Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 13 d. nubaustasis J. B. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas M. Džermeika mano, kad J. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra pagrindo, kadangi aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinų aplinkybių, kuriomis remiantis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. J. B. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. J. B. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam, yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. J. B. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas M. Džermeika mano, jog J. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra pagrindo, kadangi aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant J. B. 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Pažymėtina, kad apygardos teismas nutartyse jau ne kartą atkreipė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos dėmesį į tai, kad apylinkės teismų priimtos nutartys nuobaudos vykdymo metu skundžiamos ne apeliaciniu, bet atskiruoju skundu (ATPK 302¹⁵ straipsnis), tačiau šiuo atveju ši aplinkybė nelaikytina esminiu ATPK 302¹⁵ straipsnio nuostatų pažeidimu. Kartu akcentuotina, kad skunde neteisingai suformuluotas ir prašymas, t. y. priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant J. B. 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pažymėtina, kad J. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, jau nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu 289 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį, kuria tenkintas nubaustojo J. B. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir ją apskųsdama apygardos teismui, privalėjo vadovautis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis – nuo 0,41 iki 1,5 promilės. J. B. nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo leistiną 0,4 promilės normą 0,75 promilės. Nėra pagrindo nesutikti su Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos skundo argumentu, kad J. B., vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, elgėsi visiškai neatsakingai, jo patiriami nepatogumai atsirado dėl jo paties veiksmų, tačiau pažymėtina, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, jei jis atitinka šiame straipsnyje numatytas sąlygas. Todėl, kai asmuo kreipiasi su prašymu sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti tokiam asmeniui ATPK 329 straipsnio nuostatas, privalo be numatytų pagrindinių sąlygų, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu J. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas, priėmimo buvo praėję beveik septyni mėnesiai, nuo 2016 m. gruodžio 29 d. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitokius pažeidimus J. B. nebaustas (b. l. 35), buvo atestuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 33), UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė papildomus vairuotojų mokymus (b. l. 34), savo elgesį dėl padaryto pažeidimo vertina kritiškai. Todėl J. B. ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas įvykdė.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad J. B. vairuotojo pažymėjimas išduotas 1995 m. vasario 14 d. (b. l. 11). Nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo iki 2016 m. gruodžio 17 d., kai padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, J. B. buvo baustas administracine tvarka keturis kartus, iš jų vieną kartą ne kaip vairuotojas, bet kaip pėsčiasis (b. l. 12–13), tačiau šie jo kaip vairuotojo pažeidimai buvo padaryti beveik per 22 vairavimo stažo metus, todėl nėra pagrindo manyti, jog J. B. piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 31), galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau už analogiškų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje, padarymą, už kurį buvo nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu, nebaustas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų J. B. charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad dėl to, kad jam buvo atimta teisė vairuoti, jis buvo pažemintas pareigose, tačiau šiuo metu yra galimybė grąžinti jį į ankstesnes pareigas – elektrokrautuvo vairuotojo. J. B. charakterizuojamas kaip stropus, sąžiningas ir laiku atliekantis pavestus darbus darbuotojas, atsiradus netikėtam darbui fabrike, jis kviečiamas į darbą nakties metu, ne kartą skatintas įmonės direktoriaus už gerus darbo rezultatus, gerbiamas tarp kolegų, dėl įvykusio įvykio labai išgyvena, gerbia bendras gyvenimo taisykles ir jų laikosi. Šie J. B. charakterizuojantys duomenys neabejotinai parodo, kad jis savo elgesį įvertino kritiškai ir yra linkęs pasitaisyti bei ateityje nenusižengti. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. sūnus J. B. bei žmona V. B. yra neįgalūs – J. B. nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 41), o jo žmonai V. B. – 45 proc. darbingumo lygis (b. l. 38), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad šiuo atveju dėl J. B. neatsakingumo nukentėjo ne tik pats J. B., bet nukentėjo ir visa jo šeima, kuriai neabejotinai reikalingas finansinis išlaikymas, o J. B., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų grąžintas į ankstesnes pareigas ir gautų didesnį atlyginimą.

Šiuo atveju atsižvelgus į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindo tikėti tuo, kad J. B. savo elgesį įvertino kritiškai ir yra linkęs pasitaisyti. J. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis po padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teigiamų išvadų dėl savo poelgio nepadarė, nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje J. B. analogiškų teisės pažeidimų nedarys. Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir sutrumpinus J. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskirta administracinė nuobauda nuobaudos tikslams bei teisingumo principui neprieštaraus.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl J. B. specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, tenkindamas prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.