Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl pareiškėjo UAB „NT priežiūra“ finansinio reikalavimo įtraukimo į bankrutuojančios UAB „Fresh Market“ kreditorių sąrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Fresh Market““ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta D. R., kreditoriams nustatytas 40 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d.

Bankroto administratorė pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė pripažinti pareiškėjo finansinį reikalavimą dalyje dėl 25080,16 Eur nepagrįstu; įtraukti pareiškėją į BUAB „Fresh Market“ kreditorių sąrašą su 1151,14 Eur reikalavimu. Paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas nuomojosi patalpas, esančias Baltų pr. 49F, Kaune. 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreditorius išsiuntė pranešimą atsakovui, kuriuo pareikalavo vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti patalpas, padengti įsiskolinimą už patalpų nuomą. Kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl baudos yra nepagrįstas, nes neatsirado sąlygos nuomos sutarties 5.4 p. nuostatoms dėl baudos taikyti, taip pat baudos suma, atsižvelgiant į prievolės pažeidimo aplinkybes ir tokio pažeidimo padarinius kreditoriui bei bendrovei yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga. Reikalavimas dėl baudos pareikštas vienašališkai nutraukiant sutartį dėl vėlavimo padengti įsiskolinimą už patalpų nuomą po to, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl pažeidžia kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl pareiškėjas į atsakovo kreditorių sąrašą turėtų būti įtrauktas tik dalyje dėl skolos už nuomą. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta kreditoriaus iniciatyva sutarties 4.2.10 p. bei 6.3 p. pagrindais, t. y. atsakovui nutraukus veiklą nuomotojo patalpose, bei nemokant patalpų nuomos mokesčio. Tokia kreditoriaus pasirinkta savigynos priemonė laikytina neproporcinga arba negalinčia sukelti itin neigiamų padarinių atsakovui. Kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį bei reikalavo baudos už akivaizdžiai formalų sutarties pažeidimą, suvokdamas, kad dėl nemokumo bendrovė jau galimai negalės ištaisyti tokio formalaus prievolės pažeidimo tuo pačiu nepažeisdama ir kitų bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta atsakovui pradelsus sumokėti nuomą vos už vieną mėnesį. Sutartis buvo nutraukta ne tik esant formaliam sutarties pažeidimui, tačiau visiškai ignoruojant aplinkybę, kad atsakovo prievoles pagal sutartį užtikrina, kreditoriaus žinioje esantis 20710,01 Eur depozitas, kurio beveik pakanka pradelstai skolai padengti. Kreditoriaus reikalaujama baudos suma yra akivaizdžiai per didelė bei nesusieta su kokiais nors kreditoriaus realiai patirtais nuostoliais dėl netinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo. Iki šiol kreditorius nėra grąžinęs sutartyje numatyto ir atsakovo sumokėto depozito, todėl nesant įrodymų dėl realių patirtų nuostolių neprotingai didelė netesybų (baudos) suma laikytina nepagrįstu kreditoriaus praturtėjimu. Būtinybę sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą bendrovei netesybų (baudos) suma taip pat lemia ir bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas bei būtinybė kaip įmanoma maksimaliai užtikrinti ne pavienių, bet visų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė savo procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus, kuriais prašoma netvirtinti pareiškėjo reikalavimo dalyje dėl 25080,16 Eur baudos.

Nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Fresh Market“ ir UAB „NT priežiūra“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos 851,28 kv. m patalpos, esančios Baltų pr. 49F, Kaune. Nuomos sutarties specialios dalies 5.9. ir bendrosios dalies 2.4. p. šalys sulygo, jog: atsakovas pareiškėjui sumokės 20710,01 Eur avansą, iš kurio vieno mėnesio sumos mokesčio dydžio avansas (6262,7 Eur su PVM, skaičiuojamas nuo antrųjų sutarties metų) bus įskaitomas už 24 nuomos mėnesį, o likusi dalis – už paskutinius nuomos mėnesius, jei nuomininkas nebus skolingas nuomotojui; jei nuomotojas fiksuos nuomininko įsiskolinimą, avansas galės būti nuomotojo nuožiūra be atskiro susitarimo ar pranešimo vienašališkai panaudotas bet kokiam susidariusiam įsiskolinimui padengti, o tokiu būdu panaudojus avansą, atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nuomotojo pareikalavimo papildomai sumokėti įsiskolinimui padengti panaudotą avanso sumos dalį taip, kad nuomotojo sąskaitoje visą nuomos laikotarpį išliktų 20710,01 Eur suma; jei nuomos sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva neteisėtai arba dėl atsakovo kaltės neišnaudotoji avanso dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama. Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.4. punkte šalys susitarė, kad nutraukus sutartį 6 str. 6.3 dalyje numatytais pagrindais, nuomininkas nuomotojui pareikalavus privalo sumokėti 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Nuomos sutarties bendrosios dalies 6.3 punkte šalys sulygo, kad sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai prieš terminą neteismine tvarka nuomotojo iniciatyva, raštu pranešus apie tai nuomininkui prieš 14 kalendorinių dienų esant, be kitą ko, šiems esminiams sutarties pažeidimams: nuomininkas po rašytinio nuomotojo įspėjimo apie įsiskolinimą per nuomotojo nurodytą terminą nesumoka nuomos mokesčio ir/arba kitų šioje sutartyje nustatytų mokesčių, taip pat nesumoka netesybų (6.3.4. p.); nuomininkas vienašališkai nutraukia veiklą patalpose arba nevykdo veiklos nuomotojo nustatytu darbo metu, jei apie tai buvo nuomotojo raštu įspėtas ir pažeidimo nepašalino ir/arba nepašalino visų pažeidimo pasekmių (6.3.8. p.). 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas išsiuntė pranešimą atsakovui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo, kuriuo taip pat informavo, jog sumokėta avanso dalis pagal sutarties 2.4 punktą nėra grąžinama. Pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo atsakovui įteiktas 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Fresh Market“ iškelta bankroto byla, be kitą ko, uždrausta UAB „NT priežiūra“ nutraukti su UAB „Fresh Market“ patalpų nuomos sutartį. Nutartis dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d., tačiau Lietuvos apeliacinio teismas nutartį dalyje dėl draudimo nutraukti nuomos sutartį panaikino ir buvusio atsakovo vadovo prašymą dėl draudimo taikymo atmetė. 2015 m. lapkričio 3 d. patalpos pareiškėjui grąžintos sudarius patalpų grąžinimo aktą. Atsakovo bankroto byloje 2016 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe trečios eilės kreditorių sąraše UAB „NT priežiūra“ reikalavimas 1151,14 Eur sumai.

Iš paminėtų nuomos sutarties nuostatų matyti, jog sutartyje šalys aiškiai išreiškė savo valią, jog fiksuoto 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos sumokėjimas yra siejamas būtent su pareiškėjo vienašaliu sutarties nutraukimu, esant esminiams sutarties pažeidimams (negalutinis sąrašas): 1) nuomininkas nesant teisėto pagrindo ir nuomotojo informavimo nutraukė veiklą patalpose; 2) nuomininkas nemoka nuomos mokesčių ir kitų mokesčių pagal sutartį. Nors atsakovas teigia, jog nuomos sutartis nutraukta formaliai, tačiau iš esmės neįrodinėja, kad atsakovas nebuvo nutraukęs veiklos nuomojamose patalpose kaip tai numatyta nuomos sutarties 4.2.10 p., taip pat, jog atsakovas buvo atsiskaitęs su pareiškėju už 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovas taip pat nekvestionuoja nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, pagal kurią sutartis, esant esminiams pažeidimams, vienašališkai prieš terminą nuomotojo iniciatyva galėjo būti nutraukta tik raštu pranešus nuomininkui prieš 14 dienų. Kita vertus, pranešime dėl sutarties nutraukimo yra nurodyta, jog 2015 m. liepos 13 d. atsakovas raštu Nr. 15/39 buvo informuotas dėl tinkamo sutarties vykdymo, tačiau ši aplinkybė, kaip minėta, nėra ginčijama. Sutarties nutraukimo pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog administratorius neginčija pareiškėjo atliktų veiksmų, t. y. atsakovo įmokėto 20710,01 Eur depozito panaudojimo atsiskaitymams už nuomą ir komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. spalio mėn. Tokia išvada daroma dėl to, kadangi administratorius pripažino likusios neapmokėtą skolos dalį (1151,14 Eur), kuri 2016 m. sausio 29 d. nutartimi buvo patvirtinta atsakovo kreditorių sąraše. Be to, nuomos sutartis nutraukta net dėl dviejų sutartyje šalių sulygtų esminių pažeidimų, todėl teigti, jog sutartis nutraukta formaliai, būtų nepagrįsta. Taip pat nesutiktina su atsakovo argumentu, jog sutartis nutraukta jau esant iškeltai bankroto bylai, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2015 m. rugpjūčio 19 d., o įsiteisėjo 2016 m. spalio 15 d. Taigi nutraukus sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, atsakovas įgijo teisę reikalauti 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos (bendrosios dalies 5.4 p.). Tačiau administratoriui ginčijant baudos (netesybų) dydį, taip pat atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, būtina patikrinti, ar kreditoriaus reikalaujamos netesybos yra protingos ir nėra akivaizdžiai per didelės.

Netesybos (bauda, delspinigiai) yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad yra neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2012). Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju kreditorius pareiškė reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, todėl kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl skolininko pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010). Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-214/2013). Tačiau teismui yra suteikta teisė kontroliuoti šalių sutartimi nustatytų netesybų dydį, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Atsakovui tinkamai vykdant nuomos sutartį, remiantis nuomos sutarties specialiosios dalies 4 ir 5.5.1 p. nuostatomis, pareiškėjui pirmaisiais sutarties metais (nuo 2013 m. rugsėjo 19 d.) turėjo būti mokamas 5232,65 Eur (su PVM) nuomos mokestis per mėnesį, nuo antrųjų sutarties metų (2014 m. rugsėjo 19 d.) – 6262,7 Eur (su PVM). Sutartis sudaryta 7 metų laikotarpiui, todėl iš viso per pirmus metus pareiškėjas turėjo gauti 62791,68 Eur, per sekančius 6 metus (72 mėnesius) dar papildomai 450914,4 Eur, t. y. iš viso 513706,08 Eur nuomos mokesčio. Ginčo, jog atsakovas iki 2015 m. liepos mėn. tinkamai mokėjo nuomos mokestį ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų eksploatavimu, nėra. Kaip ir nėra ginčo, jog pareiškėjas, panaudojęs 20710,01 Eur depozitą, padengė dalį susidariusius nuomos ir kitus mokesčius iki 2016 m. spalio 15 d., t. y. iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Depozito įskaitymu nepadengta mokesčių dalis sudaro 1151,14 Eur sumą, kuri buvo patvirtinta atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sąraše. Teismas neturi konkrečių duomenų, kiek iš viso atsakovas yra sumokėjęs pareiškėjui nuomos mokesčio kartu su kitais mokesčiais, taip pat nėra duomenų, nuo kada nuomos mokestis padidėjo nuo 6,08 Eur iki 6,09 Eur už 1 kv. m patalpų ploto, tačiau remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, galima spręsti, jog vien nuomos mokesčio atsakovas yra sumokėjęs apie 140978,45 Eur (už pirmuosius metus – 62791,68 Eur, nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. spalio 15 d. – 78186,77 Eur). Tokiu būdu darytina išvada, kad kreditoriaus galimi nuostoliai už netinkamą prievolės vykdymą už visą likusį sutarties laikotarpį būtų apie 372727,63 Eur (513706,08-140978,45). Taigi net nevertinant kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl patirtų ar patiriamų nuostolių (kredito grąžinimas, nuolaidų suteikimas kitiems nuomininkams, maisto operatoriaus svarba prekybos centrui) matyti, jog šalių sutartos netesybos yra žymiai mažesnės (beveik 15 kartų) nei galimi pareiškėjo nuostoliai. Sutiktina, jog pareiškėjas negali savo nuostolių sieti vien su atsakovo bankroto aplinkybe, kadangi sudarydamas sutartį pareiškėjas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovas visą nuomos laikotarpį veiks pelningai. Taip pat sutiktina, jog formaliai nedidelis galutinis įsiskolinimas (1151,14 Eur) leidžia spręsti, jog iš esmės atsakovas visą sutarties laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sutartį vykdė tinkamai. Tačiau iš nuomos sutarties bendrosios dalies 2.4 p. nuostatų matyti, jog šalys susitarė, kad pareiškėjas depozitą, kuris visą laiką turėjo būti fiksuotas, galėjo naudoti tokia tvarka: užskaityti kaip nuomos mokesčio avansą už tam tikrus mėnesius, jei nebūtų atsakovo įsiskolinimo; panaudoti įsiskolinimo padengimui; nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės įskaityti kaip netesybas. Sutarties sąlyga, jog fiksuota avanso suma nuomotojo sąskaitoje butų visą nuomos laikotarpį, leidžia spręsti, jog šalių sulygto avanso pirminė paskirtis yra nuomos sutarties vykdymo užtikrinimo, antrinė – mokėjimo (nuomos ir kitų mokesčių) užtikrinimo funkcija. Konkreti avanso panaudojimo paskirtis priklauso nuo faktinių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju yra tokios, jog avansas buvo visiškai panaudotas padengti didžiąją dalį susidariusio įsiskolinimo už nuomą ir kitus mokesčius. Tačiau ši aplinkybė negali paneigti atsakovo pareigos sumokėti netesybas. Šiuo atveju netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, abi nuomos sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, sutartį iš atsakovo pusės sudarė įmonės direktorius, kurį su įmone sieja fiduciariniai pasitikėjimo santykiai. Todėl, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą, teismas sprendžia, jog nuomos sutartimi nustatytos 25080,16 Eur netesybos (bauda) laikytinos atitinkančiomis teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, šalių interesų pusiausvyrą bei negali pažeisti kitų kreditorių interesų. Priešingai, pareiškėjas taip pat yra įmonės kreditorius, todėl aiškinant tarp šalių sudarytą sutartį ir prisiimtas pareigas kitaip nei aiškiai numatyta sutartyje, būtų pažeisti paties pareiškėjo, kaip įmonės kreditoriaus, teisėti interesai. Todėl pagrindas pripažinti pareiškėjo 25080,16 Eur finansinį reikalavimą yra. Likusioje dalyje dėl 1151,14 Eur reikalavimo ginčo nėra, šis reikalavimas 2016 m. sausio 29 d. buvo patvirtintas UAB „Fresh Market“ trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąraše, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti kreditoriaus UAB „NT priežiūra“ 25080,16 Eur finansinį reikalavimą ir šio dydžio reikalavimą įtraukti į bankrutuojančios UAB „Fresh Market“ trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, padidinant bendrą reikalavimą nuo 1151,14 Eur iki 26231,3 Eur.

Nutraukti bylą dalyje dėl 1151,14 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.