Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-428-841/2015 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei I. Š. dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog tarp jo ir atsakovės nesusiklostė panaudos teisiniai santykiai, nenurodė, kokie faktiniai teisiniai santykiai tarp jų su atsakove susiklostė jai gyvenant jam priklausančiame bute ir kokia konkreti teisės norma šią situaciją reglamentuoja atsižvelgiant į jo pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovės už tą laikotarpį buto išlaikymo išlaidas.Pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo neteisėtus veiksmus prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi tokių faktų nėra konstatuota jokioje byloje, o pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsakovės kreipimosi į teismą dėl uzufrukto nustatymo faktas nesuteikė atsakovei teisės gyventi jam priklausančiame bute nedengiant to buto išlaikymo mokesčių.Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios teisės normos, kuri, atsakovei nusprendus likti gyventi jam priklausančiame bute ir jai naudojantis šiam butui teiktomis komunalinėmis paslaugomis, reiškia jo pareigą padengti visas išlaidas už atsakovės gautas paslaugas gyvenant bute, o atsakovei suteikia teisę gyventi tame bute nemokant už jai teikiamas komunalines paslaugas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo į bylą pateiktų sms žinučių, kurios buvo siųstos iš atsakovės, išrašus netinkamais įrodymais ir jų nevertino, kadangi iš jų matosi, jog galimybės susitikti su sūnumi nuo 2014-05-23 jis neturėjo ir kad dar 2014-06-06 atsakovė rašė, jog sūnus tebeserga. Visą šį laiką buto raktai bei galimybė naudotis butu buvo išimtinai atsakovės valioje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iki atsakovei išsikraustant jis sūnaus išlaikymui mokėjo tik po 200 Lt, kadangi 2014-04-22 taikos sutartimi jis įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą po 250 Lt kas mėnesį nuo 2013-08-07 iki 2014-04-30 per vienerius metus laiko mokant įsiskolinimą sudarančią sumą lygiomis dalimis kas mėnesį, be to pateikė įrodymus, kad tiek išlaikymas, tiek jo įsiskolinimas visą laiką buvo reguliariai dengiami.Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad mokestis už šiukšlių išvežimą skaičiuojamas tik vienam asmeniui – buto savininkui, kadangi kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos už komunalines atliekas mokėtoju ir tai suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 2014 m. vasarį – 300 Lt, 2014 m. rugpjūtį – 472,24 Lt, neatitinka byloje esančių įrodymų, kadangi jokių mokėjimų iš atsakovės jis nėra gavęs. Ieškinyje konkrečiai nurodyta, už kokias komunalines paslaugas ir kada atsakovė yra sumokėjusi komunalinių paslaugų tiekėjams, ir šių sumų jis iš ieškovės antrą kartą priteisti neprašė.Remdamasis prielaidomis teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė už gamtines dujas turėjo sumokėti 58,50 Lt, tačiau yra sumokėjusi 98,61 Lt, už sunaudotą karštą vandenį turėjo sumokėti 656,23, yra sumokėjusi 972,22 Lt, kadangi faktą, kiek atsakovė turėjo sumokėti už jos gyvenimo bute laikotarpiu naudotas komunalines paslaugas, patvirtina į bylą pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai – pažymos iš komunalinių paslaugų tiekėjų ir jų sudaryti konkretūs mokesčių skaičiavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovės, kvalifikavimo, dėl neteisingo byloje pateiktų įrodymų vertinimo priimant sprendimą ir teigia, kad teismas nevertino visų rašytinių bylos įrodymų, o taip pat spręsdamas bylą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove nesusituokę gyveno daugiau nei šešis metus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams, augino bendrą vaiką P. P., gim. (duomenys neskelbtini), abu rūpinosi bendra buitimi. 2013-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi J. P. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Š., 2013-09-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė palikta galioti (7-11 b.l.). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-06 nutarties matyti, kad dar prieš teismui priimant minėtą nutartį J. P. 2013-08-07 Šiaulių apskrities VPK KPS tyrėjos buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios viena iš sąlygų, nesilankyti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su I. Š.. 2014-04-22 Šiaulių apylinkės teismas patvirtino ieškovės I. Š. ir atsakovo J. P. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta J. P. bendravimo su vaiku tvarka, priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas, I. Š. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo nustatyti jai ir P. P. uzufrukto teisę naudotis J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 2 kambarių butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo išsikelti iš buto su visais jai priklausančiais daiktais per vieną mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos (35-36 b.l.). Reikalavimą atsakovei dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo ieškovas grindė tuo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013-08-06 iki 2014-06-09 gyveno ir naudojosi ieškovui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), ir tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad panaudos faktiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę, kadangi ieškovas buvo įpareigotas gyventi nuo savo sūnaus ir sugyventinės atskirai dėl savo neteisėtų veiksmų, po kurių atsakovė kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei į teismą dėl civilinės bylos iškėlimo, tikėjosi uzufrukto teise ieškovo bute gyventi. Sudarius šalims taikos sutartį, atsakovės pozicija pasikeitė, ji iš ieškovui priklausančio buto išsikraustė, nes įsigijo nuosavą butą.

Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau nuo faktinio reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi, ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr.3K-3-338/2008). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Byloje nustatytos aplinkybės rodo sugyventinių bendrą gyvenimą, rūpinimąsi bendru vaiku, bendra buitimi, piniginių lėšų panaudojimą buto išlaikymui. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovė ieškinyje nurodytu laikotarpiu komunalinių paslaugų tiekėjams mokėjo ieškovo vardu mokesčius už sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas, atliekų surinkimą, šildymą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ieškovas ne savo valia perdavė atsakovei ir savo mažamečiui sūnui naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju panaudos faktiniai santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę, nors teismas ir nenurodė konkrečios teisės normos, kuri reguliuotų tarp šalių susiklosčiusius santykius, tačiau iš sprendimo turinio galime daryti išvadą, kad teismas laikė, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę šeimos faktiniai santykiai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė augina mažametį vaiką P. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne savo valia perdavė atsakovei ir savo mažamečiui sūnui naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, atsakovė ir ieškovo mažametis sūnus liko gyventi ieškovo bute po to, kai ieškovas dėl panaudoto prieš atsakovę smurto buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos. Jeigu santykių, susijusių su vaiko teisėmis ir laisvėmis ir jų apsauga, įstatymais nereglamentuojama, tai taikomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis ir principais, nustatytos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis).

Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006).

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir esantį aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiams sureguliuoti turėtų būti taikomos CK VIII skyriuje numatytos uzufrukto teisės bendrosios nuostatos, kadangi siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, būtent ieškovą dėl jo netinkamo elgesio teismas įpareigojo išsikelti iš jam priklausančios gyvenamosios patalpos, be to ieškovas, iki atsakovei išsikraustant iš jo buto, sūnaus išlaikymui mokėjo po 200 Lt, todėl atsakovei, likusiai ieškovo bute, atsirado CK 4.144 straipsnyje, numatytos uzufruktoriaus pareigos, tarp jų ir mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, nurodė, kad likusi gyventi ieškovo bute, inicijavo civilinę bylą dėl uzufrukto teisės nustatymo, kad galėtų su nepilnamečiu sūnumi likti gyventi ieškovui priklausančiame bute ir taip užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. LITEKO duomenimis ginčas tarp šalių išspręstas patvirtinus taikos sutartį 2014-04-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-291-569 /2014. Nors konkrečiu atveju teismo sprendimu uzufrukto teisė nebuvo nustatyta, tačiau yra pagrindo vertinti, kad atsakovė pripažino, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai uzufrukto santykiai. Atsakovė minėtu laikotarpiu gyveno bute naudojosi teikiamomis paslaugomis. Esant išdėstytiems motyvams apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs, kad tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, netaikė materialinės teisės normų reguliuojančių uzufrukto teisinius santykius ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2014-06-09, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą konstatavęs, jog atsakovė iš ieškovo buto išsikraustė laiku, t.y. 2014-05-29, todėl minėtą dieną laikė paskutine diena, kai atsakovė gyveno ieškovo bute. Atsižvelgiant į tai, aktualus laikotarpis už kurį skaičiuotini mokesčiai yra nuo 2013-08-06 iki 2014-05-29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateikto sms susirašinėjimo pagrįstai nevertino kaip tinkamų įrodymų ir įvertinimo taisyklių nepažeidė, nes minėti įrodymai tinkamai nebuvo pateikti, neužfiksuoti antstolio, nepatvirtinti nustatyta tvarka (CPK 177, CPK 185 straipsniai).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-06-30 už suvartotus 99 m³ gamtinių dujų sumokėta 234,79 Lt (12-13 b.l.). Kaip matyti iš laikotarpio tarp AB „Lietuvos dujos“ inspektoriaus patikrinimų, per laikotarpį nuo 2013-12-08 iki 2014-07-08 sunaudota 26 m³ dujų, t.y. po 3 m³ dujų per mėnesį, tarifas- 1,95 Lt. 2014-02-19 J. P. sumokėjo įsiskolinimą už dujas- 136,97 Lt (60 b.l.). 2013-09-30 už elektrą ieškovas mokėjo 131,36 Lt (61 b.l.). Per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-06-30 už vietinę rinkliavą pagal deklaruotų gyventojų skaičių butui adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 154,11 Lt suma, skola 2013-08-01 buvo 98,07 Lt (14 b.l.). Už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas nuo 2013-09 mėnesio iki 2014 m. birželio susidarė 310,81 Lt skola, apmokėta birželio mėnesį (15-16 b.l.). Per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-12-31 butui adresu (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuota mokesčių už šildymą, suvartotą karštą vandenį bei skaitiklio aptarnavimo paslaugas 645,97 Lt, už tą laikotarpį apmokėta 735,18 Lt. Neapmokėtas likutis 2013-08-01 buvo 526,75 Lt, 2014-01-01 neapmokėtas likutis- 437,34 Lt. Už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-31 buvo priskaičiuota viso 1070,85 Lt, apmokėta 300,00 Lt, 2014-06-01 neapmokėtas likutis buvo 1206,97 Lt (17-22, 82-85 b.l.). Ieškovas J. P. 2013-09-10 sumokėjo AB „Šiaulių energija“ skolą ir delspinigius- 535,38 Lt (62-63 b.l.). Pagal mokėjimo pranešimą Nr.97488684 atsakovė už atliekų tvarkymą yra sumokėjusi 52,14 Lt, mokėjimo pranešime nurodoma, kad rinkliavos dydis yra 56 Lt, gyventojų-skaičius-1(41-42 b.l.). 2014-12-09 ŠRATC pažymoje nurodoma, kad butui adresu (duomenys neskelbtini) pagal deklaruotą gyventojų skaičių 2013-08-07- 2014-06-09 laikotarpiu priskaičiuota 140,10 Lt suma, skola 2013-08-01 buvo 98,07 Lt (55 b.l.). 2015 metų sausio mėnesį ieškovas yra sumokėjęs visus mokesčius už jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) (74-77 b.l.). Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais pagrįstai nustatė, kad atsakovė už gamtines dujas yra sumokėjusi 98,61 Lt, už sunaudotą karštą vandenį AB „Šiaulių energija“ yra sumokėjusi 972,22 Lt, už šiukšlių išvežimą yra sumokėjusi 51,35 Lt, už sunaudotą elektros energiją reikalavimas nepareikštas, viso atsakovė yra sumokėjusi 1122,18 Lt mokesčių už ieškovui priklausantį butą. Ieškovas prašydamas iš atsakovės priteisti neapmokėtą sumą už gamtinių dujų sunaudojimą ieškinyje rėmėsi AB „Lietuvos dujos“ 2014-07-15 pažyma Nr. 41Š-7-814 ir prašė iš ieškovės priteisti 183,52 Lt (190,09 Lt – 1,95 Lt už 2013-08 mėn. – 1,95 Lt – 2,67 Lt už 2014-06 mėn.) už gamtinių dujų sunaudojimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-05-31, pagal VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014-12-09 pažymą už laikotarpį nuo 2013-08-07 iki 2014-06-09 už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą prašė priteisti 140,10 Lt sumą, už UAB „Mūsų būstas“ tiektas paslaugas pagal 2014-02-13 pažymą Nr. 44 bei 2014-06-26 pažymą dėl apmokėjimų už pastato, kuriame yra butas eksploatavimą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2013-09 iki 2014-06 prašė priteisti 310,81 Lt, už AB „Šiaulių energija“ butui tiektas paslaugas pagal 2014-02-10 pažymą Nr. SD-(1)-13 bei 2014-06-25 pažymą Nr. SD-(5)-37 už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-05-31 prašė priteisti 744,60 Lt, viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1379,03 Lt (399,39 Eur) skolą. Taigi, nustačius, kad atsakovė už gyvenimą ieškovo bute laikotarpiu nuo 2013-08-06 iki 2014-05-29 yra sumokėjusi 1122,18 Lt mokesčių paslaugų teikėjams, likusi nesumokėtų mokesčių dalis sudaro 256,85 Lt (1379,03 Lt – 1122,18 Lt) (74,39 Eur). Tokiu būdu, nurodyto dydžio skola iš atsakovės priteistina ieškovui. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl skolos už buto mokesčius priteisimo panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 straipsnis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 74,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, jog sumokėjo 20,85 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 86,89 Eur išlaidų už ieškinio paruošimą (4, 23-25 b. l.), taip pat sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Eur už apeliacinio skundo paruošimą (106-108, 109 b. l.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų už atsiliepimo parengimą ir 150 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (34, 87 b. l.), taip pat 240 Eur už atsiliepimo parengimą apeliacinės instancijos teisme (119 b. l.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos už buto mokesčius priteisimo ir ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai 1379,03 Lt (399,39 Eur) sumai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 74,39 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 18,63 % ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui J. P. iš atsakovės I. Š. priteistina 20,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei I. Š. iš ieškovo J. P. priteistina 239,89 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo J. P. atsakovei I. Š. priteistina 219,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš atsakovės I. Š. ieškovui J. P. priteistina 31,67 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir apeliacinio skundo paruošimą, o atsakovei I. Š. iš ieškovo J. P. priteistina 195,29 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str.). Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo J. P. atsakovei I. Š. priteistina 163,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl 20,58 Lt skolos priteisimo klausimas, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimai priteisti iš atsakovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1379,03 Lt (399,39 Eur) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Priimti šioje dalyje naują sprendimą, ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. P. iš atsakovės I. Š. 74,39 Eur (septyniasdešimt keturis eurus trisdešimt devynis euro centus) skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 74,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei I. Š. iš ieškovo J. P. 219,82 Eur (du šimtus devyniolika eurų aštuoniasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl 20,58 Lt skolos priteisimo klausimas, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. Š. iš ieškovo J. P. 163,62 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus šešiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.