- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- ATP-466-487/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00125-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimo, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 186 str., nuobauda – 115 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimu nubausta pagal ATPK 186 str., už tai, kad ji žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją, nes 2014-12-11 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), nesutardama su S. Ž. dėl pirmenybės gerti nedidelį kiekį likusio alaus bei norėdama pastarąjį išprašyti iš jai priklausančio buto, paskambinusi telefono numeriu 112 į BPC, melagingai pranešė, jog S. Ž. sukėlė jai fizinį skausmą (smurtauja), dėl jos pranešimo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnų ekipažas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad su priimtu jos atžvilgiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nes teismas ariamo įvykio netyrė, o tik perrašė pateiktą policijos versiją kaip tariamai buvusią. Anot apeliantės, minėtą dieną pareigūnai nors ir buvo atvykę, tačiau tariamo įvykio netyrė, todėl jos iškvietimą vertinti kaip melagingą negalima. Skunde taip pat pažymima, kad nuo pat pradžių, ji savo kaltę dėl šio teisės pažeidimo neigė, kadangi nebuvo to, kas buvo dėstoma administracinio teisės pažeidimo protokole, juo labiau nutarime. Nors teismo nutarimu buvo konstatuota jos kaltė, tačiau nebuvo šios kaltės esmė. Policijos pareigūnai T. A. ir L. Š., atvykę pagal iškvietimą nedalyvavo teismo posėdyje, tuo pažeidžiant apeliantės procesines teises bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Mano, kad nagrinėjant bylą, buvo pažeisti ATPK 257 str. reikalavimai. Apeliantės manymu, teismo išvados yra pagrįstos tik abejonėmis ir prielaidomis, nebuvo vertintas kiekvienas įrodymas atskirai, juo labiau įrodymų visuma. Dėl šių priežasčių mano, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn buvo nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismo prašo 2015-02-17 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir J. R. skundą atmesti. Nurodo, kad su J. R. skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. R. nesutardama su S. Ž. dėl pirmenybės gerti nedidelį kiekį likusio alaus, bei norėdama išprašyti S. Ž. iš jai priklausančio buto, paskambinus telefonu Nr. 112 į BPC, melagingai pranešė jog, S. Ž. sukėlė jai fizinį skausmą (smurtavo). Dėl šio pranešimo į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie tikslindami aplinkybes, apklausė J. R., o, kvalifikuojant pastarosios padarytą teisės pažeidimą, buvo atsižvelgiama į J. R. pranešimo turinį ir atvykusių į pranešimą pareigūnų parodymais (tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis). Tik įvertinus nurodytas aplinkybes ir nustačius, kad J. R. žinomai melagingai pranešė apie jai sukeltą fizinį skausmą, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 186 str. Kadangi visos nustatytos faktinės aplinkybės bei įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, mano, kad teismas tinkamai skyrė J. R. 115 eurų baudą dėl jos padaryto teisės pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
J. R. skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą rėmėsi tik rašytiniais bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotu J. R. paaiškinimu. Teismas, įvertinęs turimus duomenis, skundžiamu nutarimu J. R. pripažino padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir paskyrė 115 eurų baudą, motyvuodamas, kad nors pastaroji savo kaltės nepripažino, tačiau ji buvo įrodyta bylos faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų T. A. ir L. Š. tarnybiniais pranešimais, išrašu iš policijos ROIK duomenų bazės dėl pranešimo apie įvykį, pažyma apie asmens baustumą bei kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad, remiantis ATPK 257 str. nuostatomis, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, skundo argumentas, jog apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, yra pagrįstas. Teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei pašalinti prieštaravimus tarp jų, gi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, atmesdamas J. R. teiginius, kad ji administracinio teisės pažeidimo nepadarė, rėmėsi tik bylos rašytiniais duomenimis, juos išvardindamas, tačiau motyvuotai jų neįvertino, neatsižvelgė į byloje esančius prieštaringus duomenis, nesiaiškino šių duomenų teisingumo, nesiekė pašalinti iškilusių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 286 str. reikalavimus. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, teismo posėdžio metu buvo apklausta tik ji pati, tačiau teismo posėdyje nebuvo apklausti į įvykį atvykę ir tarnybinius pranešimus byloje surašę policijos pareigūnai. Pažymėtina tai, kad vien tik rašytiniai galinčio patvirtinti pažeidimą asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (ATPK 273 str.), ir jų nepakeičia. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu, padarius pažeidimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje J. R. nurodyta aplinkybė, kad ji pareigūnus iškvietė ne melagingai, nes S. Ž. prieš ją smurtavo, nebuvo betarpiškai patikrinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės ne tik tinkamai patikrinti J. R. nurodytų aplinkybių, bet ir pašalinti kilusius prieštaravimus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeidžiant ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo tame pačiame apylinkės teisme. Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio apeliacinio skundo argumentai, susiję su administracinės atsakomybės taikymo J. R. pagrįstumu, nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.