Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. G., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei I. L., atsakovų atstovei advokatei S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovams I. L. ir R. L. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo neteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas S. G. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjusių metų gegužės mėnesį, atsakovai pradėjo sodinti tujas tarpe tarp tvoros bei jų įbetonuotų bordiūrų. Bandė tartis, kad nesodintų tujų arti tvoros, tačiau atsakovai į kalbas nesileido. Pasodinus tujas, atsakovai uždėjo „celofaną“ bei įkišo elektrodus, kad žemės nebyrėtų į ieškovo pusę. Nurodė, kad tujos yra pasodintos 20-30 cm atstumu nuo tvoros: viename gale 20 cm, kitame – 30 cm. Tujos liečiasi prie tvoros ir pūdo ją bei dėl to žaliuoja mediena. Pažymėjo, jog kai atsikraustė gyventi, obelys buvo pasodintos. Nurodė, jog atsakovai tik prieš porą dienų apgenėjo vaismedžius. Obelų iškelti nereikalauja, tiesiog norėtų, kad jos būtų tinkamai prižiūrimos ir genėjamos, kad jos nelystų į ieškovų sklypą, todėl šioje dalyje ieškinio dėl vaismedžių perkėlimo atsisako. Nurodė, kad jam žinomos ir suprantamos pasekmės ieškinio dalyje dėl vaismedžių atsisakymo, tačiau prašo įpareigoti atsakovus I. L. ir R. L. genėti bei tinkamai prižiūrėti vaismedžius. Ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinį dalyje dėl tujų perkėlimo, o likusioje dalyje ieškinio atsisakė bei pažymėjo, kad jam yra žinomos ir suprantamos pasekmės dėl ieškinio dalies atsisakymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas gretimo sklypo savininkams persodinti tujų gyvatvorę ne arčiau kaip 1 metro atstumu bei vaismedžius, esančius iki 3 metro aukščio – 2 m. atstumu, kitus, aukštesnius nei 3 m., medžius – 3 m. atstumu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų bei proceso šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovui S. G. asmeninės nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovų I. L. bei R. L. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. birželio 4 d., notarinio registro Nr. 2-4588 įsigijo iš L. B. ir V. B., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Tirkšlių k. v., plotas – 01149 ha. Pažymėtina, kad įsigiję žemės sklypą atsakovai pasodino vaismedžius, o vėliau, t. y. 2014 m. gegužės mėnesį, atsakovė I. L. 20-30 cm atstumu nuo ieškovo tvoros, pasodino tujas, tarp kurių yra 70 centimetrų atstumas. Pateiktame ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ieškovas prašė įpareigoti atsakovus – I. L. ir R. L. persodinti vaismedžius, esančius iki 3 metrų aukščio – 2 metru atstumu, kitus, aukštesnius nei 3 metrų medžius – 3 m. atstumu. Pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu, ieškovas atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovus persodinti vaismedžius ir kitus, aukštesnius nei 3 metrai, medžius, teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą priėmė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. balandžio mėn. 27 d. prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių B. K. dėl kaimyniniame sklype per arti ribos augančių I. L. tujų ir vaismedžių. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. P. 2014 m. liepos 3 d. pateikdamas atsakymą į ieškovo 2014-05-27 skundą nurodė, kad I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, įsigaliojusio nuo 2006-01-01, 9 priedo 5 ir 6 punktus, kuriuose žemės sklypų savininkus įpareigoja laikytis medžių, krūmų ir gyvatvorių sodinimo nurodytų atstumų bei gyvatvorių aukštį. Taip pat nurodyta, kad I. L. pažeidė Reglamento 9 priedo 5.1 punktą, kadangi nuo kaimyninio sklypo ribos, tujų gyvatvorė privalėjo būti pasodinta ne mažiau kaip 1 m. atstumu. Tačiau pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad reglamentas ir kiti teisės aktai privačiose žemėse ir privačiose žemės valdose nenustato medžių auginimo aukščių, jų genėjimo ir pašalinimo taisyklių. Teismas nesutikdamas su pateiktu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsakymu konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, įsigaliojęs nuo 2006-01-01 pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) šis statybos techninis reglamentas reglamentuoja medžių ir krūmų veisimą tiek privačioje tiek valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad šis teisinis reglamentavimas nustato gyvatvorių ir medžių sodinimo atstumus bei šios taisyklės taikomos pasodintiems augalams, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovo tujų gyvatvorė ir medžiai, ties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba yra pasodinti nesilaikant galiojančių teisės aktų, laikytinas pagrįstu. Taip pat ieškovas 2014 m. birželio 18 d. prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūniją, kuri 2014 m. liepos 9 d. pateikė komisijos, sudarytos Tirkšlių seniūnijos seniūno pavaduotojos, laikinai einančios seniūno pareigas, 2014 m. birelio 30 d. įsakymu Nr. (1.3) V-5 „Dėl komisijos sudarymo S. G. prašymo ištyrimui“ posėdžio protokolą Nr. GS-1. Nurodyta, kad sudarytai komisijai lankantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje, vaismedžiai ir tujos pasodintos pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Komisijos išvadoje nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros taisyklių aprašo 1 priedo 2.2 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m. aukščio – 2 m., krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau, kaip 1 m., kitų medžių – 3 m., atsižvelgiant į tai konstatuota, kad I. L. pažeidė nustatytus reikalavimus. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šios taisyklės taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Atsižvelgiant į tai, teismas sutikdamas su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais nurodo, kad šios aukščiau nurodytos taisyklės yra taikomos tik saugotiniems medžiams, krūmams. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu atsakovė nurodė, jog tujos yra piramidinės rūšies dekoratyvinis augalas, darytina pagrįsta išvadas, kad tai nėra saugotini medžiai ar krūmai.

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei duotus proceso šalių parodymus, konstatuoja, kad atsakovė tujas pasodino praėjusių metų, t. y. 2014 gegužės mėnesį, galiojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintam statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464), kurio 9 priedo 5 punkte nustatyta: nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:

5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m;

5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m;

5.3. kitų medžių – 3 m.

6 punkte nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Teismas pažymi, kad atsakovai sodindami ginčo tujas, privalėjo laikytis 3 m. arba 1 m. atstumo iki sklypo ribos, priklausomai nuo to, kokio aukščio gyvatvorę sodino; jeigu karpomą gyvatvorę – 1 m, jeigu laisvai besiformuojančią ir augančią aukštesnę kaip 3 m. – 3 metrų atstumo iki sklypo ribos, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas ir atsakovai įpareigotini persodinti tujas ne mažesniu nei vieno metro atstumu nuo ieškovo sodo sklypo ribos.

Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovų pasodintos, nesilaikant reikiamų atstumų nuo sklypo ribos, tujos, gadina bei pūdo tvorą. Atsakovai teigė, jog tujos pasodintos nepažeidžiant įstatymų nustatytų atstumų reikalavimų, kadangi ieškovo tvora esanti atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teismas pažymi, kad kai kaimyninio žemės sklypo savininkas remiasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krūmų sodinimo atstumų iki sklypo ribos pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik teisės aktų nustatytų atstumų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia toks pažeidimas.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovų tujos yra pasodintos 20-30 cm. atstumu nuo tvoros,tai patvirtindamas pateikė fotonuotraukas, kuriose užfikuotos tujos augančios prie ieškovo tvoros bei pažymėjo, kad tvora pastatyta ieškovo ir atsakovų sklypo ribose. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo tvoros metaliniai stulpai yra įbetonuoti nuo 15 iki 20 centimetrų atsakovės nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kadangi įstatymo nustatyta tvarka suformuotų ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos nenuginčytos, dėl to teismas atsakovų argumentus, kad ieškovo žemės sklypo riba yra 15-20 centimetrų nuo ieškovo tvoros, laikė nepagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tvoros teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl tvoros nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už advokato paslaugas patyrė 800 €, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 800,00 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 96 straipsniai). Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 41,00 € žyminį mokestį. Kadangi ieškovas pateikė ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, tai privalėjo mokėti 31,00 € žyminį mokestį (41,00 € x 75 %) (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 31,00 € žyminio mokesčio, nes tai minimali už ieškinio pateikimą mokėtina suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o likusi 10,00 € dalis ieškovui gražintina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visa apimtimi, nepaisant to, kad ieškovas dalyje dėl vaismedžių bei medžių perkėlimo ieškinio atsisakė, teismas sprendžia, jog pagrindinis ginčas šioje byloje yra dėl tujų perkėlimo, todėl mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš atsakovų ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę I. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), per 10 (dešimt) dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, persodinti tujų gyvatvorę nuo S. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, ne arčiau kaip 1 m. atstumu.

Priimti ieškovo S. G. ieškinio dalies atsisakymą dalyje dėl įpareigojimo perkelti vaismedžius ir kitus medžius aukštesnius nei 3 metrai ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti ieškovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, iš atsakovų I. L., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 415,50 € (keturis šimtus penkiolika eurų 50 euro centų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) šioje byloje permokėtą 10,00 € (dešimties eurų) dydžio žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.