- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- II-426-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00515-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.), skundą dėl NŽT 2019 m. birželio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-689-2019, panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. atžvilgiu 2019 m. birželio 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d. patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0500:140), esančio (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-117-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas, nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. auga miško augmenija, matoma sumedėjusi pernykštė žolė. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam įspėjimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu A. K. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmamas. Skundu prašoma NŽT 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-689-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso jam (A. K.) pagal 2006 m. balandžio11 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Pagal 2019 m. kovo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (toliau – Patikrinimo aktas) Nr. 48ŽN-117-(14.48.78.) nustatyti žemės sklypo naudojimo pažeidimai: auga pavieniai miško augmeniją, matoma sumedėjusi pernykštę žolę. Remiantis Patikrinimo aktu padaryta išvada, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Patikrinimo akte nurodyti žemės sklypo naudojimo pažeidimai, visiškai netrukdo žemės sklypą tinkamai naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad žemės sklype auga žolė, natūraliai išaugo pavieniai medeliai, negali apsunkinti galimybės tinkamai naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę paskirtį. Kita aplinkybė, dėl kurios šiuo metu žemės sklypas negali būti tinkamai naudojamas pagal pagrindinę paskirtį, kuri, nepriklauso nuo pareiškėjo ir į kurią patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta, t. y. aplinkybė, kad į žemės sklypą nėra įvažiavimo. 2002 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų žemės sklypas buvo suformuotas (suprojektuotas) taip, kad į žemės sklypą nebuvo numatytas įvažiavimas, kurio įrengti šiuo metu praktiškai neįmanoma. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad NŽT pažeidė procedūrinį 10 darbo dienų terminą informuoti jį (A. K.), kaip žemės sklypo savininką, apie planuojamą patikrinimą. Toks procedūrinis terminas yra apibrėžtas NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 patvirtintose „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių“ 7 punkte, kuris imperatyviai nustato, kad: „Apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo žemės naudojimo patikrinimo, informuojamas tikrinamo žemės sklypo savininkas ar naudotojas, tikrinamo valstybinės žemės sklypo ar valstybinės žemės ploto naudotojas, taip pat pareiškėjas (jeigu jis pageidauja ir (ar) jeigu patikrinimo aplinkybės susijusios su jo teisėtais interesais) tam, kad jie galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. 48SD-2859-(14.48.104.) NŽT Vilniaus rajono skyrius informavo pareiškėją apie 2019 m. kovo 22 d. planuojamą žemės sklypo patikrinimą, jau pažeidžiant minėto teisės akto nustatytus terminus. Šis raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. kovo 16 d., t. y. likus 4 darbo dienoms iki planuojamo patikrinimo. Kaip nurodo pareiškėjas, NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašte nurodytu telefono numeriu pranešė, kad neturi galimybės numatyto patikrinimo data dalyvauti patikrinime, bet jam buvo atsakyta, kad pareiškėjo dalyvavimas patikrinime nėra būtinas.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nuorodo, jog 2019 m. kovo 22 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistas atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą vietoje, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-117-(14.48.78.) ir nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. 4147/0500:140), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra apleistas, nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį), t. y. auga miško augmenija, matoma sumedėjusi pernykštė žolė. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 48SD-5237-(14.48.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ A. K. išsiuntė kvietimą atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. NŽT Vilniaus rajono skyrius surašė 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-689-2019 pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį – privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Taip pat NŽT nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo privažiuoti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atmestini, kadangi žemės sklypas suprojektuotas šalia kelio (tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis planas Ml:10 000 (pridedamas), kuriame nurodyta, kad taškuose 1-2 žemės sklypo gretimybė yra „Būkiškių-Širvintų kelias“), be to, kaip bet kuris vidutiniškai apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) prieš įsigydamas žemės sklypą, turėjo ir galėjo numatyti įsigyjamo žemės sklypo ypatumus ir įvertinti savo galimybes minėtą žemės sklypą naudoti pagal jam nustatytą naudojimo paskirtį.
Teismo posėdžio metu A. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad žemės sklypas buvo įgytas 2006 m. iš varžytinių. Su nuobauda nesutinka, nes negali privažiuoti prie žemės sklypo, nors NŽT nurodo, kad galima privažiuoti iš Širvintų-Bukiškių pusės. Kai įgijo sklypą, tuo metu negalėjo įvertinti, kad prie jo negalės privažiuoti. Aplinkinių sklypų savininkų negali nustatyti, nes nežino jų kontaktų. Į juos kreiptųsi dėl kelio servituto nustatymo, tam, kad į jo žemės sklypą galėtų įvažiuoti transportas, kadangi joks transportas šiuo metu negali įvažiuoti. Kol kas yra pateikęs duomenis dėl kadastrinių matavimų. Įvažiavimas į skypą yra labai aukštas. Šiuo metu nieko nedarė žemės sklype, žolės nepjovė. Sklypas stovėjo 10 metų, kadangi, kaip jau minėjo, privažiavimo nėra, tad ir galimybes tvarkyti žemės sklypą nėra. Taip pat teismo posėdžio metu parodė, jog nesutinka paskirta nuobauda ir dėl procedūrinių pažeidimų. Proceduriniai terminai – pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti, kadangi jis (A. K.) apie NŽT patikrinimą buvo informuotas ne prieš 10 darbo dienų. Jei būtų gaves pranešimą prieš 10 darbo dienų, kad bus patikrinimas, nebūtų sutvarkęs žemės sklypo, bet būtų galėjęs išdėstyti savo poziciją dėl sklypo būklės, privažiavimo nebuvimo ir pan. A. K. nesutinka, kad negalima žemės naudoti pagal žemės ūkio paskirti, jei ji nėra nušienauta. Mano, kad galima naudoti. Kaip parodė teismo posėdžio metu, kitas patikrinimas bus š. m. spalio mėnesį. Dėl sklypo sutvarkymo negalėjo tiksliai pasakyti, ar jį sutvarkys iki patikrinimo, tai priklausys nuo to, ar jam pavyks (A. K.) rasti ūkininką, kuris galės atlikti šienavimo darbus.
Teismo posėdžio metu NŽT atstovė su skundu nesutiko ir paaiškino, kad institucija išsiuntė laiską š. m. kovo 8 d., o patikrinimas buvo š. m. kovo 22 d. Institucija negali kontroliuoti, kada pareiškėjas atsiims laišką pašte. Nuo 2006 m. dėl privažiavimo į šį sklypą, buvo galima išspręsti klausimą. Patikrinimo metu, institucija nevertino privažiavimo į sklypą, klausimo. Sklypas turi būti nušienautas. Laiškas, dėl patikrinimo, siunčiamas registruotu paštu. Patikrinimą atlieka 1 asmuo. Mano, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių dėl patikrinimo nukėlimo į kitą datą, todėl jis nebuvo perkeltas. Patikrinimas atliekamas vizualiai. Patikrinimas gali būti perkeltas į kitą datą, bet turi būti nurodoma priežastis. Laiško išsiuntimas pasitaikė tame laikotarpyje, kai įsiterpia kovo 11 d. – nedarbo diena, todėl darbuotojas neįvertino, kad yra ne 10 darbo dienų, 9 darbo dienos. Nuo 2001 m. nebuvo gauta jokių pranešimų, kad negalima privažiuoti prie sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 333 straipsnio 1 dalis numato, kad privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemais, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotais, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, o 3 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. 2019 m. birželio 11 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad minėtas žemės sklypas yra apleistas, nesutvarkytas taip, kad būtų naudojamas pagal paskirtį, jame auga miško augmenija, matosi sumedėjusi pernykštė žolė. Tą patvirtina ne tik teismui pateiktos sklypo nuotraukos, tačiau to neginčija ir pats pareiškėjas. Teismų ptaktikoje laikomasi pozicijos, jog esminę reikšmę turi ne augmenijos įvairovė žemės ūkio paskirties plote, bet jos atsiradimo priežastys. Taip pat žemė negali būti apleidžiama ar neprižiūrėta, atvirkščiai – žemės ūkio paskirties sklype turi būti vykdoma kokia tai žemės ūkio veikla bei palaikoma gera agrarinė būklė (Panevežio apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis byloje AN2-92-768/2018). Teismas papildomai pažymi, kad nėra jokių abejonių, jog žemės sklypas, ne tik nenaudojamas pagal žemės ūkio paskirtį, tačiau apskritai yra visiškai apleistas, todėl sutiktina su NŽT pozicija, jog piktžolės, krūmokšniai, atitinkamai tam tikri medžiai, turėtų būti pašalinti kaip tai numato Žemės įstatymas.
Taip pat pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad NŽT pažeidė procedūrinį terminą, kurį nustato NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. lP-(1.3.)-499 patvirtintos „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės“, kurios reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų organizavimo ir vykdymo, žemės naudojimo patikrinimo aktų ir administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose surašymo NŽT tvarką. Taisyklių 7 punktas imperatyviai nustato, kad: „Apie planuojamą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planuojamo žemės naudojimo patikrinimo, informuojami tikrinamo žemės sklypo savininkas ar naudotojas, tikrinamo valstybinės žemės sklypo ar valstybinės žemės ploto (toliau - tikrinimo objektas) naudotojas, taip pat pareiškėjas (jeigu jis pageidauja ir (ar) jeigu patikrinimo aplinkybės susijusios su jo teisėtais interesais) tam, kad jie galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje“. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad NŽT nesilaikė 10 darbo dienų termino dėl informavimo apie patikrinimą, pareiškėjui (A. K.) priklausančiame žemės sklype, tačiau teismo nuomone, šis terminas buvo pažeistas nežymiai ir nelaikytinas įtin grubiu pažeidimu, be to pareiškėjui pranešimas, apie patikrinimą buvo įteiktas. Tai viena. Antra, teismo posėdžio metu, pareiškėjas pripažino, jog net jeigu NŽT būtų įteikusi pranešimą apie patikrinimą prieš 10 darbo dienų, kaip tai numato NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintos taisyklės, jis nebūtų sutvarkęs žemės sklypo, kaip tai numato Žemės įstatymas.
Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 1 dalyje, todėl NŽT nutarimas NZT-ANR_N-689-2019, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. skundo netenkinti.
Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-689-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.