Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams M. S., M. S., L. Z. dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, turto padalijimo ir pagal atsakovų M. S., M. S., L. Z. priešieškinį ieškovui R. S. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę į turtą sugyventą kartu su R. S. ir priteisti ieškovui 1/2 dalį namų valdos, kurią sudaro 0.25 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 880 Eur vertės, 88.14 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 156 Eur vertės, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 157 Eur vertės, viralinė su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 412 Eur vertės, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 842 Eur vertės, daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 255 Eur vertės, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 180 Eur vertės, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 325 Eur vertės, priestatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 Eur vertės, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 242 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovas R. S. ir atsakovų mama R. S. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 1997 m. kovo 21 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu (t. 1, l. 45-46), ištuoka įregistruota 1997 m. balandžio 8 d. (t. 1, l. 9). R. S. 0,25 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., į kuriuos pretenduoja ieškovas, prašydamas pripažinti nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo ir statinių, įgijo po santuokos nutraukimo pagal 2000 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, l. 47-48). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas R. S. nuosavybe (t. 1, l. 11-13). R. S. 2019 m. kovo 4 d. mirė. Atsakovai M. S., M. S. ir L. Z. po mamos R. S. mirties priėmė palikimą 2019 m. kovo 26 d. kreipdamiesi į Plungės r. 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į turtą, likusį po R. S. mirties, tame tarpe ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio turto padalijimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės nuosavybės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis Nr. 3K-3-134/2011, 2015-01-09 nutartis Nr. 3K-3-684/2015).

Ieškovas bendrąją dalinę nuosavybę į žemės sklypą bei pastatus kaip jungtinės veiklos rezultatą, įrodinėjo įrodymais apie bendro ūkio tvarkymą, apie panaudotas lėšas ir darbą. CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius klausimus, tai šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais.

Ieškovas, prašydamas pripažinti bendrąja daline nuosavybe R. S. vardu registruotą namų valdą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., nurodė, kad su buvusia sutuoktine R. S. ir nutraukus santuoką toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abiejų lėšomis 2000 m. sausio 27 d. įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Gyvendami kartu kaip šeima iki pat R. S. mirties, iš bendrų lėšų įgytus pastatus remontavo, tvarkė aplinką, gyvenamąjį namą pritaikydami šeimos poreikiams.

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos nutraukimo su R. S. faktiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, šeima kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. priešgaisrinės tarnybos patalpose, ieškovui įsigijus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., šeima persikraustė gyventi į ieškovo įsigytą gyvenamąjį namą, vėliau - į R. S. vardu nupirktą gyvenamąjį namą (dėl kurio kilęs ginčas) (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., kuriame kartu su buvusia sutuoktine gyveno iki jos mirties, išskyrus 2013 - 2014 m. žiemos periodą, kai ieškovas gyveno išnuomotose patalpose Plungės m. Ieškovo teigimu namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., buvo pirkta iš bendrų lėšų: iš ieškovo pinigų, gautų pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą, bei šeimos santaupų iš veiklos pagal verslo liudijimą (prekybos mėsa). Gyvenant kartu, gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai buvo remontuojami, prižiūrimi iš bendrų šeimos pajamų. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais, duomenimis apie gautas pajamas bei išrašais apie turėtą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovai ieškovo nurodytų aplinkybių apie namų valdos įsigijimą iš bendrų lėšų nepripažino, nurodydami, jog ginčo turtą mama R. S. įsigijo iš jos krikštamotės dovanotų lėšų, ginčijo ieškovo nurodytas aplinkybes apie tėvų bendrą gyvenimą po santuokos nutraukimo, remdamiesi 1997 m. kovo 21 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, paaiškinę, jog ieškovas į ginčo pastatus atsikėlė tik po dvejų metų, iki tol gyveno atskirai.

Pateiktu teismo 1997 m. kovo 21 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad sutuoktiniai R. S. ir R. S. bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu bendro ūkio neveda, tačiau teismas nesutinka su atsakovų vertinimu, kad minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės reiškia, kad ieškovas nevedė bendro ūkio su R. S. kurį laiką ir po santuokos nutraukimo. Ieškovo paaiškinimu santuoka buvo nutraukta, siekiant gauti lengvatinę paskolą būstui įsigyti, tačiau buvę sutuoktiniai ir po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu. Ieškovo aiškinimus apie gyvenimą drauge su R. S. ir bendro ūkio vedimą iki ginčo turto įsigijimo patvirtino liudytojas G. L., nurodęs, jog padėjo šeimai (ieškovui ir R. S. su trimis nepilnamečiais vaikais) persikraustyti iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) mstl. Atsakovų iniciatyva iškviesta liudytoja A. B. - G. parodė, kad susipažino su R. ir R. S. šeima, kai šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mstl. gaisrinės patalpose (1997 m. rugpjūčio mėnesį), iš kur visa šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini) km., į ieškovo vardu įsigytą gyvenamąjį namą. Tokie šios liudytojos parodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog po santuokos nutraukimo ieškovas gyveno kartu su R. S. ir tuo metu buvusiais dar nepilnamečiais atsakovais. Šių aplinkybių, t. y. bendro šeimos gyvenimo (duomenys neskelbtini) k., neneigia ir atsakovai, tačiau jų teigimu R. S. su ieškovu (duomenys neskelbtini) k. gyveno kartu neilgai, dėl nesutarimų išsikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) k. ir jau gyvendama atskirai 2000 m. sausio 27 d. nupirko sodybą (duomenys neskelbtini) mstl., kur persikėlė su vaikais, o vėliau joje apsigyveno ir ieškovas. Tokiems atsakovų teiginiams pagrįsti, išskyrus liudytojos A. B. – G. parodymus apie R. S. gyvenimą atskirai iki įsigyjant namų valdą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) mstl., kitų įrodymų nepateikė. Tačiau pagal ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą atsakovas M. S. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (buvusioje (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje) nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., o atsakovas M. S. – nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 5 d. ir iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos sąrašų metų bėgyje nebuvo išregistruoti. Toks pažymos turinys (kad atsakovai Modestas ir M. S. nebuvo išregistruoti iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos) sudaro pagrindą abejoti liudytojos parodymais ir atsakovų paaiškinimais apie R. S. gyvenimą atskirai nuo ieškovo iki įsigyjant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Jeigu, kaip nurodo atsakovai, su mama R. S. būtų gyvenę (duomenys neskelbtini) k., atsakovai nebūtų lankę (duomenys neskelbtini) mokyklos. Be to, atsakovai nurodo šias aplinkybes žinantys tik iš mamos pasakojimų, todėl galimai gyvenimo (duomenys neskelbtini) k. faktą painioja su kitu laikotarpiu, kai šeima pagal ieškovo aiškinimus gyveno (duomenys neskelbtini) k., ieškovui atliekant privalomąją karinę tarnybą. Liudytojos A. B.-G. parodymai apie R. S. persikraustymą į nupirktą sodybą iš (duomenys neskelbtini) k., paneigti liudytojo G. L., padėjusio šeimą perkraustyti iš (duomenys neskelbtini) k., parodymais.

Atsakovai teiginiams apie tai, kad faktiškai namų valda buvo pirkta tik R. S. lėšomis, gautomis iš jos krikštamotės, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pinigų dovanojimo faktas prieš įsigyjant R. S. sodybą rašytiniais įrodymais nepatvirtintas, nesant rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą ir jų paskirtį, nepakanka konstatuoti pinigų dovanojimo faktą. Teismo vertinimu atsakovai neįrodė, jog pastatą R. S. įsigijo tik savo asmeninėmis lėšomis. Iš informacijos apie R. S. draudžiamąsias pajamas 1998-2019 m. laikotarpiu matyti, kad iki įsigyjant namų valdą draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl abejotina, ar R. S. buvo finansiškai pajėgi įsigyti nagyvenamąjį namą su žemė sklypu, kainavusius pagal pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį 35 000 Lt.

Ieškovo paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad įsigyjant namų valdą buvo naudojamos ir ieškovo pajamos, gautos pardavus jo turėtą nekilnojamąjį turtą. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas 1999 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė 3 žemės sklypus už 2 100 Lt, bei namų valdą už 12 000 Lt (t. 1, l. 20-21, 22, 23). Nors ieškovas ir nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau jo paaiškinimais taip pat nustatyta, kad pardavus sodybą (duomenys neskelbtini) k., gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turtui įsigyti. Kad R. S. perkant žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) mstl. buvo panaudotos ir ieškovo lėšos, patvirtino liudytojas A. J., parodęs, jog jam pati R. S. sakiusi, jog „jei ne R. (ieškovo) sodyba, tos trobos (gyv. namo (duomenys neskelbtini) mstl.) nebūtų nusipirkę“. Šio liudytojo ir ieškovo teiginiai apie ieškovo ir R. S. bendrą ūkį iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniai įrodymais. Pagal VĮ Registrų centras duomenis ieškovas R. S. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) k. valdė nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. rugpjūčio 25 d., ginčo turtas R. S. įgytas 2000 m. sausio 27 d., netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) k. ir kito ieškovo turto pardavimo, kitos gyvenamos vietos šeima tuo momentu neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas ir R. S. tvarkė bendrą ūkį ir ginčo sodyba (duomenys neskelbtini) mstl. buvo įgyta bendram ieškovo ir R. S. gyvenimui, panaudojant bendrai sukauptas lėšas, siekiant turėti bendrą gyvenamąjį būstą.

Tokią išvadą leidžia daryti ir šalių elgesys, įsigijus namų valdą. Šalių paaiškinimais, liudytojų G. L., A. J., A. B. - G. parodymais nustatytos aplinkybes, jog R. S. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas gyvenamasis namas buvo apleistas, reikalingas remonto, todėl reikėjo keisti sienų rąstus, langus, grindis, sutvarkyti elektros instaliaciją, t. y. atlikti būtinus darbus, kad gyvenamasis namas būtų pritaikytas šeimos gyvenimui, kad prie šių darbų atlikimo prisidėjo ir atsakovas, organizuodamas darbų atlikimą ar betarpiškai dalyvaudamas atliekant kai kuriuos darbus. Nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškovo prisidėjimą darbu prie R. S. vardu įsigyto gyvenamojo namo remonto patvirtina ieškovo teiginius, jog turtas buvo įsigytas bendram naudojimui, kad ieškovas su buvusia sutuoktine R. S. bendromis pastangomis įsigytą remontavo, pritaikydami šeimos poreikiams, t. y. parodo jų siekį vienodo tikslo – įsigyti ir turėti bendrą namų valdą, kas leidžia šalių tarpusavio santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą.

Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad faktas, jog namų valda regsitruota tik R. S. vardu, paneigia buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos. Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-134/2011).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo, liudytojų G. L., A. T., A. J. parodymais, iš dalies liudytojos A. B. –G. parodymais nustatyta, kad ieškovas su R. S. bei trimis nepilnamečiais vaikais apsigyvenę nupirktoje ir R. S. vardu registruotoje sodyboje, ją pritaikė šeimos poreikiams, pakeisdami langus, duris, grindis, kai kuriuos sienų rąstus, sutvarkydami elektros instaliaciją, pertvarkydami šildymo sistemą, įrengdami vandentiekį ir kanalizaciją ir kt., remontuodami ūkinį pastatą, puoselėdami aplinką. Atsakovai fakto, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas neneigia, tačiau jų manymu visi remonto darbai buvo atlikti tik iš R. S. lėšų. Teismo vertinimu ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo bendrą gyvenimą su R. S. ir bendro ūkio tvarkymo faktą, paneigiančių tokius atsakovų paaiškinimus.

Ieškovo paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytoja A. B. –G., nustatyta, kad šeima lėšų uždirbdavo prekiaudama mėsa turguje. Ieškovas pateikė 2004 m. liepos 14 d., lapkričio 8 d. ir 29 d. pavedimų kopijas, iš kurių matyti, kad dirbdamas užsienyje pervedinėjo pinigines lėšas R. S., atitinkamai 2 200 Eur, 1 050 ir 1000 Eur (t. 2, l. 27-33). Atsakovai pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas, dirbdama užsienyje, perduodavo pinigus grynaisiais ir per pažįstamus. Iš ieškovo sąmatos apie sodyboje atliktų darbų ir medžiagų kainas matyti, kad jų vertė 54 795 Eur. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė tikėtinai pagrindžia ieškovo aiškinimus, jog gyvenamojo namo remonto darbams buvo reikalinga ženkli piniginė suma. Ieškovo pateikta informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad ieškovas visą bendro gyvenimo laikotarpį dirbo pagal darbo sutartį ar verslo liudijimą, jo pajamos iš darbinės veiklos 2000 m. sudarė 5 039 Eur, 2001 m. 9511,26 Lt, 2002 m. 9 704,56 Lt, 2003 m. 9 061 Lt (t. 1, l. 57-79), kai R. S. pagal pateiktą informaciją apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos (t. 1, l. 181-186)tokių pajamų turėjo tik nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio, pajamos per 2003 m. sudarė 1903,54 Lt, duomenų apie pajamas per 2004-2005 m. nėra. Vien šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovas neprisidėjo lėšomis prie šeimos gerbūvio. Pateikti duomenys apie R. S. turėtą nekilnojamąjį turtą ( t. 1, l. 133-135, 136-137, 138-140, 141-143, 144-145, 146-147, 148-149, 150-157, 158-160, 161-163, 164-166) patvirtina, kad R. S. taip pat turėjo lėšų ir galimybę prisidėti prie gyvenamo namo atliekamų darbų, tačiau nepaneigia ieškovo indėlio, gerinant šeimos gyvenimo sąlygas. Iš atsakovų pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. S. nekilnojamas turtas dovanojimo sutartimis ar paveldėjimo būdu įgytas tik 2006 m., tačiau gyvenamojo namo remonto darbai buvo atliekami ir iki 2006 m , todėl R. S. pajamų, gautų iš darbinės veiklos, o vėliau gautų ir už turėto turtą pardavimo tokiam remontui objektyviai negalėjo pakakti. Iš ieškovo pateiktų asmeninių sąskaitų išrašų matyti, kad 2005-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu ieškovas disponavo 57 568,23 Eur (išrašas iš sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, l.103 ), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-07-09 įplaukos į asmeninę sąskaitą SEB banke sudarė 17 336,99 Eur (t.1, l. 80), piniginių lėšų judėjimas fiksuotas ir asmeninėse ieškovo sąskaitose 2003-01-01 – 2017-02-08 AB Swedbanke (t.1, l. 99- 102). Be to, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 3 d. pardavė 10,58 ha žemės sklypą (t. 1, l. 5-8). Šie įrodymai patvirtina ieškovo finansines galimybes prisidėti prie ginčo turto remonto darbų. Teismas pateiktų įrodymų pagrindu sprendžia, kad įsigytas turtas buvo remontuojamas bendromis ieškovo ir R. S. lėšomis.

Kad ieškovas dirbo kai kuriuos darbus, iš dalies pripažįsta ir atsakovai, paaiškinę, jog ieškovas su R. S. nepertraukiamai gyveno penkerius metus iki R. S. mirties, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per šį laikotarpį buvo prisijungta prie bendros vandentiekio, tvarkoma aplinka, ūkinis, dėl ko teismas negali sutikti su atsakovų pozicija, kad ieškovas neprisidėjo prie gyvenamojo namo ir kitų statinių pagerinimo.

Nors ieškovo ir R. S. santykiai pagal ieškovo paaiškinimus, liudytojos A. B. –G. parodymus ir atsakovų paaiškinimus kai kuriais laikotarpiais nebuvo itin geri, ieškovas 2013-2014 m. žiemos periodu gyveno atskirai nuo šeimos, tačiau ilgesniam laikotarpiui ieškovo ir R. S. bendras gyvenimas nebuvo nutrūkęs. Kad ieškovas ir R. S. gyveno kaip šeima, atsikėlę 2000 m. iki pat R. S. mirties, patvirtino liudytojai G. L., A. J., parodę, kad remonto darbai buvo organizuojami ir buitis gerinama abiejų, t. y tiek ieškovo, tiek R. S. pastangomis. Aplinkybes, kad ieškovas ir R. S. nuo 1988 m. iki 2019 m. kovo 4 d. faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. ir kartu augino vaikus, rūpinosi sodyboje esančiais pastatais, sodyboje gyvena dabar ir rūpinasi ja iki šiol, patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. balandžio 8 d. pažyma (t. 1, l. 18).. Nepertraukiamo bendro gyvenimo faktą patvirtino liudytojas A. T.. Kaip nustatyta ieškovo paaiškinimais, ir gyvendamas kurį laiką atskirai, šeimą rėmė, gyvenimo atskirai laikotarpiai buvo tik epizodiniai, dėl ko atsakovų argumentai dėl ieškovo ir R. S. nesutarimų nepaneigia sugyventinių santykių tarp šalių egzistavimo.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų G. L., A. J., iš dalies liudytojos A. B. –G. parodymais nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir mirusioji R. S. gyveno kartu tiek prieš įsigyjant ginčo turtą, tiek vėliau, vedė bendrą ūkį ir bendrai jį tvarkė apie 20 metų, kartu rūpinosi statinių remontu ir priežiūra, taip pat aplinkybės apie ieškovo lėšų panaudojimą, perkant ir remontuojant namų valdą (duomenys neskelbtini) mstl., prisidėjimą darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo ir R. S. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas pagrįstu laiko ieškovo reikalavimą pripažinti R. S. vardu 2000 m. sausio 27 d. pirkimo—pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsakovai, nesutikdamas su ieškovo pozicija dėl pastatų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teigė, kad gyvenamasis namas iš esmės nebuvo pertvarkytas, atlikti tik einamojo remonto darbai, tačiau pripažinus, jog bendrąją jungtinę nuosavybę šalys įgijo, įsigydami ginčo turtą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, šie atsakovų argumentai nėra reikšmingi.

Sutiktina su atsakovų argumentais, jog žemės sklypo specifiškumas lemia, kad jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, todėl sklypas pripažinimas bendru pagal jungtinę veiklą galimas tik įrodžius, kad abi jungtinės veiklos šalys sumokėjo sklypo kainą ir tik tokiomis dalimis, kokiomis kiekviena iš jų sumokėjo. Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, teismui sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – ar asmeninė vieno iš sugyventinių, ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo žemės sklypas kartu su ginčo statiniais buvo nupirktas iš bendrų lėšų, kad abiejų sutuoktinių buvo tvarkomas ir prižiūrimas, pripažintina, jog žemės sklypas buvo įgytas kaip bendrosios nuosavybės objektas.

Tokiu būdu kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektai pripažintinas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė su rūsiu 6897-5011-9039, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. 6897-9011-9093, priestatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r.

CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, todėl pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, vertintinos bendros turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, asmeniniu įnašu. Ieškovas viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo turtas buvo įgytas jam ir buvusiai sutuoktinei R. S. gyvenant kartu kaip sugyventiniams, iš bendrų jos ir ieškovo lėšų, nėra galimybės nustatyti kiekvieno iš jų asmenio indėlio, pastatų vertė kito ne tik dėl pasikeitusios rinkos vertės, bet ir dėl šalių lėšomis ir darbu atliktų pagerinimų, todėl tiek ieškovo, tiek R. S. dalys nustatytinos lygios. Ieškovo reikalavimu, pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo turto (CK 4.73 straipsnio 3 dalis)..

Pripažinus, jog nekilnojamasis turtas – pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r., yra bendroji dalinė ieškovo ir R. S. nuosavybė, ieškovas negali būti atsakovų reikalavimu iškeldinta iš jam taip pat nuosavybės teise priklausančių pastatų, atsakovų priešieškinis dėl ieškovo iškeldinimo atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, atsakovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 1 000 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (t. 1, l. 188, 189), šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškovui taip pat priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 96 Eur (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti bendrąja R. S. ir R. S. jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę su rūsiu 6897-5011-9039, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. 6897-9011-9093, priestatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Padalinti turtą ir R. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės su rūsiu 6897-5011-9039, ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. 6897-9011-9093, ½ priestato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Priteisti R. S. 1096 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš M. S., M. S. ir L. Z.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.