Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-360/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
1A-119-360/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14775-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-360/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14775-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei – Šiaulienei,nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Aliui Galminui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bei 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 3 dalimis, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuota automobilio Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 3360 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2018 m. sausio 21 d., apie 20.07 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.23 promilės etilo alkoholio.

Šalies argumentai

2. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Nurodo, kad automobilį A. S. vairavo blaivus, o alkoholio vartojo po to, kai paliko automobilį prie „(duomenys neskelbtini)“ ir, nenorėdamas veltis į konfliktą su jį už palto bei rankos sugriebusiu, stumdyti pradėjusiu M. B., ėjo namo, butelį išmetė į pusnį. Iš paskos einantis M. B. galėjo ir nematyti, buvo tamsu. Nuteistasis neginčija nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau, jei jis būtų alkoholio vartojęs anksčiau, nebūtų tokių alkotesterių duomenų svyravimų, o alkoholio kiekis palaipsniui mažėtų. Tai patvirtina A. S. parodymus, kad jis vairavo blaivus, o alkoholio vartojo vėliau, po ko, nepraėjus nei 5 min., jam jau buvo nustatinėjamas neblaivumas.

2.2. Nesutinka su nuosprendžio motyvais dėl M. B. ir A. U. parodymų, kadangi automobilį chuliganiškai ir pavojingai vairavo pats M. B., o A. U. arti net nebuvo priėjęs, todėl negalėjo pajusti tariamo alkoholio kvapo.

2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Specialisto išvada, kad pagal paskaičiavimą A. S. kraujyje turėjo būti 334 ml spiritinio gėrimo, kadangi apeliantas išgėrė 250 ml 38 laipsnių spiritinio gėrimo. Eksperto duomenys netikslūs, kadangi kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai skaido alkoholį, nebuvo žinomi A. S. duomenys (ūgis, svoris ir t. t.).

2.4. Neteisingai nustatyta konfiskuotino automobilio vertė, kuri yra mažesnė. Teismas vadovavosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, tačiau A. S. kreipėsi į turto vertintoją, kuris, apžiūrėjęs automobilį, nustatė mažesnę šio vertę, taigi nepriklausomo vertintojo ataskaita yra patikimesnė, todėl, net ir pripažinus A. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, iš jo turėjo būti konfiskuota 2328 Eur, o ne 3360 Eur.

2.5. Teismas nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 3 metams, kadangi įstatymas numato, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 2 iki 3 metų.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės.

5. Nagrinėjamu atveju A. S. nuteistas dėl vairavimo neblaiviam, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Apeliaciniame skunde nustatytas neblaivumo laipsnis neneigiamas, tačiau pažymima, kad nuteistasis alkoholio vartojo jau po to, kai sustojo ir išlipęs iš automobilio ėjo link namų. Iš bylos duomenų matyti, kad analogišką versiją A. S. pateikė ir nagrinėjant jo bylą pirmosios instancijos teisme ir ši versija itin išsamiai ir argumentuotai, remiantis ištirtų įrodymų analize, jų sugretinimu, yra paneigta skundžiamame nuosprendyje, su šiais nuosprendžio motyvais kolegija visiškai sutinka ir dar kartą jų nebekartoja. Įrodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. S., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, automobilį vairavo būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Tai vienareikšmiai patvirtina asmens blaivumo testo pažyma, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, specialisto išvados, liudytojų M. B. ir A. U., tiesiogiai kelyje stebėjusių A. S. vairuojamą automobilį bei važiavusių šiam iš paskos, nuoseklūs, sutampantys parodymai. M. B. savo parodymus ikiteisminiame tyrime patvirtino ir akistatos su A. S., metu, be to, pats, eidamas iš paskos, tiesiogiai stebėjo A. S. nuo pat pastarojo išlipimo iš automobilio prie prekybos centro iki pat policijos pareigūnų atvykimo, per tą laiką tiesiogiai bendravo telefonu su policijos pareigūne bei pasakojo apie A. S. veiksmus. Nors apeliaciniame skunde kritikuojamas M. B. ir A. U. parodymų patikimumas, tačiau netikėti nuosekliais šių liudytojų parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi juos visiškai atitinka ir kiti įrodymai, o būtent policijos pareigūno Ž. J. parodymai, policijos ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad skambinęs asmuo praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, kurį seka, ši informacija visiškai pasitvirtino pagal iškvietimą atvykus pareigūnams, kurie alkoholio matuokliu nustatė 1,5 promilių ribą viršijantį A. S. neblaivumą bei pristatė jį į gydymo įstaigą kraujo paėmimui. Apelianto versiją apie tariamą konfliktišką M. B. elgesį visiškai paneigia ir objektyvūs duomenys: pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuotas M. B. pokalbis su operatore bei netrukus su policijos pareigūne ir kuris prasidėjo dar automobiliams važiuojant gatve ir tęsėsi šiems sustojus prie prekybos centro, M. B. priėjus prie A. S. bei einant pastarajam iš paskos iki pat pareigūnų ekipažo atvykimo (b. l. 76-79, t. 1). Iš apžiūrėtų vaizdo stebėjimo kamerų prie prekybos centro įrašų (b. l. 81-83, t. 1), kuriuose užfiksuotas automobilių, kuriais važiavo A. S. bei M. B. su A. U., sustojimas, asmenų išlipimas iš automobilių bei susitikimas, nepastebimas joks agresyvus liudytojų M. B. ar A. U. elgesys, kurį mini apeliantas. Priešingai iš aptartų garso bei vaizdo įrašų apžiūrų galima pagrįstai spręsti, jog M. B. A. S. negasdino, negrasino, netgi priešingai, ne kartą prašė pastarojo sustoti, informavo, kad atvyksta pareigūnai.

6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvadą, kuria iš esmės paneigiama A. S. gynybinė pozicija, jog jis prieš pat pareigūnams patikrinant jo neblaivumą, išgėrė 250 ml 38 laipsnių stiprumo spiritinio gėrimo, pažymima, jog kiekvieno asmens organizmas skirtingai skaido alkoholį, o ekspertui nebuvo žinomi A. S. ūgis, svoris ir t. t.. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Priešingai, iš minėtos specialisto išvados matyti, kad ekspertui buvo pateikti dokumentai, tarp kurių ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame užfiksuotas tiek A. S. ūgis, tiek svoris, tiek kita informacija. Iš tiesų ekspertas savo išvadą grindė matematiniais skaičiavimais pagal tam tikrą apibendrintą formulę, kurioje panaudoti konkretūs šiuo atveju nustatyti duomenys (asmens kūno masė, nustatyta kraujyje alkoholio koncentracija), tačiau tai neduoda jokio pagrindo abejoti šios išvados teisingumu, juolab, jog pats apeliantas pripažįsta, jog įvykio vakarą tikrai vartojo stipraus alkoholio, tik gindamasis teigia, jog tai darė po to, kai nebevairavo automobilio ir mažiau nei nurodė ekspertas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ši specialisto išvada vertinta kartu su kitais įrodymais, kuriems neprieštarauja, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kaip to ir reikalauja įstatymas.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. S. paaiškinimus, jog vairavo blaivus patvirtina ir alkoholio matuoklių duomenų svyravimai. Iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnai alkoholio matuokliu nustatė 1,52 promilių A. S. neblaivumą, o beveik po valandos ligoninėje jam buvo nustatytas 2,1 promilės, praėjus dar 20 min. 1,04 promilių neblaivumas. Nors šie rodikliai ir svyruoja, tačiau A. S. kraujyje buvo nustatyta 2,23 promilių etilo alkoholio, t. y. artimas sunkiam neblaivumo laipsnis. Iš esmės byloje yra nustatyta, kad pareigūnams patikrinus A. S. neblaivumą įvykio vietoje, šis viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o patikrinus apelianto kraują, paaiškėjo, kad alkoholio koncentracija tikrai yra užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Iš paskos A. S. automobiliui važiavę A. U. ir M. B. dėl neįprasto kito automobilio manevravimo įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, po to, kai sustojo ir išlipę priėjo prie A. S., užuodė nuo pastarojo sklidusį alkoholio kvapą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. U. nebuvo priėjęs prie A. S., todėl negalėjo užuosti jokio kvapo, tačiau tokius teiginius paneigia apžiūrėtas jau minėtasis prekybos centro vaizdo kamerų įrašas, kuriame matyti, kaip iš antrojo automobilio išlipę du vyrai prieina prie iš pirmojo automobilio išlipusio vyro. Be to, M. B. ėjo iš paskos A. S., telefonu pareigūnei pasakodamas apelianto veiksmus, kaip teigia liudytojas, A. S. rankose nieko neturėjo ir nieko negėrė. Netikėti liudytoju, kurio parodymai atitinka kitus įrodymus, nėra pagrindo. O paties A. S. parodymai kaip tik kelia abejonių, jo paaiškinimai procese yra nenuoseklūs, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas juo nepatikėjo. Teisiamajame posėdyje A. S. aiškino, kad po susistumdymo su M. B., iš automobilio daiktadėžės išsiėmė buteliuką alkoholinio gėrimo, kurį eidamas link namų ir išgėrė, tačiau vaizdo kamerų įrašas tokios eigos, jog A. S. grįžtų ir pasiimtų iš automobilio buteliuką alkoholio nepatvirtina. Kaip matyti iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, jį apžiūrinčiai gydytojai nuteistasis nurodė, jog alkoholio nebuvo vartojęs (b. l. 20), nors ikiteisminiame tyrime jau teigė, kad stipraus alkoholio išgėrė po to, kai sustojo ir išlipo iš automobilio. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas Ž. J. nurodė, kad prieš neblaivumo patikrinimą A. S. nesakė, jog prieš patikrinimą gėrė alkoholio. Taigi bylos duomenys apelianto versijos apie neva einant namo išgertą alkoholį nepatvirtina, o netgi priešingai, leidžia spręsti, jog A. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, dėl ko pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu A. S.. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtos 2 baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei automobilio vertę atitinkančios sumos, 3360 Eur, konfiskavimas.

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi A. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,23 promilės alkoholio. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė A. S. paskirta visiškai pagrįstai. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas 3 metams, tačiau kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per griežtas, skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai motyvuotas ir trumpinti jį nėra pagrindo. A. S. neblaivus vairavo nebe pirmą kartą, taigi akivaizdu, jog apeliantas net ir būdamas neblaivus, esant jau atimtai teisei vairuoti, nevengia sėsti už automobilio vairo ir taip itin šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Apeliantui nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, kas žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, ir yra artima sunkiam neblaivumo laipsniui. Teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti nuteistojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Apeliantas anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, net du kartus už vairavimą neblaiviam, tai rodo, jog teisės pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apeliantui nustatė maksimalų specialiosios teisės atėmimo terminą (trejus metus), todėl nenustačius kažkokių išimtinai teigiamai A. S. charakterizuojančių duomenų, vertinti kaip aiškiai per ilgą ir trumpinti šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad turto vertintojas nustatė mažesnę automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, vertę. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš A. S. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, vadovavosi byloje esančia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta 3360 Eur tokio modelio ir amžiaus automobilio vertė (b. l. 84, t. 1). Nuteistasis su apeliaciniu skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad nuteistojo vairuoto automobilio vertė yra 2328 Eur (b. l. 116-140, t. 2) ir prašo vadovautis ja kaip patikimesne. Kolegija sprendžia, kad mažinti nuosprendžiu paskirtą konfiskuotiną sumą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretaus automobilio vertę, vadovavosi naudotų transporto priemonių vidutines kainas nustatančio leidinio, kuriuo kaip patikimu vadovaujamasi teismų praktikoje, duomenimis. Natūralu, jog bėgant laikui transporto priemonės vertė gali mažėti. Apelianto pateiktoje vertinimo ataskaitoje apžvelgiamos vidutinės tokio modelio automobilio vertės netgi viršija nustatytąją skundžiamame nuosprendyje ir sudaro 3913 Eur, be to, vertinimo ataskaitoje nurodant konkretaus automobilio vertę, pažymima, kad apskaičiuojant transporto priemonės vertę, buvo vadovaujamasi tik dalimi formulės, nepridedant padangų korekcinės vertės, papildomos įrangos vertės, gerinančio remonto vertės, nepridedant ir neatimant korekcinės vertės dėl pataisytų ir nepataisytų defektų bei kitos korekcinės vertės, turinčios įtakos transporto priemonės vertei; šios vertės neskaičiuotos, nepridėtos ir neatimtos bendroje formulėje, kadangi nebuvo pateikta atitinkama informacija, be to, vertinamos transporto priemonės rinkos vertė nustatyta tiktai atliekant koregavimą dėl ridos. Taigi galima spręsti, jog vertintojas, atlikdamas vertinimą, atsižvelgė ne į visus galimus kriterijus, apie dalį jų neturėjo informacijos. Kita vertus, vertinimo ataskaitoje apžvelgta vidutinė atitinkamo modelio automobilių vidutinė vertė rodo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, kuriais priimdamas nuosprendį ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo realūs ir patikimi. Todėl keisti nuosprendį ir mažinti iš A. S. konfiskuotiną sumą nėra pagrindo.

11. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones nepadaryta baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėSavinijus KatauskasEdita Lapinskienė