- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- II-105-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00084-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- O. P.
- Pažeidėjas
- O. P.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis
nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus – atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo/pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. P. buvo paskirta 800 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 422 straipsnio 5 dalyje – (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 3 d. 7 val. 13 min. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilių girtumas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. P. skundu prašo pakeisti Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti švelnesnes poveikio priemones, negu nustatytos minimalios ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tai yra sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą ir antialkoholinio variklio užrakto terminą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodo, kad alkoholį vartojo Lapkričio 2 dieną vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui lapkričio 3 dieną 07:13 ryte vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) miestelyje, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo šviesiu paros metu, automobiliu važiavo vienas. Buvo nustatytas lengvas 0,61 (0,59 po paklaidos) promilių neblaivumas. Nuo pat pradžių prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nevengė atsakomybės. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijaučiau neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs jis pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 23 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaiku, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba padalinio vadovu-gyvulininkystės technologu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi virš 40 kilometrų. Yra darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopštus, nekonfliktiškas, patikimas, pareigingas darbuotojas. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („(duomenys neskelbtini)” yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Gyvena (duomenys neskelbtini) priemiestyje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina puikią dukrą E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (duomenys neskelbtini) klasę ir jojimo pamokas (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti dukros saugų patekimą į mokymo įstaigą ir užsiėmimus. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus, sergančia močiute D. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, močiutė automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant močiutės sveikata ir privalomai vykstant į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi močiutės buitimi, maistu ir vaistais. Neturėdamas teisės vairuoti neturi kaip nuvykti ir grįžti iš darbo vietos. Neturi kaip užtikrinti vaiko, artimųjų gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjui bet ir jo šeimos nariams. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad. pareiškėjo neblaivumas (0,59 promilės pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 422 str. 5 d. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pažymėtina, kad Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Atkreipiame dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali nuobauda - bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo pateiktos jį charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai ir atitinkamai buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Pareiškėjo byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių ir šių aplinkybių komplekso, kuris leistų taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas O. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su padarytu pažeidimu sutinka, jo neginčija, paskirtą baudą jau yra sumokėjęs. Yra dribantis, moka paskolą, taip pat yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo šeimos gerove ir finanasiniu stabilumu. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), dirbti tenka savaitgaliais ir švenčių dienomis, neturint galimybės nuvykti į darbą, kyla rizika jį prarasti. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. P. nurodė ir tai, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos ir egzistavo prieš padarant administracinį pažeidimą. Teismo prašo panaikinti teisių atėmimą arba sutrumpinti teisių atėmimo terminą.
Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. P. buvo paskirta 800 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 422 straipsnio 5 dalyje - (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 3 d. 07 val. 13 min. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilių girtumas. Šiuo nutarimu buvo pripažinta O. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad O. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nors O. P. vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai O. P., neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant mieste, kur eismas yra intensyvus, greitai kintantis, todėl esminės įtakos šiuo atveju neturi. Transporto priemonės vairavimo neblaiviam mažiau pavojingu nedaro ir tai, kad nebuvo viršytas greitis ar važiuota su įjungtomis šviesomis dienos metu ir pan. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis.
Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antru tikrinimu O. P. buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas – 0,71 promilės, o tuo tarpu antru – 0,61. Pažymėtina, jog žmogaus organizmas natūraliai su laiku šalina alkoholį. Pakartotinis tikrinimas buvo atliktas praėjus 16 min. po pirmojo tikrinimo. Nors O. P. nurodo, jog alkoholį vartojo iš vakaro, nedidelė kiekį, todėl manė, kad jis yra visiškai blaivus, tačiau turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholis galėjo būti dar neišsisklaidęs iš organizmo. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį, būdamas neblaivus.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su mokymusi, apsunkintas nuvykimas iš gyvenamosios vietos iki mokymosi įstaigos, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą arba jos panaikinimą, nes asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės administracinėn patrauktas asmuo patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės.
Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad O. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, ar apskritai naikinti šią poveikio priemonę. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, O. P. skundžiamu nutarimu paskirta proporcinga sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. O. P. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, O. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o O. P. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.