Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
II-60-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00062-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00062-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13369-2019 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-11-08 nutarimu Nr. 30-ANR_N-13369-2019 R. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams. R. G. nubaustas už tai, kad 2019-10-08, 7.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo vairavimu sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo eilėje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme 2020-01-17 gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto R. G. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-11-08 nutarimą pakeisti, perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba ANK 417 straipsnio 1 dalį, arba neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad 2019-10-08 jam vairuojant automobilį Mercedes Benz 315, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba vairuotoju, jį sustabdė policijos pareigūnai ir apkaltino važiuojant kelkraščiu, siekiant apvažiuoti susidariusią spūstį. Teigia, kad jis tik norėjo sustoti kelkraštyje ir surasti įrankį ratui pakeisti, kurį toje vietoje paliko dar 2019-10-07, apie 23.00 val., keisdamas susprogusią rato padangą. Persirikiavo į kelkraštį ir artėjant prie tos vietos, kur paliko įrankį, pastebėjo policijos pareigūnus, važiuojančius su įjungtais švyturėliais. Iš pradžių pagalvojo, kad pareigūnai skuba į iškvietimą, todėl mėgino pasitraukti jiems iš kelio. Vėliau suprato, kad yra stabdomas. Patyrė stresą, todėl policijos pareigūnams negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių ir su viskuo sutiko. Be to, 8.00 val. turėjo vežti keleivius į Rygos oro uostą. Mano, kad pavojaus kitoms transporto priemonėms nesukėlė, nes kelkraštis yra pakankamai platus, kelkraštyje pėsčiųjų taip pat nebuvo. Prašo netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes šios teisės netekimas turi tiesioginės įtakos jo asmeninei ir valstybės finansinei būklei. Dirba pagal individualią pažymą, veža keleivius.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas ir kt.), kad R. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Pažymi, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad iki nagrinėjamo įvykio, 2019-10-07, grįžtant iš Kauno, apie 23.00 val., jam nuleido automobilio ratą, todėl sustojo ir pakeitė automobilio ratą, per klaidą paliko vieną įrankį varžtams atsukti. Tai pastebėjo tik sekančios dienos ryte. 2019-10-08, 8.00 val., turėjo iš Klaipėdos vežti keleivius į Rygą. Žinodamas, kad susidarys spūstys, iš tėvų namų išvyko ankščiau, apie 7.00 val. Važiavo vienas. Keleivius turėjo paimti nuo (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Persirikiavo į kelkrašti, norėdamas paimti paliktą įrankį, 300 m. atstumu nuo tos vietos, kur prieš dieną keitė automobilio ratą. Važiavo nedideliu greičiu, pėsčiųjų nebuvo. Chuliganiškai nevairavo. Sustabdžius policijos pareigūnams, pripažino kaltę, nes skubėjo. Nenurodė pareigūnams, kad ketino pasiimti paliktą įrankį. Pareigūnams sakė, kad skuba, nes jam reikia į tualetą, buvo streso būklės.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė I. J. 2019-10-08 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019-10-08, jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., apie 7.43 val., Klaipėdos m., kelyje (duomenys neskelbtini), stovint eilėje, pastebėjo, kaip iš galo skiriamąja juosta atvažiuoja automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta R. G., susidarius priekyje transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones. R. G. kaltu prisipažino, nurodė, kad skubėjo į tualetą (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. G. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

R. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Skundą pateikęs R. G. neigia padaręs administracinį nusižengimą, pripažino, kad važiavo kelkraščiu, tačiau tai darė nei iš chuliganiškų paskatų, kitų automobilių nelenkė, o tik norėjo pasiimti prieš dieną toje vietoje paliktą įrankį. Pažymėtina, kad R. G. parodymai nebuvo nuoseklūs ir nekintami. Apklausiamas teismo posėdyje jis teigė, kad kelkraščiu važiavo norėdamas pasiimti prieš dieną paliktą įrankį, sustabdžius policijos pareigūnams, teigė, kad skubėjo į tualetą (b.l. 16).

Šias R. G. nurodytas aplinkybes paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas stacionaria tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo įranga. Vaizdo įraše matyti, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovi pirmoje eismo juostoje. Pirmoje ir antroje eismo juostose susidarė eismo spūstis, transporto priemonės juda labai lėtai. Vaizdo įraše matyti, jog MB automobilis, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuoja dešiniuoju kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. MB automobilio vairuotojas važiavimo krypties ir greičio nekeičia, važiuoja pakankamai didelį atstumą. Minėtas automobilis važiuoja kelkraščiu iki jį sustabdo policijos pareigūnai.

Teigi, teismas R. G. versiją atmeta kaip nepagrįstą jokiais objektyviai įrodymais, laiko ją gynybine, siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punktu draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad R. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip piko metu, esant intensyviam eismui, R. G. vairuojamas automobilis lenkia stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės kelkraščiu, tuo išreikšdamas ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo išskirtinumą, keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus. Teismo nuomone, toks R. G. vairavimas, nepaisant to, jog kelkraštis asfaltuotas, rytinio piko metu, kai eismas buvo itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams. Pažymėtina ir tai, jog R. G. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, R. G. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki dvejų metų. Už minėto nusižengimo padarymą R. G. paskirta minimali 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam vienerių metų terminui. Teismo nuomone, R. G. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, neskirti specialiosios teisės atėmimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir R. G. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Skundą pateikęs R. G. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines pareigas, šio metu jis teikia keleivių vežimo paslaugas. Pažymėtina, kad ši jo nurodyta aplinkybė jam buvo žinoma ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. G. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-11-08 nutarimas Nr. 30-ANR_N-13369-2019 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13369-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė