- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- BIK-608/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-5-00003-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Alenas Piesliakas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- E. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. G. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį (past. – pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio redakciją), padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis) bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus.
Pasak kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai organizuotos grupės požymį grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su kaltinime nurodytomis nusikalstamomis veikomis, taip pažeidžiant nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Žemesnės instancijos teismai organizuotos grupės požymį dėl E. G. inkriminuotų veikų grindė bendrininkų susitarimais, įvykusiais 2020 m. rugsėjo 21 d., spalio 5 d., spalio 6 d., spalio 11 d. susitikimų metu. Tačiau teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistųjų K. Š., E. G., R. Č., R. B. susitarimą veikti organizuota grupe patvirtina 2020 m. lapkričio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti rugsėjo 21 d., spalio 5 d., spalio 6 d. pokalbiai. Organizuotos grupės požymis gali būti konstatuojamas tik susiejus jį su konkrečia kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Žemesnės instancijos teismai negalėjo organizuotos grupės požymį grįsti aplinkybėmis, kurios sudaro kitos menamos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pareikšta kaltinimų, aplinkybėmis. Nors teismai nustatė, kad dėl 2020 m. spalio 15 d. kontrabandos buvo tariamasi 2020 m. spalio 11 d. susitikimo metu, tačiau E. G. tame susitikime nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. nedalyvavo 2020 m. spalio 11 d. susitikime, teismai E. G. bendrininkavimą veikiant organizuotoje grupėje grindė „netiesioginiu“ susitarimu daryti nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad byloje žemesnės instancijos teismai E. G. tariamą dalyvavimą organizuotoje grupėje dėl 2020 m. spalio 15 d. veikų grindė „netiesioginiu“ susitarimu per atstovą – nuteistąjį K. Š. Tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta, kadangi baudžiamojoje teisėje nėra galimybės konstatuoti kaltininko tyčios „per atstovą“, kas atitinkamai reiškia ir baudžiamosios atsakomybės perkėlimą kitam asmeniui. Kadangi skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad K. Š. tiesiogiai susitarė su R. Č., keliamas klausimas, kodėl šiame kontekste yra minimas ir E. G. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad E. G. iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, vieną kartą (2021 m. rugsėjo 21 d.) buvo susitikęs su K. Š. ir R. Č. Nėra pagrindo teigti, kad E. G. veikė organizuotoje grupėje kartu su K. Š., R. Č. ir R. B., kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad žemesnės instancijos teismų padarytos išvados dėl E. G. dalyvavimo organizuotoje grupėje yra pagrįstos prielaidomis ir neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina E. G. susitarimo, bendro tikslo siekimo ir suvokimo, kad jis veikė bendrai organizuotoje grupėje. Kasatoriaus įsitraukimą į organizuotoje grupėje vykdytas nusikalstamas veikas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė ir po 2020 m. spalio 15 d. fiksuotų pokalbių fragmentais, tačiau tai iš esmės yra tik netiesioginiai įrodymai. Aplinkybė, kad kiti nuteistieji keliuose pokalbių fragmentuose vartojo žodžius daugiskaitos forma, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuose pokalbiuose buvo minimas E. G. Kasatoriaus bendrininkavimas organizuotoje grupėje buvo grindžiamas ir bendravimu dėl 2020 m. spalio 16 d. pas K. Š. automobilyje rasto GPS įrenginio, tačiau teismai ignoravo aplinkybę, kad, be kita ko, E. G. buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnas, todėl reakcija į K. Š. automobilyje rastą sekimo įrenginį neturi būti vertinama kaip neįprasta. Ši aplinkybė taip pat neįrodo, jog E. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį (past. – pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio redakciją), padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, kasaciniame skunde dėstoma tik deklaratyvi nuomonė, kokiais konkrečiai įrodymais teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdami E. G. atsakomybės klausimą. Aplinkybė, kad kasatoriui nėra priimtinos žemesnės instancijų teismų padarytos išvados, susijusios su jo dalyvavimu organizuotoje grupėje, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, kasatoriui nesutinkant su nepriimtinu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo E. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.