Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini)specialybės, teistas, teistumai išnykę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. J. 2025 m. sausio 27 d., apie 15.50 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Dewalt (duomenys neskelbtini)-XJ“ (prekės kodas 000051422944), kurio vertė 159,00 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 28 d., apie 12.48 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį pjūklą „Dewalt (duomenys neskelbtini)-XJ 18V“ (prekės kodas 000101062447), kurio vertė 169 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 31 d., apie 10.32 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį siaurapjūklį „Dewalt AKUM (duomenys neskelbtini) 18V“ (prekės kodas 000101149381), kurio vertė 152 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs, tokiu būdu pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip tęstinės. Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus, nebūtinai iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvusis elementas yra svarbūs siekiant nustatyti tikrąją kaltininko valią, o tuo pagrindu ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, ar kaip nusikalstamų veikų daugetą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Kaltinamasis atliko tris nusikalstamus veiksmus, veikimo modelis visais atvejais buvo vienodas – prekių (įrankių) vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kas buvo atlikta tris kartus per penkias dienas. Nusikalstamus veiksmus skiria sąlyginai trumpas laiko tarpas, visi veiksmai atitinka vagystės požymius, visus veiksmus sieja ta pati vieninga tyčia, todėl pagrįstai kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip baigtas tęstinis baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą ir savo sumanymą pilnai įgyvendino jį pagrobdamas. Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, tai yra, kad kaltinamojo padarytos vagystės atveju ji didesnė už 3 MGL (150 Eur), tačiau mažesnė už 10 MGL (500 Eur), jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje jis tris kartus teistas, tačiau teistumai išnykę. Jis baustas administracine tvarka, tarp jų – daug kartų už nedidelius smulkaus svetimo turto pagrobimus, numatytus ANK 108 straipsnyje. Paskirtos baudos nesumokėtos. Jis bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje. Šiuo metu mokosi elektriko specialybės, planuoja įsidarbinti. Kaltinamasis nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. registruotas priklausomybės ligų gydymui, nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl kokaino vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 185), tačiau yra pakaltinamas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam, kuris laikomas neteisti, jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirba, skirtina BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos pobūdį, veikų dažnumą, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytus kitus teisės pažeidimus, skirtina su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Kaltinamasis, prašydamas surengti byloje nagrinėjimą teisme, prašė neskirti jam laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmės. Prašė skirti baudą arba viešuosius darbus. Nurodė, kad jis turi vaiką, mažametį vaiką, o tokia bausmė suvaržytų jo ir šeimos teises, gyvenimo kokybę, šeiminių poreikių ir interesų tenkinimą.

Kaltinamajam neskirtinos švelnesnės viešųjų darbų ir baudos bausmės. Teismo manymu, viešųjų darbų kaltinamajam, kuris dabar teisiamas už tai, kad triskart iš parduotuvės pavogė prekes, yra jau eilę kartų baustas už svetimo turto pagrobimus pagal ANK 108 straipsnį, paskirtų baudų nemoka, tai yra teisės pažeidimų skaičius ir pobūdis rodo, kad viešųjų darbų bausmė būtų nepakankama ir nebus efektyvi. Kaltinamasis jau metai laiko nedirba (1 t., b. l. 181), kaip nurodė pats– įrankius vogė, nes neturėjo pinigų jiems nusipirkti, kas rodo, jog jis neturės lėšų baudai sumokėti. Pažymėtina, kad jis taip pat nemoka jam administracine tvarka paskirtų baudų bei iki šiol neatlygino civilinio ieškinio, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį atlygins gegužės mėnesį. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš jo teismo sprendimais priteista eilė įsiskolinimų įvairioms bendrovėms. Šios aplinkybės rodo, kad baudos bausmę jam skirti netikslinga ir bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 159 Eur, 169 Eur, 152 Eur civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46, 95, 148). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotą turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, patvirtina tai, kad turtinė žala civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, prie pareiškimo pridėtais dokumentais. Turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis dėl civilinio ieškinio neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys bendrai 480 Eur sumai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamajam A. J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 30, 76, 126), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. J. J. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. J. J. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.