Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-374/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-374/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
Atsakovas
L. B., G. B., R. B.
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kamintro investicija“
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-374/2012
2-55-3-01279-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsakovai L. B. ir G. B. įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams R. B. , L. B. , G. B. , bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kamintras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kamintro investicija“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį tenkino visiškai, atsakovo BUAB „Kamintras“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

„Pripažinti negaliojančia 2009-02-17 dovanojimo sutartį Nr.1-961, sudarytą tarp atsakovų R. B. , L. B. ir G. B. ir taikyti restituciją – grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų (parkingo), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovų R. B. ir L. B. nuosavybėn.

Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, solidariai iš atsakovų R. B. , L. B. ir BUAB „Kamintras“ 1 127 418,55 Lt skolos ir nukreipti 1 127 418,55 Lt skolos išieškojimą, be kito turto, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų (parkingo), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. 34 951 712,83 Lt skolos ir nukreipti išieškojimą į atsakovų turtą, įskaitant ir į pirmame ieškinio reikalavime nurodytą turtą.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, bylinėjimosi išlaidas: iš BUAB „Kamintras“ – 14 290 Lt, iš atsakovų R. B. ir L. B. - po 7 145 Lt, iš atsakovo G. B. – 2 152 Lt.

Priteisti iš atsakovų R. B. , G. B. ir L. B. valstybei po 23 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, atlyginimui.“

Atsakovai L. B. ir G. B. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2009-02-17 dovanojimo sutartis Nr. 1-961, sudaryta tarp atsakovų R. B. , L. B. ir G. B. , ir taikyta restitucija. Už apeliacinį skundą atsakovai sumokėjo 139 Lt dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi įpareigojo apeliantus L. B. ir G. B. per keturiolika dienų nuo nutarties gavimo dienos apmokėti apeliacinį skundą likusia 6 313 Lt žyminio mokesčio dalimi arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.

Teismas sprendė, kad apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad apeliantai ginčija teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Byloje taikyta restitucija grąžinant butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų (parkingo), esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties teismas sprendė, kad minėto nekilnojamojo turto rinkos kaina – 272 615 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio kaina 272 615 Lt, teismas konstatavo, jog už apeliacinį skundą mokėtinas 6 452 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d.). Apeliantai apeliacinį skundą apmokėjo 139 Lt žyminiu mokesčiu, todėl teismas juos papildomai įpareigojo pateikti likusios 6 313 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 80 str., 83 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai L. B. ir G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliantų apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 302 straipsniu, 100 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 5 dalimi, nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nutartis yra neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo turtiniu, tuo nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė actio Pauliana reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011) yra kvalifikuotinas neturtiniu, todėl apeliantai nepagrįstai yra įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašė apeliantų skundą atmesti. Atsiliepimą grindžią šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčas yra turtinis ir pagrįstai įpareigojo apeliantus sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliantai apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį dėl sandorio nuginčijimo, kai pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikoma restitucija, todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma apskaičiuotina nuo dovanojimo sutartimi perleisto nekilnojamojo turto vertės. Apeliantai atskirąjį skundą nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011. Ši nutartis nagrinėjamu atveju negali būti laikoma precedentu, nes joje buvo sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio, mokėtino už kreditoriaus reiškiamą actio Pauliana ieškinį, o ne už apeliacinį skundą. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą teikia ne kreditorius, o ginčijamo sandorio šalys, kurių turtinę padėtį tiesiogiai keičia ginčijamas sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo vėlesnėje nei minėta kasacinio teismo nutartis formuojamoje praktikoje (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-89/2011) laikomasi pozicijos, kad actio Pauliana reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir, reiškiant reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotina nuo ginčo turto rinkos vertės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams šalinti, t. y. apeliantai įpareigoti apmokėti apeliacinį skundą likusia 6 313 Lt žyminio mokesčio dalimi arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta taisyklė, kad už kituose ginčuose, t. y. neišvardintuose šio straipsnio 1 dalies kituose punktuose, yra mokamas vieno šimto litų mokestis. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir tai, kokia tvarka ieškinys bus apmokestintas žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) vieną iš patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų reiškė actio Pauliana pagrindu prašydamas teismo pripažinti 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-961 sudarytą tarp atsakovų R. B. , L. B. ir G. B. negaliojančia ir taikyti restituciją (b. l. 125, I t.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino šį prašymą (b. l. 198, IV t.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria apeliantai įpareigoti apmokėti apeliacinį skundą likusia 6 313 Lt žyminio mokesčio dalimi (dalį mokesčio, t. y. 139 Lt, vertindami, kad reiškiamas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio apeliantai sumokėjo) apeliacinio skundo arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantų teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo turtiniu, tuo nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė actio Pauliana reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką yra kvalifikuotinas neturtiniu, todėl apeliantai nepagrįstai yra įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012).

Kaip jau buvo minėta, ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškė ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėj byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Taigi actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

Teisėjų kolegija nenukrypdama nuo šiai dienai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos konstatuoja, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu ir atitinkamai turėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. vienu šimtu litų, o šią sumą indeksavus CKP 82 straipsnio nustatyta tvarka – 139 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Kaip jau buvo minėta CPK 80 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio pateis dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai, vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir suformuota vienoda teismų praktika, teikia pagrįstą atskirąjį skundą, kuris yra tenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsipiepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog Lietuvos apeliacinio teismo vėlesnėje nei minėta kasacinio teismo nutartis formuojamoje praktikoje laikosi pozicijos, kad actio Pauliana reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl reiškiant reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotina nuo ginčo turto rinkos vertės. Konstatuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir, kadangi pirmosios instancijos teismas netikrino apeliantų apeliacinio skundo turinio ir formos atitikimo kitiems įstatymo reikalavimams, išskyrus reikalavimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl klausimas dėl apeliantų apeliacinio skundo dėl 2011 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Perduoti atsakovų L. B. ir G. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Rimvydas NorkusDonatas ŠernasDalia Vasarienė