Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Ž. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo E. S. 2018 m. vasario 20 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 3 dalį 140 Eur bauda už tai, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad panaudos sutarties pagrindu valdomas 6,51 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r., nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. žemės sklypas apaugęs medžiais, krūmais bei piktžolėmis. Apylinkės teismas skundžiama 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino Pažeidėjo skundo bei paliko galioti nepakeistą Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nors Pažeidėjas ir nepažeidė Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. Nutarimas Nr. 1244 dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo) 11.3. - 11.7. punktų reikalavimų, kurie iš kaltinimo pašalinti, tačiau žemės ūkio paskirties sklypas vis vien nebuvo naudojamas pagal jo paskirtį, dėl ko buvo pažeisti kiti - 11.1., 11.2., 11.8., 11.9. Nuostatų punktų reikalavimai. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, apygardos teismui Pažeidėjas pateikė iš esmės identišką apeliacinį skundą kaip ir apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nusižengimo esmė jam nėra suprantama, nėra aišku, kurie būtent Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai yra pažeisti, kokia žala padaryta, kaip tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti žemės ūkio paskirties žemę.Nesutinka, kad žemės ūkio paskirties sklype, dėl jame augančių pavienių medžių, krūmų ir piktžolių, žemės ūkio veikla negalima.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, jog Pažeidėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 3 dalyje, bei, kad žemės ūkio paskirties sklype veikla negalima dėl jame augančių medžių, krūmų ir piktžolių. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pažeidėjas pažeidė Nuostatų 11.1., 11.2., 11.8., 11.9. punktų reikalavimus, dėl ko Institucijos nutarimu visiškai pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvuotai pasisakė dėl Pažeidėjos kaltės, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų nebekartoja, o dar kartą jas patikrina tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu Pažeidėjas teigia, jog jam nėra aiški nei nusižengimo esmė ir pažeisti reikalavimai, nei žemės ūkio paskirties žemės priežiūra, kadangi jo nuomone, sklype, kuriame auga pavieniai medžiai, krūmai ir piktžolės, žemės ūkio veiklą vykdyti galima. Šiuo atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris tuo pačiu numato ne tik žemės savininkų, tačiau ir kitų žemės naudotojų teises ir pareigas. Šio Įstatymo 21 straipsnis (Įstatymo redakcija aktuali nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) apibrėžia žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, racionaliai naudoti ir tausoti žemę ir kt. Taigi, sistemiškai aiškinant, šio Įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog asmuo, kuris naudojasi žeme, privalo ją prižiūrėti (tvarkyti) taip, kad ji atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – šiuo atveju – žemės ūkio paskirtį. Nagrinėjamoje situacijoje Pažeidėjas neigia pažeidęs Nuostatų 11.1., 11.2., 11.8., 11.9. punktų reikalavimus, tačiau byloje esantys įrodymai: raštas iš nekilnojamojo turto registro apie įregistruotą turtą (b. l. 45-46), žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50), žemės naudojimo schema (b. l. 51-55), žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas (b. l. 56-58), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su fotolentelėmis (b. l. 13-18), raštas dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo (b. l. 43-44), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 6-7), Institucijos nutarimas (b. l. 4-5) bei kiti byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės ūkio paskirties sklypas, negali būti laikomas tvarkomu pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, kadangi jame nevykdoma jokia ūkinė veikla, priešingai, jis yra visiškai apleistas - apaugęs medžiais, krūmais bei piktžolėmis, todėl skundo argumentas, jog Pažeidėjas nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 333 straipsnio 3 dalyje, visiškai nepagrįstas.Kaip minėta, Pažeidėjas nesutinka, kad augantys pavieniai medžiai, krūmai ir piktžolės trukdo naudoti žemę pagal žemės ūkio paskirtį, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi ne augmenijos įvairovė žemės ūkio paskirties plote, bet jos atsiradimo priežastys, paskirtis ir kt. Tokiu atveju pakartotinai atkreiptinas Pažeidėjo dėmesys, kad jo naudojamas žemės sklypas, visų pirma, yra žemės ūkio paskirties, o tai reiškia, jog žemė negali būti apleidžiama ar neprižiūrėta, atvirkščiai – žemės ūkio paskirties sklype turi būti vykdoma kokia tai žemės ūkio veikla bei palaikoma gera agrarinė būklė. Šioje situacijoje nenustatyta, jog pagal 2002 m. liepos 2 d. panaudos sutartį, naudojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties 6,51 ha ariamos žemės plotas atitinka Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės aprašo 1.1., 1.4., 1.5., 1.6. reikalavimus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 3D-327), t. y. jog yra vystoma agrarinė kultūra (žemdirbystė, gyvulininkystė ir kt.) arba žemės ūkio paskirties sklypas deklaruojamas kaip pūdymas; esantys augalai netrukdo ūkininkavimui, yra tradicinio kraštovaizdžio dalis, piktžolių plotai neužima daugiau nei 10 proc. viso lauko ploto ir pan. Kartu papildomai pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos neabejotinai patvirtina, kad žemės ūkio paskirties sklypas nebuvo tvarkomas pagal jo pagrindinę paskirtį, kaip tai numato Įstatymas, kadangi tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų sezono metu, žemės plotas buvo apleistas: styrojo piktžolės, krūmokšniai, medžiai. Nėra jokių abejonių, jog žemės sklypas, ne tik nenaudojamas žemės ūkio paskirčiai, tačiau apskritai yra visiškai apleistas, todėl sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog norint jame vystyti kokią tai ūkinę veiklą, iš esmės visą plotą apaugusios piktžolės, krūmokšniai, atitinkamai tam tikri medžiai, turėtų būti pašalinti arba sutvarkyti taip, kad netrukdomai leistų užsiimti žemės ūkio veikla.Galiausiai, kaip teigia Pažeidėjas, jis viso proceso metu pakankamai aktyviai bendradarbiavo su Institucija, tačiau tai visai nereiškia, jog jam nusižengimas inkriminuotas nepagrįstai. Šioje situacijoje Pažeidėjo veiksmai (neveikimas) neabejotinai kalti, nes kaip nustatyta bylos duomenimis, vietoj to, kad ūkinės paskirties žemės sklypą naudotų pagal pagrindinę jo paskirtį, jis jį visiškai apleido. Tai, kaip Pažeidėjas tikina apeliaciniame skunde, jog jis nesuprato, kaip prižiūrėti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad jam apskritai nėra aiški nusižengimo esmė, nėra įtikima, kadangi nuo 2002 m., kuomet buvo sudaryta panaudos sutartis, nesusižinoti reikalavimų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės valdymu ir naudojimu, faktiškai neįmanoma, juolab, kad minėta žemės panaudos sutartis sudaryta iš esmės su šeimos nariu.Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas Pažeidėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos priimtą nutarimą, apylinkės teismas pažeidė ANK reikalavimus. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą grindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė savo sprendimo motyvus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai sutinka su padarytomis išvadomis skundžiamoje nutartyje. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nėra jokių abejonių, kad Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ANK 333 straipsnio 3 dalyje, jis nubaustas teisingai, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.