Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87³ straipsnio 3 dalį 600 Lt bauda. T. A. nuobauda skirta už tai, kad 2014 m. kovo 28 d. 13 val. patikrinus laivą (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) laimikio iškrovimo Danės upės krantinėje metu nustatyta, kad laivo žvejybos žurnale nebuvo įrašytas sugautų menkių svoris, taip pat rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių (1,98 kg), iš viso laive rasta 407 kg menkių. Tuo T. A. pažeidė Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 404/2011 (2011 m. balandžio 8 d.) 31 straipsnio 1 punktą, 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį ir X priedą, Europos Sąjungos Tarybos reglamento 1224/2009 (2009 m. lapkričio 20 d.) 14 straipsnio 1 punkto f) papunktį, Europos Sąjungos Tarybos reglamento 2187/2005 (2005 m. gruodžio 21 d.) 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 punktą, reglamento 1005/2008 3 straipsnio 1 punktą, 42 straipsnio 1 punkto a) papunktį. T. A. šį nutarimą apskundė teismui.

T. A. teigia, kad teismai suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgti į visas nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. analogiją galima grįsti tik tokiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ar nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie yra suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys gali būti pripažįstamos antriniu teisės šaltiniu ir jomis privalu vadovautis kitose bylose, kai faktinė bylos situacija jas priimant buvo analogiška savo aplinkybėmis (2006 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2006). LVAT ne kartą yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Turi būti suprantamai aprašyta pažeidimo padarymo esmė, nurodyti visi būtini rekvizitai. Mano, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, visiškai netyrė subjektyviųjų administracinio teisė pažeidimo sudėties požymių, o padaryti pažeidimai yra esminiai ir nepataisomi.

Motyvuojamoji dalis

T. A. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl T. A. apeliacinio skundo

Vienas iš T. A. skundo argumentų yra tai, kad Tarnyba negalėjo remtis Europos Sąjungos reglamentais, kurių pažeidimas jam yra inkriminuojamas administracinio teisės pažeidimo protokole, nes šie teisės aktai nėra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje. Tačiau tokie T. A. skundo argumentai nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 straipsnis) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Mu?oz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009). Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

T. A. skunde savaip interpretuoja Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 nuostatas teigdamas, kad turi būti priimtos išsamios tam tikrų jo nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Pažymėtina, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011 yra nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, taigi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 preambulėje ir yra įtvirtina, kad šiuo reglamentu (t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011) yra priimamos išsamios taisyklės, kuriomis įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009. Jokių specialių taisyklių valstybės narės, kuriose šie reglamentai yra taikomi tiesiogiai, neturi priiminėti.

Apeliaciniame skunde T. A. didelį dėmesį skiria administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturinčioms reikšmės aplinkybėms, teigia, kad neaišku, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neaiškios L. Kairytės pareigos ir jos įgaliojimai, V. Petkus negalėjo pasirašyti atsiliepimo į apeliacinį skundą. Pagal ATPK 241⁴ straipsnį, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, be kitų pažeidimų, nagrinėja ir šio kodekso 87³ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę žuvininkystės kontrolės pareigūnai. Todėl darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant ATPK šešioliktame skirsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų žinybingumo. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V1-62 „Dėl raštų pasirašymo ir direktoriaus pareigų vykdymo, jo nesant“ (b. l. 53), direktoriaus pavaduotojai Aidas Adomaitis ir Vaclovas Petkus turi teisę pasirašyti Žuvininkystės tarnybos raštus pagal nustatytą veiklos sritį. Taigi Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas A. Petkus turėjo teisę pasirašyti atsiliepimą į skundą. Nors T. A. skunde akcentuoja, kad jam yra neaišku, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 43 – 44), matyti, kad jį surašė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas, protokole grafoje „Padalinio pavadinimas“ matyti antspaudas su minėto pareigūno pareigomis. Tai, kad T. A. pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše šis antspaudas su pareigūno pareigomis tinkamai nenusikopijavo, priešingai negu teigia apeliantas, nedaro administracinio teisės pažeidimo protokolo niekiniu. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012). Iš T. A. pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo aiškiai matyti, kokia institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas), todėl šiuo aspektu administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

T. A. skunde bando paneigti aplinkybę, kad jis yra laivo kapitonas, cituoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir teigia, kad jis nėra laivo kapitonas, nes jis neturi jūrinio laipsnio diplomo, nurodo, kad jis yra tik priekrantės laivelio laivavedys. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas nurodo, kad šis įstatymas netaikomas laivams, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 12 metrų. Kadangi laivo (duomenys neskelbtini) maksimalus ilgis yra mažesnis negu 12 metrų, todėl T. A. negali remtis minėtu įstatymu ir jame pateikta kapitono sąvoka. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme Lietuvos Respublikos žvejybos laivas apibrėžimas kaip Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotas žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam išduotą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, o priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės ūkio ministerijos nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nurodyta, kad žvejybos laivas turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje. Nurodyto reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje įtvirtina, kad žvejybos laivas yra laivas, įrengtas gyvųjų vandens išteklių naudojimui komerciniais tikslais. Žuvininkystės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka, o nurodytame įstatyme (Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme) įtvirtinta, kad laivo įgula - laivo kapitonas ir kiti jūrininkai, vykdantys laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, ir kurių pavardės yra įrašytos laivo įgulos sąraše (rolėje). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, nekyla abejonių, kad T. A. 2014 m. kovo 28 d. vykdė laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, kaip pats nurodė, jis vairavo laivą, nurodė, kad jis turi laivo kapitono licenciją, kad jis yra individualios įmonės savininkas, jam išduotame leidime nurodyta, kad jis yra atsakingas už žvejybą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis negali būti prilyginamas laivo kapitonui, o jo laive 2014 m. kovo 28 d. dirbę asmenys negali būti traktuojami kaip laivo įgula. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 2 straipsnyje nurodyta, kad Šis reglamentas taikomos visai veiklai, kuriai taikoma bendroji žuvininkystės politika, vykdomai valstybių narių teritorijoje ar Bendrijos vandenyse arba kurią vykdo Bendrijos žvejybos laivai ar, neapribojant vėliavos valstybės narės tiesioginės atsakomybės, – valstybių narių piliečiai. Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VI-112 „Dėl Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalų“ 2 punkte nustatyta, kad Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalai išduodami žuvų išteklių naudotojams, nustatyta tvarka gavusiems specialiosios žvejybos leidimus arba turintiems teisę vykdyti verslinę žvejybą iki 8 m ilgio laivais Baltijos jūros priekrantėje. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo VI-156 „Dėl žvejybos žurnalų ir žuvininkystės produktų iškrovimo bei perkrovimo deklaracijų išdavimo ir pildymo“ 1.1 punkte nustatyta, kad nepažeidžiant daugiamečių žuvų išteklių valdymo planų specialiųjų nuostatų, žuvų išteklių naudotojai, valdantys į žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, kuriems netaikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio reikalavimas žvejybos žurnalą pildyti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, pildo Reglamento (EB) Nr. 404/2011 VI priede nurodytos formos žvejybos žurnalą ir žuvininkystės produktų iškrovimo arba perkrovimo deklaracijas, kurias išduoda Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius. Kai matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 33 – 35), T. A. žvejoja ne tik Baltijos jūros priekrantėje, o ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Pažeidimo padarymo metu T. A. žvejybą vykdė už priekrantės ribų ir pats tai patvirtino užpildydamas žvejybos žurnalo lapo Nr. 0034816 14 skiltį, kur nurodyta kad žvejojo 40 H0 kvadrate, o tai, kaip nurodo Tarnybos atstovai, yra ne priekrantės zona, o Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys.

Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų. T. A. individualiai įmonei (į. k. (duomenys neskelbtini)) išduotame 2013 m. gruodžio 30 d. Verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidime Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad už žvejybą atsakingas asmuo yra T. A., todėl būtent jis atsakingas už jo laive vykstančią žvejybą. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. laivo (duomenys neskelbtini), su kuriuo apeliantas žvejojo pažeidimo padarymo metu, ilgis 10,70 m, jis privalėjo pildyti Reglamento (EB) Nr. 404/2011 VI priede nurodytos formos žvejybos žurnalą, kuris jam ir buvo išduotas. Kadangi T. A. užsiima Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 reguliuojama veikla, jis privalėjo laikytis tiek šiame reglamente, tiek jo įgyvendinimą nustatančiame Reglamente (ES) Nr. 404/2011 įtvirtintų taisyklių, kurios taikomos ir mažesniems negu 12 metrų ilgio laivams.

Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, kad T. A. pažeidė Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) 404/2011 31 straipsnio 1 punktą, X priedo reikalavimus, 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 punkto f) papunkčio reikalavimus. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, 14 straipsnio 1 punkto f papunktyje nustatyta, kad, nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai privalo pildyti žvejybos žurnalą, jame nurodyti žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus kiekvienos sugautos ir laive laikomos rūšies kiekius, kurių gyvasis svoris viršija 50 kg; turi būti pateikiama ši informacija: apytikris kiekvienos rūšies kiekis kilogramais, išreikštas gyvuoju svoriu arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi. Kadangi laivo (duomenys neskelbtini) ilgis yra didesnis negu 10 metrų, todėl jam taikytinas šis reikalavimas ir T. A. privalėjo pildyti žvejybos žurnalą ir nurodyti jame žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus kiekvienos sugautos ir laive laikomos rūšies kiekius, kurių gyvasis svoris viršija 50 kg. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, 31 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad popierinis žvejybos žurnalas, popierinė perkrovimo deklaracija ir popierinė iškrovimo deklaracija pildomi ir teikiami vadovaujantis X priede išdėstytais nurodymais. Reglamento (ES) Nr. 404/2011 X priede nustatyta, kad į žvejybos žurnalą įrašoma bendroji informacija apie laivą ar laivus (prie atitinkamų skilčių numerių). Reglamento (ES) Nr. 404/2011 33 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodoma, kad į popierinį žvejybos žurnalą registruojama visa privaloma informacija, net jei žuvų nesužvejota: kasdien ne vėliau kaip 24.00 val. ir prieš atvykstant į uostą. Taigi, vadovaujantis šiomis reglamentuose nurodytomis taisyklėmis, T. A. prieš grįždamas į uostą privalėjo užpildyti Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalą, kuriame turi būti įrašoma laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis rūšimis, kilogramais gyvojo svorio arba kitų matavimo vienetų skaičiumi. T. A. teigia, kad to jis nepadarė, nes tarp žvejų ir Tarnybos buvo susitarimas, kad visus matavimus žvejai atliks saugioje vietoje - priplaukę prie kranto. Anot apelianto, šią aplinkybę patvirtino T. A., jo įmonės darbuotojai, dirbę laive, taip pat Žvejų Asociacijos vadovai ir kiti žvejai, pasirašę tai teismui pateiktame dokumente. Nors iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos rašto (b. l. 87), pranešimo (b. l. 88), byloje apklausto liudytojo V. S. bei paties T. A. parodymų (b. l. 62 – 63, 80) matyti, kad yra duomenų apie tokio neoficialaus susitarimo tarp žvejų ir Tarnybos egzistavimą, tačiau galimai buvęs tokio pobūdžio susitarimas nepakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento 404/2011 reikalavimų, kurių turėjo laikytis T. A.. Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis, nes nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai ar kokie nors neformalūs susitarimai negali pakeisti minėtų reglamentų nuostatų ir jie gali būti taikomi tik tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Šiuo atveju T. A. nurodytas galimai egzistavęs neformalus susitarimas tarp žvejų ir Tarnybos prieštarauja minėtuose reglamentuose nurodytoms taisyklėms, kuriomis vadovaudamasis T. A. prieš grįždamas į uostą privalėjo užpildyti Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalą, kuriame turėjo įrašyti laive laikomų sužvejotų žuvų kiekį rūšimis, kilogramais gyvojo svorio arba kitų matavimo vienetų skaičiumi, todėl ši aplinkybė nepašalina T. A. atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

T. A. atžvilgiu priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodoma, kad T. A. taip pat pažeidė Reglamento 2187/2005 14 straipsnio ir 15 straipsnio 1 punkto reikalavimus. 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beitų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 88/98, 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žuvis laikoma per maža, jei ji yra mažesnė nei IV priede nurodytas atitinkamai žvejojamai rūšiai ir atitinkamam geografiniam rajonui taikomas dydis, 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad per mažų žuvų negalima palikti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti ar siūlyti pirkti, nes jas būtina nedelsiant paleisti atgal į jūrą. Šio reglamento IV priede nurodytas mažiausias menkių dydis - 38 cm. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu buvo rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių, mažesnių nei 38 cm. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 24 – 25), T. A. laive buvusios pagautos menkės buvo matuojamos liniuote „Tipex“, kuriai, kaip teismo posėdžio metu nurodė Tarnybos atstovas, yra atlikta patikra ir ji yra tinkama naudoti iki 2015 m. birželio 13 d. (b. l. 55). T. A., tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 2014 m. kovo 28 d. pagautos menkės jo laive taip pat buvo matuojamos specialia liniuote, pateikė šios specialios liniuotės „Crownman“ patikros sertifikatą, be to, nurodė, kad menkė turi būti matuojama iš karto ją pagavus, tiesiai prispaudus prie liniuotės ir matuojama nuo galvos pradžios iki uodegos pabaigos, tai ir buvo padaryta 2014 m. kovo 28 d. laive, o Tarnybos inspektoriai pagautą menką matavo jau išskrostą, ji buvo sustingusi ir susirietusi, sustingusi žuvis sutrumpėja. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014 m. kovo 28 d. T. A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) buvo rastos 5 vnt. neverslinio dydžio menkės, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos tik dvi nuotraukos su Tarnybos darbuotojų išmatuotomis menkėmis. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 24 – 25) matyti, kad menkės pridėtos prie liniuotės „Topex“. Iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti kategoriškos išvados, kad šios menkės yra mažesnės negu 38 cm ilgio, kadangi nuotraukose aiškiai matyti, kad šios žuvys nebuvo matuojamos nuo galvos pradžios, nes galva yra išsikišusi už liniuotės galo, todėl lieka neaišku, koks yra tikrasis šių menkių ilgis. Įvertinus šias aplinkybes, užfiksuotą itin nežymiai nuo legalaus besiskiriantį žuvų dydį (37 cm, 37,5 cm, 35 cm, 36 cm, 37 cm) bei tai, jog nepaneigtos T. A. nurodytos aplinkybės apie galimą nežymų išskrostos žuvies ilgio sumažėjimą, negalima neginčijamai paneigti, jog T. A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 28 d. sugavus šias menkes ir jas išmatavus pagal visus reikalavimus, jos atitiko nustatytą 38 cm ilgį. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2014 m. kovo 28 d. T. A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) buvo pagauta iš viso 468 kg menkių, kurios atitiko nustatytą 38 cm ilgio reikalavimą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad T. A. vadovaujamame laive buvo rastos 5 neverslinio dydžio menkės ir tuo buvo pažeisti Reglamento 2187/2005 14 straipsnio ir 15 straipsnio 1 punkto reikalavimai. Atitinkamai T. A. skundžiami procesiniai dokumentai keičiami, šią jam inkriminuoto pažeidimo dalį pripažįstant nepasitvirtinusia. Tuo pagrindu naikinama nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti Baltijos jūros menkių ištekliams padarytą žalą. Kita vertus, neginčijamai nustatyta, jog T. A., nepildydamas žvejybos žurnalo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 87³ straipsnio 3 dalyje, todėl už šį pažeidimą jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Minėtu pažeidimu T. A. pažeidė Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomus tarptautinius teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, neva šie pažeidimai yra nepavojingi ir nepadarė realios žalos įstatymo saugomoms vertybėms.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog pareiškėjui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl T. A. prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, lygiai kaip ir prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio duotoje situacijoje ATPK taip pat nenumato.

Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo

Tarnyba pateiktame apeliaciniame skunde kelia paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai T. A. Tarnybos nutarimu paskirtą 600 lt baudą pakeitė į įspėjimą.

Nėra pagrindo sutikti su Tarnybos skundo motyvais, kad paskirta administracinė nuobauda neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra per švelni. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Spręsdamas T. A. paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta T. A. atsakomybę lengvinanti (ATPK 31 straipsnio 10 punktas – teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo) ir atsakomybę sunkinanti (ATPK 32 straipsnio 5 punktas – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybės, įvertino aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, kaltininko T. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, ir nusprendė, kad šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga T. A. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalies nuostatas skirti T. A. švelniausią nuobaudos rūšį, numatytą sankcijoje už padarytą pažeidimą - įspėjimą.

Apygardos teismo vertinimu, pakeisdamas T. A. paskirtą 600 Lt baudą į įspėjimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas ATPK nuostatų nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptarinėja apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidėjo kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai aiškiai pasisakė, kad dėl neatsargumo buvo padaryta ta pažeidimo dalis (5 neverslinio dydžio menkių sugavimas), kuri apeliacinės instancijos teismo pripažįstama neįrodyta. Tuo tarpu kitos pažeidimo dalies kaltės forma skundžiamoje nutartyje nebuvo kvestionuojama. Nėra reikšmingas ir apeliacinio skundo argumentas dėl sankcijoje numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų (pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo, teisės užsiimti žvejyba atėmimo), kadangi pati pažeidimą tyrusi ir nuobaudą skyrusi Institucija neįžvelgė pakankamo pagrindo tokių nuobaudų taikymui.

Papildomai pažymėtina, kad Institucijai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, reikalingas pažeidėjo kaltei įrodyti, veikai kvalifikuoti ir tinkamai administracinei nuobaudai parinkti. Nors T. A. viso proceso metu nuosekliai neigė buvęs baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimą, Institucija nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Institucijos deklaruojamą aplinkybę, jog T. A. pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį 2013-07-08 buvo paskirta 200 Lt bauda. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė T. A. atžvilgiu nėra įrodyta.

Be to, anksčiau išdėstytais motyvais nustačius, kad T. A. nepažeidė Tarybos reglamento (EB) 2187/2005 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 punkto, manytina, kad už Reglamento (ES) 404/2011 31 straipsnio 1 punkto, X priedo reikalavimų, 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 punkto f) papunkčio reikalavimų nesilaikymą, o konkrečiai už tai, kad jis 2014 m. kovo 28 d. nepildė žvejybos žurnalo, T. A. paskirta nuobauda įspėjimas atitinka padaryto pažeidimo pobūdį. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad nepaneigtos T. A. nurodytos aplinkybės, jog iki pažeidimo užfiksavimo tarp žvejų ir Tarnybos pareigūnų egzistavo neformalus susitarimas, jog visus matavimus žvejai atliks saugioje vietoje - priplaukę prie kranto, ir tuomet tikslų sugautos žuvies kiekį įrašys į žvejybos žurnalą. Remiantis išdėstytu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. A., šio proceso metu tinkamai išsiaiškinęs savo pareigas vykdant verslinę žvejybą, ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys žvejybos taisyklių pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti jam paskyrus švelniausią ATPK 87³ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti: pašalinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo nustatomosios dalies nuorodą, kad žvejybos laive (duomenys neskelbtini) buvo rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių (1,98 kg) ir T. A. tuo pažeidė Tarybos reglamento (EB) 2187/2005 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 punktą, taip pat nuorodą, jog T. A. atsakomybę sunkina ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatyta aplinkybė. Pašalinti iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo nuorodą dėl įpareigojimo atlyginti Baltijos jūros menkių ištekliams padarytą žalą (99 litus).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.