- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-89/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A. M., D. K., D. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Advokatai
- Nerijas Šilaika
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-661/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. M., D. M. ir D. K. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M., D. M. ir D. K., prašydamas: 1) priteisti iš atsakovų A. M. ir D. K. 760 043,76 Lt dalį skolos pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 4221-06IL; 2) pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 30 d. tarp A. M. ir D. M. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1-6059 dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 341/630 dalies žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją priteisiant ekvivalentą pinigais — palikti D. M. nuosavybės teisę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 341/630 dalį žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui iš D. M. 480 000 Lt solidariai su A. M. ir D. K. jų skolai pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 4221-06IL padengti, taip pat 11,63 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų D. M., A. M. ir D. K. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 4221-06IL (toliau - Kreditavimo sutartis) atsakovams D. K. ir A. M. suteikė 1 506 000 Lt kreditą. Nuo 2007 m. spalio mėnesio skolininkai pradėjo nevykdyti įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, todėl 2008 m. vasario 1 d. pranešimu ieškovas nutraukė ją ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovui įkeisto turto neginčo tvarka (hipotekos teisėjos nutarties pagrindu). Iki 2009- m. birželio 1 d. A. M. ir D. K. bendra skolos suma su palūkanomis ir delspinigiais sudarė 1 939 043,75 Lt. Vykstant deryboms dėl skolos grąžinimo sąlygų ieškovas, 2009 m. balandžio 3 d. patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, sužinojo, kad A. M. 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi (toliau - Dovanojimo sutartis) perleido jam priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei 341/630 dalį žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo motinai D. M.. Minėtos aplinkybės ir sudaro pagrindą actio Pauliana ieškiniui paduoti taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 4 d. – nuo tada, kai kreditorius sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovo nuomone, 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, todėl yra pripažintina negaliojančia vadovaujantis CK 6.66 straipsniu. Ieškovas pažymėjo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta skolininkams jau nevykdant įsipareigojimų ieškovui pagal sudarytą Kreditavimo sutartį, t. y. suprantant ir galimai ruošiantis išieškojimo pradžiai. Atsakovas A. M., jau būdamas nemokus ir suprasdamas susidariusią situaciją, tyčia dar labiau sumažino savo turtą dar labiau formaliai pablogindamas savo finansinę padėtį, o faktiškai turto neprarasdamas. Ieškovo žiniomis, atsakovė D. M. yra A. M. motina, todėl pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Pripažinus Dovanojimo sutartį negaliojančia, spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo. Paprastai pripažinimo negaliojančiu sandorio atveju restitucija taikoma natūra, tačiau atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, taikytinas kitas būdas (CK 6.146 straipsnis). Sandoris actio Pauliana ieškinio pagrindu pripažįstamas negaliojančiu ir atitinkamos teisinės pasekmės taikomos tik tiek, kiek reikia ieškinį pareiškusio kreditoriaus teisėms apginti. Be to, atsakovai D. M. ir A. M. siekė nuosavybės teisės perdavimo ir kiek suprantama ieškovui, yra suinteresuoti nuosavybės teisę palikti dovaną priėmusiai atsakovei D. M.. Ieškovui nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kam priklausys tas turtas, svarbu, kad ieškovas turėtų galimybę nukreipti į jį išieškojimą. Todėl, ieškovo manymu, restitucija turi būti taikytina ne natūra, o priteisiant iš atsakovės D. M. atitinkamą sumą pinigais (neviršijant dovanai gauto turto vertės) skolininkų įsipareigojimams pagal Kreditavimo sutartį ieškovui dengti, t. y. būtų nustatyta dalis skolos, už kurią solidariai atsakinga būtų ir D. M.. Pagal dabartinį įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimą jo vertės nepakanka skolos ieškovui padengimui, todėl atitinkama dalis dengtina iš padovanoto turto vertės, priteisiant atitinkamą pinigų sumą iš D. M.. Įkeisto turto vertės priverstinio vykdymo metu nepakaks skolai padengti. Nustatytos tokios įkeisto turto vertės: 1) buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 410 000 Lt, o likvidacinė vertė – 303 000 Lt; 2) buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 994 000 Lt, o likvidacinė vertė – 695 000 Lt. Viso įkeisto turto rinkos vertė, kai turtas parduodamas priverstine tvarka, - 998 000 Lt (nepadengia 941 043,75 Lt skolos dalies), o rinkos vertė, parduodant patiems savininkams savanoriškai – 1 404 000 Lt (nepadengia 535 043,75 Lt skolos dalies). Net realizuojant turtą už likvidacinę vertę, jo realizavimas gali užtrukti iki 9 mėn., skaičiuojamos palūkanos, dėl jų nemokėjimo skaičiuojami delspinigiai, todėl nepatenkinta reikalavimo suma tik didės. Ieškovo vertinimu, padovanoto turto vertė yra 480 000 Lt, todėl šio dydžio suma priteistina iš D. M. solidariai su skolininkais A. M. ir D. K. jų prievolei Ieškovui pagal Kreditavimo sutartį padengti. Kadangi reikia priteisti skolą iš atsakovės D. M., tai atitinkamai daliai skola priteistina ir iš prievolės pagal Kreditavimo sutartį skolininkų. Ieškovas savo pasirinkimu reiškia reikalavimą dėl 760 043,76 Lt dalies, kuriai padengti greičiausiai nepakaks įkeisto turto vertės, nes jos sąskaita bus dengiama ši dalis paskiausiai, skolos priteisimo. Ji susideda iš 327 000 Lt dalies nesugrąžinto kredito, 211 761,36 Lt nesumokėtų palūkanų nuo visos kredito dalies, 221 282,40 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovo AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų A. M. ir D. K. 760 043,76 Lt dalį skolos pagal Kreditavimo sutartį; 2) priteisė ieškovo AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų A. M. ir D. K. 11,63 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. M. ir D. M. dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei 341/630 dalies žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei taikė restitucija natūra; 4) įpareigojo negaliojančiu pripažinto sandorio šalis grąžinti viena kitai tai, ką kiekviena jų yra gavusios pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, t. y. įpareigoti D. M. grąžinti butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei 341/630 dalį žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. M.; 5) priteisė ieškovo AB DnB NORD banko naudai iš atsakovų D. M., A. M. ir D. K. 11 600 Lt žyminio mokesčio; 6) priteisė iš atsakovų atsakovų D. M., A. M. ir D. K. į valstybės biudžetą 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti 760 043,76 Lt dalį skolos pagal Kreditavimo sutartį, nustatė, kad atsakovai A. M. ir D. K. nevykdė Kreditavimo sutarties įsipareigojimų, todėl ieškovas 2008 m. vasario 1 d. pranešimu informavo atsakovus apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Teismas sprendė, kad tokiu atveju yra pagrindas solidariai iš atsakovų A. M. ir D. K. priteisti 760 043,76 Lt dalį skolos bei Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte numatytas 11,63 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį, nustatė, kad atsakovas A. M. ir D. K., grąžindami ieškovo suteiktą kreditą, susidūrė su finansinėmis problemomis ir tai patvirtina atsakovų rašytinis pasiūlymas, kuriame atsakovai pateikia galimus skolos grąžinimo būdus. Todėl teismas padarė išvadą, kas A. M., sudarydamas Dovanojimo sutartį, negalėjo nežinoti, kad mažina kreditoriaus galimybės susigrąžinti suteiktą kreditą. Be to, A. M. Dovanojimo sutartimi turtą padovanojo savo motinai D. M., todėl pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Remdamasis šiais argumentas, teismas pripažino negaliojančia ir kreditoriaus teises pažeidžiančia tarp A. M. ir D. M. sudarytą Dovanojimo sutartį.
Teismas atmetė atsakovo A. M. prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodydamas, kad actio Pauliano ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį ankščiau, nei jo nurodytas momentas. Teismas nustatė, kad Dovanojimo sutartis sudaryta 2007 m. lapkričio 30 d., o ieškinys pareikštas 2009 m. birželio 16 d. Tarp ieškovo ir atsakovų A. M. bei D. K. vyko derybos, kurios užsitęsė, todėl ieškovui kilo abejonės dėl galimybės susitarti ir jis ėmė ruoštis kitiems galimiems veiksmams. Ieškovas, 2009 m. balandžio 3 d. patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, sužinojo, kad A. M. Dovanojimo sutartimi perleido jam priklausantį butą ir dalį žemės sklypo savo motinai D. M.. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą actio Pauliano ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 4 d., t. y. nuo tada, kai esant sudarytam ginčijamam sandoriui, skolininkai atsisakė derybų ir duotų pažadų padengti dalį skolos, atnaujinti periodinius mokėjimus, o įkeisto turto vertė pasidarė pavojingai maža (kurios nepakanka padengti skolą).
Teismas nurodė, kad ieškovas prašė taikyti restituciją ne natūra, o padovanoto turto verte – 480 000 Lt. Pažymėjo, kad pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalimis; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskirtai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Teismo vertinimu, kai skoliningas yra nesąžiningas, o restitucijos taikymas natūra yra galimas, restitucijos taikymas tokiu būdu yra teisingai pagrįstas. Todėl ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, išreikštą ekvivalentu pinigais 480 000 Lt, atmetė. Kadangi teismas netaikė restitucijos, išreikštos ekvivalentu pinigais, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės D. M. 11,63 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, nes toks reikalavimas gali būti taikomas tik piniginėms prievolėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. M. ir D. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė rungimosi principą, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, nes ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl 760 043,76 Lt dalies skolos priteisimo tinkamai įrodymais, kurie patvirtintų prašomos priteisti skolos pagrindą, dydį, apskaičiavimo tvarką ir pan. Be to, ieškovo pateikti duomenys dėl skolos dydžio nesutampa: ieškovo pateiktoje skolos apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad 2008 m. birželio 1 d. negrąžinto kredito suma sudarė 1 506 000 Lt, nesumokėtos palūkanos – 80 298,35 Lt, nesumokėti delspinigiai – 113 228,83 Lt, o ieškovo parengto susitarimo dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nurodyta, kad 2008 m. birželio 1 d. negrąžinto kredito suma sudarė 1 493 915,17 Lt, nesumokėti delspinigiai – 39 000 Lt.
2. Ieškovas prašė panaikinti A. M. ir D. M. sudarytą sandorį actio Pauliano pagrindu. Šiam institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, todėl kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią reikalavimo teisę (LAT praktikos dėl actio Pauliano, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Nepateikdamas įrodymų dėl 760 043,76 Lt skolos, ieškovas neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią 760 043,76 Lt reikalavimo teisę A. M. ir D. K., todėl dėl šios priežasties byloje negalėjo būti taikomas actio Pauliano institutas.
3. Atsakovas A. M. prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Kadangi ieškovas į 760 043,76 Lt skolos sumą įskaičiavo 221 282,40 Lt delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo (iki 2008 m. vasario mėn.), teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.
4. Ieškovas dar prieš šios civilinės bylos iškėlimą kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui pagal Kreditavimo sutartį įkeisto turto, priklausančio A. M. ir D. K.. Šiuo metu įkeistas daiktas dar nėra parduotas iš varžytinių, todėl nėra aišku, ar ieškovas, pardavus turtą iš varžytinių, gaus mažesnę sumą, nei jam priklauso. Todėl ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kreipdamasis dėl tos pačios skolos išieškojimo ne tik iš įkeisto turto, bet ir papildomai ginčo tvarka.
5. Teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 11,63 proc. dydžio procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesines palūkanas nustato tik įstatymai, o konkrečiai CK 6.210 straipsnis, kuriame numatytos 5 proc. dydžio palūkanos. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti tokio dydžio procesines palūkanas, kokios yra nustatytos Kreditavimo sutartyje už naudojimąsi kreditu. Be to, pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neleidžiamos.
6. Teismas nenustatė visų sąlygų actio Pauliano institutui taikyti. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta skolininkams jau nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Nors atsakovai A. M. ir D. K. ir buvo bendraskoliai pagal Kreditavimo sutartį, banko sąskaitą, nuo kurios automatiškai nurašomos ieškovui mokėtinos sumos, buvo atidaryta D. K. vardu. Be to, į šią banko sąskaitą buvo pervedamas gaunamas nuomos mokestis už turtą, kurį įsigyti buvo paimtas kreditas. A. M. neturėjo galimybės naudotis minėta banko sąskaita, gauti iš ieškovo informaciją apie sąskaitoje atliekamas operacijas ir kontroliuoti atliekamų mokėjimo pagal Kreditavimo sutartį. Apie tai, kad Kreditavimo sutartis nėra tinkamai vykdoma, A. M. sužinojo tik 2007 m. gruodžio 28 d., kai ieškovas rašytiniu pranešimu informavo A. M. apie pradelstus mokėjimus. Todėl 2007 m. lapkričio 30 d. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta A. M. nežinant, kad šiuo sandoriu gali būti pažeistos ieškovo teisės, o skolininko žinojimas, jog sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises yra viena iš actio Pauliano ieškiniui patenkinti būtinų sąlygų. Teismas nepagrįstai nurodo, kad A. M., sudarydamas ginčijamą sandorį, žinojo, jog mažina kreditoriaus galimybes susigrąžinti kreditą, kadangi finansinių problemų egzistavimo įrodo A. M. ir D. K. pasiūlymas ieškovu dėl skolos grąžinimo. Minėtas pasiūlymas buvo pateiktas tik 2009 m. birželio 4 d., o ginčijamas sandoris sudarytas beveik prieš 2 metus iki šio pasiūlymo pateikimo. Taigi, neįrodžius A. M. nesąžiningumo, Dovanojimo sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliano taikymui būtinų sąlygų (LAT praktikos dėl actio Pauliano, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui buvo įkeistas A. M. ir D. K. priklausantis butas, kurio vertė 1 420 000 Lt, taip pat D. K. priklausantis butas. Todėl, sudarius ginčijamą sandorį, atsakovo A. M. mokumas nepakito.
7. Atsakovas A. M. prašė teismo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą actio Pauliano ieškiniui pareikšti. Kai ieškovo profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti ankščiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į tai turi būti atsižvelgiama nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ieškovas 2008 m. vasario 1 d. pranešimu informavo A. M. ir D. K. apie ketinimą vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį ir imtis priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui įkeisto bei kito skolininkams priklausančio turto. Taigi, minėtas terminas aiškiai įtvirtina tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos grąžinimo pradžią. Dovanojimo sutartis buvo įregistruoti viešame registre jau nuo 2007 m. gruodžio 7 d., todėl ieškovui, kaip rūpestingam ir atidžiam juridiniam asmeniui, nebuvo jokių sunkumų patikrinti skolininkų sudarytus sandorius, galinčius turėti įtakos ieškovo teisių pažeidimui. Atsakovų A. M. ir D. M. nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario mėn., o ne nuo 2009 m. birželio 4 d., kai A. M. ir D. K. pateikė ieškovui pasiūlymą dėl skolos grąžinimo.
Šalies argumentai
8. Teismas nepagrįstai pritaikė prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 1 punkte, nes A. M. ir D. M. pateikė įrodymus, paneigiančius nesąžiningumą prezumpciją: 1) sudarant Dovanojimo sutartį, A. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį; 2) D. M. faktiškai naudojasi butu nuo tada, kai jį paveldėjo iš S. L. 1995 metais iki dabar, o 2004 m. butą padovanojo savo sūnui A. M. dėl šeimoje susiklosčiusi aplinkybių, todėl 2007 m., išnykus aplinkybėms, A. M. grąžinai jam padovanotą butą savo motinai; 3) ieškovas pats pripažino, kad Dovanojimo sutartimi šalys siekė būtent nuosavybės perdavimo, o ne kokių nors kitų tikslų.
9. teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). 2010 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu A. M. prašė teismo prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius, kad jis tinkamai vykdė savo pareigą bendradarbiauti su ieškovu ir bendravimas dėl buto pardavimo buvo nutrauktos ne dėl A. M., o dėl ieškovo kaltės. Nustačius tokias aplinkybes, ieškinio senaties terminas actio Pauliano ieškiniui pareikšti jokiu būdu negali būti skaičiuojamas nuo 2009 m. birželio 4 d. Teismas nepagrįstai atmetė A. M. prašymą priimti papildomus įrodymus, kadangi jie atitiko formai keliamus reikalavimus. Minėtas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB NORD bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl skolos priteisimo. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Kreditavimo sutartį, pažymą apie atsakovų skolą pagal šią sutartį. Nė vienas atsakovas neneigė, kad tokia Kreditavimo sutartis buvo sudaryta ir atsakovams A. M. ir D. K. buvo išmokėta 1 506 000 Lt paskolas suma. Palūkanų ir delspinigių nuo šios sumos paskaičiavimas yra pagrįstas Kreditavimo sutarties nuostatomis. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo nei gautos paskolos, nei paskaičiuotų palūkanų ir delspinigių sumų.
2. Nesuprantama apie kokius delspinigius, skaičiuotus iki Kreditavimo sutarties nutraukimo, apeliantai kalba, kadangi šioje byloje iš atsakovų buvo prašoma priteisti delspinigius tik už 180 dienų laikotarpį.
3. Civilinėje byloje dėl skolos priteisimo sprendžiama ne tai, koks turtas pirmiausia turėtų būti realizuojamas, o tai, kokie asmenys pripažintini atsakingais už prievolės įvykdymą. Ta aplinkybė, kad atsakovų prievolės ieškovui yra užtikrintos hipoteka, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Įkeisto turto vertį šiuo metu yra žymiai mažesnė nei skolos suma, ieškovas šioje byloje kreipėsi tik dėl dalies skolos priteisimo. Galutinai įkeisto turto vertė paaiškės tik šį turtą realizavus. Įstatymai nenumato, kad kreditorius turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl skolos priteisimo tik po įkeisto turto pardavimo iš varžytinių. Be to, įstatymai nenumato, kad priverstinis išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į įkeistą turtą. Aplinkybė, kad įkaito turėtojas turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto vertės, nereiškia pareigos nukreipti išieškojimą pirmiausia į įkeistą turtą ir susilaikyti nuo bet kokių kitų savo teisių gynimo būdų.
Atsiliepimas
4. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis numato, kad palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų. Tokį pat principą įtvirtina ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis.
5. Dėl Dovanojimo sutarties nuginčijimo. Apelianto A. M. teiginį, kad apie įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nevykdymą jis sužinojo tik 2007 m. gruodžio 28 d., paneigia jo paties rašytas 2007 m. gruodžio 14 d. raštas, kuriame nurodyta, jog apie įsipareigojimų nevykdymą buvo informuotas 2007 m. gruodžio pradžioje. Be to, atsakovas D. K. 2009 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis su A. M. visada aptarinėjo situaciją ir visada viską jam pasakydavo. D. K. taip pat nurodė, kad A. M. turėjo sąskaitos, iš kurios buvo dengiama paskola, išrašus. Todėl A. M. teiginiai, kad jis, 2007 m. lapkričio 30 d. sudarydamas Dovanojimo sutartį, nežinojo, jog tokiu sandoriu gali pažeisti ieškovo interesus, vertintini kritiškai. A. M. ir D. M. nesąžiningumas taip pat preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Pažymėtina, kad buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, kuris pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį gali būti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo jį sudariusių asmenų sąžiningumo ar nesąžiningumo. Net jei darytume prielaidą, kad A. M. galėjo nežinoti apie tai, jog pažeidžia kreditoriaus interesus, akivaizdu, kad jis tai žinoti privalėjo, kadangi jis yra Kreditavimo sutarties šalis, tiesiogiai atsakinga už įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą.
6. Aplinkybė, kad D. M. iki ginčijamo sandorio sudarymo naudojosi turtu, negali būti pakankamas pagrindas nesąžiningumo prezumpcijai paneigti. Atsakovė D. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2004 m. perleido ginčo turtą A. M., kadangi šeimos reikmėms buvo reikalinga paskola, o jos gaunamos pajamos nebuvo pakankamos. Taigi, jau 2004 m. atsakovai A. M. ir D. M. nuosavybės teisę į ginčo butą ir žemės sklypo dalį siejo su įsipareigojimų bankui, o kartu ir savo mokumo užtikrinimui. Atsakovai nenurodė realios pasikeitusios ar atsiradusios aplinkybės, kuri lėmė šio ginčo turto perleidimą D. M.. Akivaizdu, kad ginčo turtas buvo perleistas, siekiant nuslėpti jį nuo kreditorių priverstinio A. M. skolos išieškojimo atveju.
7. Apeliantų nuomone, 1 metų senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2008 m. vasario 1 d.. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvo, kodėl šis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 4 d., t. y. nuo tada, kai esant sudarytam ginčijamam sandoriui, skolininkai atsisakė derybų ir duotų pažadų padengti dalį skolos, atnaujinti periodinius mokėjimus, o įkeisto turto vertė pasidarė labai maža. Pažymėtina, kad po 2008 m. vasario 1 d. pranešimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą tarp šalių vyko intensyvios derybos dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Šalys siekė susitarti dėl sąlygų, kuriomis atsakovas A. M. apskritai būtų atleistas nuo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymo. Tokiu būdu, deryboms pasibaigus susitarimu, A. M. apskritai nebūtų likęs Kreditavimo sutarties šalimi, atitinkamai nebūtų aktualus A. M. mokumo klausimas. Tik 2009 m. balandžio 3 d., užsitęsus deryboms, ieškovas patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir sužinojo apie Dovanojimo sutartį, o 2009 m. birželio 4 d. ieškovas gavo naują atsakovų pasiūlymą kitomis, ieškovui nepriimtinomis sąlygomis.
8. Pagal analogiją turėtų būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Šiuo atveju nuo pat Kreditavimo sutarties nuraukimo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. birželio 4 d. pasiūlymo pateikimo A. M. veiksmai liudijo apie tai, kad jis siekia perleisti visas teises ir pareigas pagal Kreditavimo sutartį ir likti neatsakingas už prievoles pagal šią sutartį. Tokie veiksmai vertintini kaip kitų A. M. prievolių, sąlygojančių jo atleidimą nuo prievolių pagal Kreditavimo sutartį, pripažinimą ir atitinkamai ieškinio senaties termino ginti ieškovo teises, susijusias su skolininko mokumu, nutraukimą.
9. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kadangi jie buvo teikiami praleidus visus CPK numatytus terminus, bylą nagrinėjant jau ne pirmame teismo posėdyje. Be to, pateikti įrodymai neatitiko procesinės formos (pateiktas el. laiško tekstas neturėjo jokių rekvizitų).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl 760 043,76 Lt skolos pagal kreditavimo sutartį priteisimo
Tarp ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovų A. M., D. K. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovai iš banko gavo 1 506 000 Lt kreditą. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų bankas 2008 m. vasario 1 d. pranešė atsakovams, kad kreditavimo sutartį nutraukia ir pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2009 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bankui, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. 2009 m. birželio 26 d. nutartimi hipotekos teisėja iš atsakovų išieškojo 1 939 043,76 Lt skolos ir išieškojimą nukreipė į įkeistą turtą, priverstinai parduodant turtą iš varžytinių. Ši hipotekos teisėjos nutartis yra įsiteisėjusi.
Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba įkeistą daiktą perduoti kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Hipotekos teisėjos nutartį vykdo antstolis (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto daikto ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškojimo iš kito (neįkeisto) skolininko turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010).
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka. Pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei dėl kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių nagrinėjimo sąlygos ir tvarka nustatytos CPK XXXVI skyriuje ,,Bylos dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių“. Minėta, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės hipotekos skyrių dėl skolos iš atsakovų išieškojimo. 2009 m. birželio 29 d. hipotekos teisėjos nutartimi iš atsakovų yra išieškota skola, palūkanos, delspinigiai – 1 939 043,76 Lt, išieškojimas nukreiptas į įkeistą turtą. Ši nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus AB DnB NORD banko ir skolininkų A. M., D. K.) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal kredito sutartį. Esant įsiteisėjusioms 2009 m. sausio 19 d. ir birželio 26 d. hipotekos teisėjos nutartims, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 760 043,76 Lt nutraukiama, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Dėl 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu
Atsakovas A. M. 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi savo motinai atsakovei D. M. padovanojo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 34/630 dalis 0,0630 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 83-86). Ieškovas šią dovanojimo sutartį ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Ieškovas nurodo, kad atsakovai priimtų įsipareigojimų pradėjo nebevykdyti nuo 2007 m. spalio mėn. Atsakovas A. M. 2007 m. gruodžio 14 d. prašyme bankui nurodo, kad gruodžio pradžioje banko vadybininkė jį informavo apie pradelstus mokėjimus (t. 1, b. l. 11). Ieškovas 2007 m. gruodžio 28 d. raštu įspėjo atsakovus, kad iki 2008 m. sausio 17 d. neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų kredito sutartis bus nutraukta. Pradelstų mokėjimų suma tuo metu buvo 19 713 Lt (t. 1, b. l. 82). Atsakovai iki nurodyto termino įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas 2008 m. vasario 1 d. pranešė, kad sutartį nutraukia. Skola bankui nuo 19 713 Lt buvo išaugusi iki 43 676 Lt (t. 1, b. l. 28). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas A. M. dovanojimo sutarties 2007 m. lapkričio 30 d. sudarymo metu jau buvo nebepajėgus vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas, būdamas finansiškai nepajėgus vykdyti įsipareigojimus ieškovui, ginčijama dovanojimo sutartimi perleisdamas butą ir žemės sklypą, dar labiau sumažino savo turtą. Atsakovas A. M. ginčijama dovanojimo sutartimi turtą padovanojo savo motinai D. M., todėl preziumuojamas atsakovo A. M. nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, todėl atsakovės D. M. sąžiningumas ar nesąžiningumas reikšmės neturi (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovo A. M. nesąžiningumas yra preziumuojamas, tai yra pripažįstama, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, kad dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo interesus. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus apie tai, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu jo mokumas buvo nesumažėjęs, nes skolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, kad jam tuo metu nebuvo žinoma apie nevykdomus mokėjimus ieškovui, vertina kritiškai. Atsakovas, kaip paskolos gavėjas, pagal kredito sutarties sąlygas buvo prisiėmęs prievolę mokėti sutartyje nustatytais terminais dalį gautos paskolos, palūkanas, o nustatytais terminais neatlikus mokėjimų, mokėti delspinigius ir jam pagal sutartyje nustatytas sąlygas buvo žinoma, kada ir kokio dydžio mokėjimus reikia įvykdyti. Ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2007 m. pabaigoje, kai prasidėjus ekonominei krizei nekilnojamojo turto kainos pradėjo mažėti. Taigi atsakovas dovanojimo sutartimi sumažino savo turtą tuo metu, kai prasideda finansinių įsipareigojimų ieškovui nevykdymas ir, kai nekilnojamojo turto kainos rinkoje pradeda kristi, t. y. tuo metu, kai iškyla grėsmė, kad ieškovui (kreditoriui) patenkinti savo reikalavimus įkeisto turto gali nepakakti. Iš turto vertinimo pažymų matyti, kad įkeisto turto kainos krito: buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė nuo 1 420 000 Lt sumažėjo iki 994 000 Lt, likvidacinė vertė nuo 1 100 000 Lt iki 695 000 Lt (t. 1, b. l. 16, 88); buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė kredito sutarties sudarymo 2006 m. gruodžio 22 d. metu – 480 000 Lt, o 2009 m. gegužės mėn. rinkos vertė 410 000 Lt, likvidacinė – 303 000 Lt.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad atsakovas A. M., būdamas ieškovo skolininku ir dovanojimo sutartimi turtą perleisdamas atsakovei D. M., pažeidė ieškovo (kreditoriaus) interesus, todėl pirmosios instancijos teismas 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį pagrįstai pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo 2009 m. balandžio 3 d. patikrinęs nekilnojamojo turto registro duomenis, o kad ši dovanojimo sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, jam tapo žinoma 2009 m. birželio 4 d., kai atsakovas atsisakė derybų padengti dalį skolos, atnaujinti periodinius mokėjimus, o įkeisto turto vertė sumažėjo ir tapo tokia, kad jos nebepakanka padengti skolą. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie ketinimą nutraukti kredito sutartį atsakovams pranešė 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2008 m. vasario 1 d. raštu sutartį nutraukė (t. 1, b. l. 28). Ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiu teismui pateiktas 2009 m. birželio 17 d.
Aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo tarp šalių vyko derybos dėl kreditorinio įsipareigojimo perdavimo atsakovui D. K., patvirtina ieškovo, atsakovų D. K. ir A. M. paaiškinimai, 2008 m. birželio 28 d. ieškovo raštas notarui, 2008 m. birželio mėnesio susitarimo projektas (t. 1, b. l. 7-10, 176-177). 2008 m. birželio mėn. buvo paruoštas susitarimo projektas, tačiau atsakovas A. M. susitarimo nepasirašė. A. M. nuomone, tokio susitarimo nebuvo galima pasirašyti, nes nebuvo nurodyta jam priklausanti kredito dalis ir kad bankas į susitarimo sąlygas buvo įrašęs į jam nepalankias sąlygas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad tarp šalių ir po sutarties nutraukimo vyko derybos, sprendžia, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti deryboms nutrūkus. Iš atsakovo A. M. ir ieškovo susirašinėjimo matyti, kad derybos tarp šalių dar vyko 2008 m. birželio mėn. 10, 26, 28 dienomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties eiga prasidėjo pasibaigus deryboms, t. y. 2008 m. birželio 29 d., kai ieškovas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštas 2009 m. birželio 17 d., t. y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pareiškė du reikalavimus: priteisti iš atsakovų 760 043,76 Lt skolos ir pripažinti 2006 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. padovanojo butą ir žemės sklypą atsakovei D. M., negaliojančia. Abu reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Ieškovas 11 600 Lt žyminį mokestį sumokėjo tik už vieną 760 043,76 Lt reikalavimą. Ieškovas nepagrįstai reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia laikė tapačiu reikalavimu priteisti 760 043,76 Lt skolą ir žyminiu mokesčiu reikalavimo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia neapmokėjo. Reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia yra savarankiškas reikalavimas, kuris turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijamos dovanojimo sutarties objekto (buto ir žemės sklypo) vertė yra 480 590 Lt, nuo kurios žyminis mokestis sudaro 8 806 Lt.
Apeliacinės instancijos teismui nutraukus bylą dalyje dėl 760 043,76 Lt skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteista 11 600 Lt žyminio mokesčio, naikinama. Nutraukus bylą sumokėtas 11 600 Lt žyminis mokestis ieškovui negrąžinamas (CPK 87 straipsnis). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, tai ieškinį patenkinus 8 806 Lt žyminis mokestis iš atsakovų D. M. ir A. M. išieškomas ne ieškovo naudai, o į valstybės biudžetą.
Už apeliacinį skundą apeliantai sumokėjo 600 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atleisti. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 760 043,76 Lt skolos iš atsakovų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 11 600 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas A. M. už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs 5 400 Lt, atsakovė D. M. – 5 000 Lt. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad atmesta 61 proc. ieškovo reikalavimų, iš ieškovo atsakovui A. M. priteisiama 3 294 Lt, o atsakovei D. M. – 3 050 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
Ieškovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 2 178 Lt. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad atmesta 39 proc. apeliantų A. M. ir D. M. reikalavimų, iš jų ieškovui priteisiama 849 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 65 Lt, apeliacinės instancijos teismas – 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 39 proc., o atmesta – 61 proc. ieškovo reikalavimų, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiama 43 Lt, o iš atsakovų A. M. ir D. M. – 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB DnB NORD bankui (juridinio asmens kodas 112029270) priteista 760 443,76 Lt skolos ir 11,63 proc. dydžio metinių palūkanų, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. M. ir D. K. priteista 11 600 Lt žyminio mokesčio ir 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pakeisti ir priteisti iš D. M., A. M. į valstybės biudžetą 8 806 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD banko į valstybės biudžetą 43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD banko į valstybės biudžetą 11 600 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo AB DnB NORD banko atsakovui A. M. 3 294 Lt, atsakovei D. M. 3 050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovų A. M. ir D. M. ieškovui AB DnB NORD bankui 849 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.