams (3 kabliukai 1 asmeniui), o 2017 m. Aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpa aprūpinama sienine pakaba drabužiams (3 kabliukai 1 asmeniui). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje). Pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, taip pat 2018 m. birželio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3387-402/2018). Į Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių atlikti laisvės atėmimo bausmę yra skiriami nuteistieji vyrai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo 1 punktas, 1.1 papunktis), tad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas ir dušo patalpa naudojosi kartu su tos pačios lyties asmenimis. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja nenustato reikalavimo duše įrengti pertvaras ar užuolaidas, nenustato reikalavimo duše įrengti persirengimo kabinas, rūbų kabyklas su pertvaromis ar užuolaidas užsidengti persirengiant, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tokių įrenginių nebuvimo ir dėl to, jo teigimu, atsiradusių problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šia apimtimi nekonstatuotini.

Pareiškėjas teigė, kad būrių virtuvėse trūko elektrinių viryklių, dėl to kildavo nesutarimų su kitais nuteistaisiais dėl maisto gaminimo eilės.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Iki 2018 m. liepos 10 d., t. y. ginčo laikotarpiu, galiojo 7.11 papunktis, kuris nustatė, kad pataisos nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17), rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 62), Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 27) ir Turto valdymo skyriaus specialistė 2019 m. vasario 6 d. pažymoje (b. l. 65–66) nurodė, kad 1-o sektoriaus būrių patalpos yra aprūpintos baldais laikantis 2017 m. Aprūpinimo normų reikalavimų. 2017 m. Aprūpinimo normos nustato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama elektrine virykle (1 vnt. esant techninėms galimybėms), o 2004 m. Aprūpinimo normos numatė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė aprūpinama elektrine virykle (pagal plotą ir reikmę). Kaip jau rašyta, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numatė, kad virtuvėlė nuteistiesiems įrengiama esant techninėms galimybėms. Tad šios normos nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę. Šios normos taip pat nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlėje elektrinę viryklę – 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad virtuvėlė aprūpinama elektrine virykle, atsižvelgiant į plotą ir reikmę, o 2017 m. Aprūpinimo normos nustato, kad viena elektrinė viryklė virtuvėlėje įrengiama tik esant techninėms galimybėms. Tuo tarpu iš pareiškėjo nusiskundimo matyti, kad elektrinė viryklė (ar viryklės) virtuvėje buvo, tačiau pareiškėjas teigia, kad jų buvo nepakankamai. Teismas pažymi, kad pagal aptartas teisės normas atsakovės atstovas neturėjo pareigos įrengti virtuvėlėje daugiau nei vieną viryklę. Be to, ir tuo atveju, jeigu nebūtų virtuvėlės, jei virtuvėlėje nebūtų įrengta elektrinė viryklė, dėl techninių galimybių nebuvimo, paminėtų aktų nuostatos nebūtų pažeistos. Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas gaudavo nemokamą maitinimą Pravieniškių PN-AK valgykloje. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl elektrinių viryklių trūkumo virtuvėlėje.

Pareiškėjas teigė, kad būriuose nebuvo bendrų drabužių ir avalynės džiovyklos patalpų, lauke žiemą drabužiai nedžiūdavo, be to, lauke trūko virvučių drabužiams džiovinti vasarą.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kokios patalpos įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, ir 5.9 papunktyje yra nurodyta drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Šių taisyklių 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtą patalpą kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktas nustato, kokios patalpos įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, ir 7.9 papunktyje yra nurodyta drabužių ir avalynės džiovykla. 2004 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad drabužių ir avalynės džiovykla aprūpinama drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.) ir lentyna avalynei džiovinti (pagal reikmę). 2017 m. Aprūpinimo normų 8.1, 8.2 papunkčiai nustato, kad drabužių ir avalynės džiovykla aprūpinama džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.) ir lentyna avalynei džiovinti (pagal poreikį). Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovas atstovo atsiliepime (b. l. 17) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 29 d. pažymoje (b. l. 27) nurodytais duomenimis, atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Atsakovės atstovas patvirtino, kad minėta patalpa yra aprūpinta pagal aptartą teisinį reglamentavimą, t. y. džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginiu (1 vnt.) ir lentyna avalynei džiovinti (pagal poreikį) (b. l. 17, 27–28). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiškėjas turėjo galimybę drabužius skalbti bei juos išsidžiovinti toje patalpoje, kur įrengtos skalbimo mašinos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Be to, pareiškėjas turėjo ir galimybę pasidžiauti drabužius ir avalynę lauke. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo paaiškinimus, jog gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami (b. l. 16, 26), teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo informuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojus apie virvelių trūkumą lauke (pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jų trūko). Tokių duomenų, kad pareiškėjui apie tai informavus, atsakovės atstovas nesiėmė priemonių ištaisyti šį trūkumą, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo matyti pelėsis, buvo jaučiama drėgmė.

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tokia pat norma yra Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.12 papunktyje, reglamentuojančiame drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo drėgna. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu netikrino (b. l. 63, 66). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos gyvenamosios patalpos būklės. Į bylą atsakovės atstovas nėra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo atidaryti langą ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę patalpoje.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punktą, pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Higienos normos HN 134:2015 Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, kurio 3 punktas nustato, kad patalpų valymo vykdymo tvarka privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems. Jo 6 punktas numato, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji. 9 punktas numato, kad Socialinės reabilitacijos sektorių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems. Pagal 10 punktą, pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo metu plaunamos, be kita ko, grindys, sienos, langai (b. l. 52). Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 15), rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 61–62) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, paaiškinimų 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje (b. l. 28), matyti, kad Pravieniškių PN-AK sanitarinius mazgus privalo valyti patys nuteistieji minėto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo (t. y. Higienos normos HN 37:2009 48 punkto, kuriame įtvirtinta, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkto, kuriame įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose) matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo graužikų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 18) ir Pravieniškių PN-K Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje (b. l. 28) esančių paaiškinimų, bei Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopijos (b. l. 45–48) duomenų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovės atstovas paaiškino, kad apie pastebėtus kenkėjus yra informuojama bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Pareiškėjo nurodytų žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 231), o kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas vadinamas dezinsekcija (ten pat, p. 236). Iš Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ (jos kopijos) (b. l. 45–48) duomenų matyti, kad pagal 1.1, 2.1, 3.2.2. 3.2.3, 3.2.4 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti Pravieniškių PN-AK 1-o, 2-o ir 3-o sektorių gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose kenkėjų (taip pat ir pareiškėjo nurodytų graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 45). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, ir paneigia pareiškėjo argumentus dėl graužikų buvimo. Pareiškėjo argumentai dėl graužikų buvimo laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą – pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d. teko 2,36 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,74 kv. m ploto), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 3 d.) nebuvo aprūpintas tinkamu unitazų ir praustuvių kiekiu prausykloje, tualete, ir šiais aspektais buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog gyvenamojo ploto trūkumas truko neilgai – 12 dienų.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant priteistiną žalos atlyginimo sumą dėl minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl ploto trūkumą iš dalies kompensavo galimybė laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose lokalinio sektoriaus teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3175-415/2018). Todėl teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu, kai buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, bylos duomenimis (b. l. 14, 15), buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) labiau akcentavo gyvenamojo ploto trūkumą, o ne unitazų ir praustuvių trūkumą.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 5). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

Byloje nenustatyta, kad pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Medicininiame pažymėjime (jo kopijoje) (b. l. 23), yra gydytojo įrašas, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į gydytoją kreipėsi dėl miego sutrikimų ir jam buvo nustatyta diagnozė, tačiau šis įrašas neleidžia daryti išvados, kad tai lėmė netinkamos kalinimo sąlygos. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 24) yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl jo skunde nurodytų išgyvenimų, pasitikėjimo savimi praradimo, nepatogumų, diskomforto, depresijos, nesikreipė.

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4254-602/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2414-858/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018). Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kodas 302560890, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė