- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- I-3370-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02607-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
nedalyvaujant atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. K.kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2015-03-12 sprendimą Nr. 1D-2784(11) atsisakyti išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, ir priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 1855,06 Eur.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 430,00 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin. 2009, Nr.152-6820) (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, paskirta valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta.
Tvirtino, jog pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, jam buvo perskaičiuota ir mokama mažesnė pensija- 378,74 Lt, todėl laikotarpiu nuo 2010-01 iki 2013-12 šiuo pagrindu buvo neišmokėta 4.432,82 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-06 jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, paskirtoji pensija buvo mažinama dar ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, todėl laikotarpiu nuo 2010-01 iki 2011-06 jam dar buvo neišmokėta 1972,34 Lt.
Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Taigi, teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, o šios teisės turtiniai aspektai yra ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Pareiškėjas teigė, kad pensijų mažinimo pratęsimas 2012–2013 metams buvo neteisėtas, paskirta valstybinė pensija mažinama pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus principus, todėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusi 1855,06 Eur pensijos nepriemoka yra priteistina pareiškėjui, o VRM 2015-03-12 sprendimas Nr. 1D-2784(11), kuriuo buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjui priklausančią valstybinės pensijos dalį, yra nepagrįstas ir naikintinas.
Pareiškėjo nuomone, jis termino kreiptis dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą nepraleido, nes būdamas lojalus savo valstybei pilietis, tikėjosi, kad bus priimti sprendimai dėl neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo, tačiau jeigu teismas manytų kad terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, motyvuodamas tuo, kad esant neaiškiai teisinei situacijai ne dėl savo aplaidumo suklydo dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LR VRM atsiliepime (b. l. 28) prašė bylą nutraukti arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ministerija veikia pagal įstatymus. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai yra galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o šio straipsnio taikymo pratęsimas 2012-2013 metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, buvo mažinama teisėtai. Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir nenurodė objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Administracinė byla dėl skundo reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-05-08 nutrauktina. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjui iki 2010-01-01 buvo mokama 430 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 22-25). Byloje ginčas kilo dėl valstybinės pensijos, kuri buvo sumažinta pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, dalies priteisimo.
LR VRM 2015-03-12 sprendimu Nr. 1D-2784(11) „Dėl B. K. prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 22-23) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2015-03-02 prašymą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies kompensavimo (b. l. 26). Prie skundžiamo sprendimo atsakovas pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2015-03-06 pažymą Nr. 11DP(P)-1793 (b. l. 24–25), iš kurios matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) ir pagal 5 straipsnį nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtose bylose suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Konstatuotina, kad apie pensijos sumažinimą pareiškėjas galėjo ir turėjo sužinoti iš atsakovės veiksmų – pirmą kartą išmokėtos sumažinto dydžio pensijos 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjo skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo gautas tik 2015-05-08, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už susidariusios nepriemokos laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-05-08.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad tai, jog pensijos sumažinimas yra neteisėtas, sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, įsigaliojusį 2012-09-21. Tačiau minėtą terminą skaičiuojant ir nuo 2012-02-06 Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo, jis yra praleistas.
Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).
Teismo nuomone, pareiškėjo skundas paduotas teismui, nepagrįstai ilgai delsiant. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas. Pareiškėjas nenurodė individualių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti objektyviomis kliūtimis ir svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Šioje srityje vyravęs teisinis neaiškumas bei Vyriausybės pažadai kompensuoti sumažintas pensijas negali būti laikomi pakankamu pagrindu skundo termino atnaujinimui. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje šio pobūdžio bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS402-143/2015, AS272-502/2015, AS229-822/2015, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas sprendžia, jog esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-05-08 nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 p. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas žemiau nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Konstitucijai neprieštarauja. 2015-05-14 nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, taip pat neprieštaravo Konstitucijai. Šiame nutarime teismas akcentavo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybines pensijas, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, mažinant didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas, inter alia gali būti nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas, įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Jeigu asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas).
Pagal VRM Sveikatos priežiūros tarnybos duomenis, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, ir perskaičiavus pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos sumažėjimas ginčui aktualiu laikotarpiu nesiekė 20 procentų (sudarė 11,92 proc.) t.y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktų išaiškinimų prasme pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nebuvo sumažinta dideliu mastu. Toks pensijos sumažinimas siekė teisėto tikslo ir buvo proporcingas, atsižvelgiant į susidariusią Lietuvos valstybėje ypatingą situaciją (Lietuvos ūkį apėmusią ekonomikos krizę).
Atsižvelgiant į pirmiau aptartus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 išaiškinimus, pagal kuriuos nagrinėjamai bylai aktualios Laikinojo įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas ginčui aktualiu 2012-2013 m. laikotarpiu, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurių galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, buvo teisėtas ir pensijos nepriemoka jam negali būti priteista. Pagal minėtą Konstitucijai neprieštaraujantį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo leistino (nediskriminacinio) susidarius valstybėje ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) praradimų masto (ne daugiau nei 20 proc.), todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą, o tuo pačiu taikyti pareiškėjo prašomą šių teisių gynimo būdą – priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią pensijos nepriemoką bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-03-12 sprendimą Nr. 1D-2784(11) „Dėl B. K. prašymo nagrinėjimo“, todėl skundas šia reikalavimų apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje pateiktas teisės aiškinimas ir taikymas atitinka naujausią LVAT praktiką, formuojamą atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimą, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2015 m. birželio 9 d. Nr. A-257-520/2015, 2015 m. liepos 1 d. Nr. A-848-143/2015, 2016 m. vasario 1 d. Nr. A-1194-520/2016, 2016 m. vasario 8 d. Nr. A-1071-520/2016, 2016 m. kovo 1 d. Nr. A-316-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. Nr. A-1101-525/2016, 2016 m. birželio 29 d. Nr. A-1368-525/2016 ir kt.).
Dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas kompensavimo yra priimtas Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijos ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Juo vadovaujantis 2016-05-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu pareiškėjui yra paskaičiuota 571,23 Eur ( 1972,34 Lt) dydžio valstybinės pensijos kompensuojamoji suma, kuri išmokama įstatyme įtvirtintais terminais. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai ( b.l. 50-55), todėl pareiškėjo reikalavimai ir dėl minėtos sumos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.- 87 str., 101 str. 7 p., 88 str. 1 p. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas), kolegija
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo B. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-05-08 valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Administracinę bylą dėl skundo reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-05-08 nutraukti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.