Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., jos atstovui advokatui A. K.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,

išnagrinėjusi I. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB(duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė I. R., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-09-18 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 194366,57 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: I. R. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui ir turėdama galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-03, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdama kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) interesus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. R. paaiškino, kad įmonė užsiima nekilnojamu turtu. Ieško rangovų, medžiagų tiekėjų, stato gyvenamuosius namus. Įmonė buvo susidūrusi su laikinu lėšų stygiumi. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodyta suma teisinga, tuo metu tokia skola buvo susidariusi. Pripažįsta kaltę dėl nusižengimo. Žinojo, kad pirmiausia turi atsiskaityti su valstybe. Jeigu įmonė visus gaunamus pinigus būtų nukreipusi VMI, būtų sustoję visi darbai, nebūtų pajėgūs vykdyti pardavimų. Stengėsi, kad nesustotų darbai. Su rangovais ir medžiagų tiekėjais atsiskaitė. Šiuo metu visiškai atsiskaitė su VMI. Stengsis, kad ateityje tai nepasikartotų. Labai dideli projektai vykdomi ir dabar. Suprato, kad turi laikytis eiliškumo. Įmonė turi turto - žemės sklypų, daugiabučių namų. Jie siūlė VMI tą turtą įkeisti kaip garantą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino nuoširdžiai padariusi viską, bet jo, kaip teisininko, pozicija kitokia. Buvo teikti trys prašymai atidėti nepriemokos mokėjimą, visais atvejais mokesčių administratorius atsisakė atidėti. Atkreiptinas dėmesys į priežastis. Mokestinės paskolos sutartis nesudaroma dėl to, kad įmonės būklė per daug gera, neturi finansinių sunkumų ir dėl to nėra priežasties sudaryti sutartį. Nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų. Sakoma, kad įmonė pajėgi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 d. nutartyje 3K-3-351-611/2017 nuosekliai formuojama praktika, kad turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų. VMI prieštarauja pati sau. Šiuo atveju įstatymo leidėjas sako, kad eiliškumo turi būti laikomasi tik tais atvejais, kai įmonės būklė pakankamai sunki ir nepakanka finansinių išteklių atsiskaityti su visais tiekėjais. Turi būti įvertinta būklė. Jie pateikė duomenis, kad įmonė yra pilnai atsiskaičiusi su biudžetu. Visi projektai vystomi, nesinaudojant jokiais kreditais, balansas yra labai geras. Klausimas dėl žalos atlyginimo nesvarstytinas. Situacija nėra labai aiški, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau teisiškai ji yra ginčytina. Prašo teisingai taikyti nuostatas, netaikyti administracinės atsakomybės ir bylą nutraukti. Sąskaitoje atsiranda minusinė suma ir kiek pinigų beįkristų, visi atitenka mokesčių administratoriui. Mokesčių administratorius ne laiku ėmėsi veiksmų. Nepriemokos atidėjimo buvo prašoma trims mėnesiams. Kol mokesčių administratorius leido savo neveikimu atsiskaitinėti, tol ir buvo atsiskaitoma.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. M. paaiškino, kad mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad įmonė neatsiskaitinėjo su valstybe, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Visais atvejais taiko šią normą, kai pažeidžiamas eiliškumas. Sutartis sudaro, jeigu yra užtikrinimo priemonės – hipoteka, laidavimas, garantas. Kai sudaroma sutartis, įmonė tampa neskolinga. Jie galėjo ginčyti VMI sprendimą nesudaryti sutarties. Šiai dienai skolos nėra, tai priteisti žalos VMI neprašo, nes nėra teisinio pagrindo. Tik mažą dalį bendrovė sumokėjo savarankiškai, likusi suma pagal VMI nurodymus buvo iš sąskaitos nurašoma. To nepadarė anksčiau, nes nespėdavo to padaryti. Valstybinės mokesčių inspekcija neprieštaraus, jeigu teismas paskirs kitą nuobaudą nei prašo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Mokesčių inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugsėjo 18 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 194 366,57 Eur, iš jų: 162 197,51 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 15 355,59 Eur šio mokesčio delspinigių, 16 056,91 Eur pelno mokestis (toliau – PLN), 38,56 Eur šio mokesčio delspinigių, 718,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM). Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus 2017-05-25 patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2016 m. liepos mėn., 2017 m. sausio - kovo mėn., deklaravus ir nesumokėjus nustatytais terminais mokėtino PVM.

UAB(duomenys neskelbtini) 2017-07-20 mokesčių administratoriui pateikė pakartotiną prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo 3 mėn. ir išdėstymo per 12 mėn. laikotarpiui. Patikrinus bendrovės pateiktas sąskaitų išklotines už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-03 nustatyta, kad į sąskaitas bei kasą įplaukė 644.346,40 Eur, o išlaidos sudarė 621.583,02 Eur. Bendrovė į valstybės biudžeto surenkamąsias sąskaitas savanoriškai pravedė bei buvo išieškota 34.676,95 Eur, t. y. 5,38 proc. nuo visų gautų įplaukų į bendrovės sąskaitas bei kasą. Iš bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose ir kasoje matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, rangovais, mokamos paskolos bankams, imami avansai bei atsiskaitymai už perkamą turtą ir kt. Per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-03 nekilnojamųjų būstų pirkėjai pravedė avansų ir galutinių atsiskaitymų už perkamus būstus 345.115 Eur, tačiau bendrovės vadovė gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo tik su kitais kreditoriais, nepažeisdami mokėjimo terminų jiems, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama, dėl to susidarė pradelsti įsipareigojimai.

Iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-03 sąskaitų ir kasos knygos išrašų kopijos matyti, kad buvo vykdomi žemiau nurodyti atsiskaitymai, kurie pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, tarp jų: 2017-06-05 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 5000,00 Eur; 2017-06-06 UAB(duomenys neskelbtini) išmokėta suma 30 000 Eur; 2017-06-07 UAB(duomenys neskelbtini) išmokėta suma 11 000 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 2 038,36 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 7 000,00 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 11 790,60 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 3 000,00 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 2 000,00 Eur; 2017-06-07 UAB(duomenys neskelbtini) išmokėta suma 5 000,00 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 20 000,00 Eur; 2017-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 23 000,00 Eur; 2017-06-08 UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 10 000,00 Eur ir kiti mokėjimai, paminėtų mokėjimų dieną bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 234 060,14 Eur. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-03 atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais, rangovais turėdama mokestinę nepriemoką teisme neneigė ir bendrovės direktorė I. R..

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytus faktus patvirtina mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartį kopija, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir kasos knygos išrašų kopijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento 2017 m. rugpjūčio 25 d. išvados dėl UAB(duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo kopija.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką. Kaip minėta, administracinės atsakomybėn traukiama I. R. pripažino, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui. Nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl nusižengimo, žinojo, kad pirmiausia turi atsiskaityti su valstybe. I. R. teisme savo veiksmus aiškino kaip veiksmus, kurie tuo metu buvo naudingi bendrovei, stengiantis, kad bendrovė galėtų vykdyti veiklą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. K., nesutikdamas su savo atstovaujamosios pozicija, nurodė, kad įstatymo leidėjas sako, kad eiliškumo turi būti laikomasi tik tais atvejais, kai įmonės būklė pakankamai sunki ir nepakanka finansinių išteklių atsiskaityti su visais tiekėjais. Tai yra turi būti įvertinta bendrovės būklė. Anot atstovo, pati Valstybinė mokesčių inspekcija savo raštais pripažino, kad bendrovė nėra sunkumus patirianti įmonė, ji turi finansines galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais. Prašo teisingai taikyti nuostatas, netaikyti administracinės atsakomybės ir bylą nutraukti. Priešingai nei nurodo advokatas, iš byloje esančių aptartų įrodymų matyti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, bendrovė neturėjo lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad tai pripažino ir teisme apklausta bendrovės direktorė I. R., kurios teigimu įmonė buvo susidūrusi su laikinu lėšų stygiumi.

Konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, mokėdama tiekėjams, rangovams, darbuotojams ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Bendrovės vadovė I. R., kaip atskaitingas asmuo, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai dėl jo gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą I. R., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjai nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad ji bendradarbiavo su VMI, pažeidimas tęstinis ir nebuvo tyčinis, kuriuo buvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, o padarytas susiklosčius laikiniems finansiniams sunkumams bei siekiant išvengti bendrovės veiklos nenutrūkstamumo, bei į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau padengė visą VMI skolos sumą, duomenų, kad I. R. būtų buvusi anksčiau traukiama administracinėn atsakomybėn už šios rūšies nusižengimus nėra, todėl daro išvadą, kad šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti 700 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).