Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-12-06 · Administracinė byla Nr. eI2-8772-583/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-06Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
eI2-8772-583/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01226-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Talša"
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI2-8772-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01226-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R2-166 (AG2-5/17-2021) (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Komisijoje buvo išnagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-4103 „Dėl adresų suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta suteikti adresus poilsio nameliams, esantiems valstybiniame miške.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti, nors pripažino, jog pareiškėja buvo pateikusi ne visus Sprendimui priimti reikalingus dokumentus. Komisija konstatavo, kad Administracija turėjo pareigą trūkstamus dokumentus išsireikalauti iš pareiškėjos.

Atsakovės nuomone Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl Komisija skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja kartu su prašymu nepateikė adreso koordinačių, nepateikė sklypo plano, pagal kurį būtų galima nustatyti objekto buvimo vietą ir siekė gauti adresą pastatams, kurie yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, jog ji iš pareiškėjos nepareikalavo trūkstamų dokumentų, kadangi kompleksiškai taikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas, valstybiniame miške negali atsirasti poilsio nameliai ar tęsiamos jų įteisinimo procedūros. Pažymi, jog vadovaujantis Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos sprendiniais ginčo teritorija yra priskirtina valstybinės reikšmės miško teritorijai, todėl akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo suteikti adresą poilsio paskirties pastatams, esantiems miške.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus administraciniuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo faktinius bei teisinius pagrindus ar kitas aplinkybes turėjusias įtakos jų priėmimui. Atsakovė Sprendime tik nurodė faktinę aplinkybę, jog pastatai yra valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijoje, kurioje negali stovėti pastatai, nesusiję su miško ūkio veikla, tačiau nepateikė teisinio pagrindo, t. y. iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip ši aplinkybė yra susijusi su teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų dėl adresų suteikimo nagrinėjimą.

Pareiškėjos nuomone tokia Sprendimo motyvacija negali būti laikoma aiškia ir pakankama. Komisija pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog tokia Sprendimo motyvacija neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Komisija suklydo tenkindama skundą ir panaikindama Sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog kvartale Nr. 10 esančių poilsinių funkciją siūloma keisti į gyvenamąją – daugiabutę. Vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės. Pareiškėja akcentuoja, jog minėtos aiškinamojo rašto nuostatos parodo Palangos miesto savivaldybės tarybos poziciją, jog jos valdomos poilsinės gali būti rekonstruojamos ir keičiama jų funkcija į gyvenamąją – daugiabutę.

Nurodo, jog iš viešai prieinamų valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų matyti, kad visi ginčui aktualus statiniai yra ne miške. Administracija išdavė leidimus ginčo teritorijoje statyti nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus. Taip pat remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis matyti, kad ginčo teritorijoje yra suteikti adresai kitiems, ne pareiškėjai priklausantiems objektams, todėl akivaizdu, jog Sprendimas yra diskriminacinis pareiškėjos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R2-166 (AG2-5/17-2021), kuriuo Komisija nusprendė tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą ir panaikino Administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-4103 „Dėl adresų suteikimo“.

Iš teismui pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 23 pastatai – 19 poilsio paskirties pastatų, pastatas – klubas, pastatas – prausykla ir pastatas – viralinė, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

2021 m. lapkričio 13 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę prašymu „Dėl adresų suteikimo“, prašydama suteikti adresus visiems minėtiems pastatams, su prašymu pateikė nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 13 d. prašymo. Sprendime teigiama, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkto reikalavimų, kadangi iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti adreso koordinačių. Taip pat pažymima, jog kartu su prašymu nebuvo pateiktas pastatų statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Atkreipiamas dėmesys, jog pastatai yra valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijoje, kurioje negali stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla.

Pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėja Komisijos prašė panaikinti Sprendimą. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikino Sprendimą.

Komisija skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjos 2021 m. lapkričio 13 d. prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai, neatitiko Aprašo 6 punkto reikalavimų, tačiau pabrėžė, jog Administracija turėjo pareigą nustatyti pareiškėjai terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Taip pat Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, jog Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jame yra pateikta tik faktinė aplinkybė, kad pastatai yra valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijoje, tačiau nepateikė teisinio pagrindimo, t. y. iš Sprendimo turinio neaišku kaip ši aplinkybė susijusi su teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų dėl adresų nagrinėjimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-4103 „Dėl adresų suteikimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas numato, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis teigia, jog gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis numato, kad Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Teismas vertindamas pareiškėjos 2020 m. lapkričio 13 d. rašto turinį konstatuoja, jog jis nėra susijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, juo siekiama, kad Administracija atliktų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimtų administracinį sprendimą ir suteiktų adresus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems 23 pastatams.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektų taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 1 punktas teigia, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Remiantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Įvertinus Taisyklių 35.3 papunkčio nuostatas akivaizdu, kad atsakovė privalėjo arba priimti pareiškėjai palankų sprendimą ir suteikti 2020 m. lapkričio 13 d. prašyme nurodytiems pastatams adresą arba priimti motyvuotą sprendimą, kuriame nurodomos prašymo netenkinimo priežastys.

Kaip ir anksčiau minėta, Sprendime atsakovė nurodė, kad asmuo siekiantis, jog jo pastatams būtų suteiktas adresas, privalo pateikti duomenis apie adreso koordinates. Sprendime pabrėžiama, kad Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintoje prašymo „Dėl adresų suteikimo (keitimo)“ formoje yra aiškiai nurodyta, kad kartu su prašymu privalo būti pridėtas sklypo planas, pagal kurį būtu galima nustatyti objekto buvimo vietą, kai adresas suteikiamas sklypui ar pastatui su centro koordinatėmis.

Aprašo 6 punktas teigia, kad suteikiant numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams ir jų kompleksams nustatoma jų priklausomybė seniūnijai, išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas, gyvenamajai vietovei ir gatvei, taip pat adreso koordinatės. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, jog suteikiant adresą pastatams ar jų kompleksams Administracijai privalo būti pateikta informacija apie adreso koordinates.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 13 d. teikdama prašymą minėtos informacijos nepateikė. Pažymėtina, jog pareiškėja atsiliepime į Administracijos skundą neneigia, kad kartu su prašymu nepateikė visos būtinos informacijos. Komisija skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjos prašymas ir jo priedai neatitinka Aprašo reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 27 punktas numato, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas.

Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad atsakovė nustačiusi, jog pareiškėja kartu su prašymu nepateikė visų dokumentų, reikalingų jo išnagrinėjimui, turėjo per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos, kreiptis raštu į pareiškėją ir jai nustatyti terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovė šių veiksmų neatliko.

Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad Sprendime taip pat nurodoma kita neigiamo sprendimo priėmimo priežastis – aplinkybė, jog ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, kurioje negali stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (toliau – ir Schema). Schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Analizuojant Schemos grafinius sprendinius matyti, jog ginčo teritorija patenka į teritoriją, kuri pažymėta kaip miesto miškai, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai yra teritorijoje, kuri pagal Schemos grafinius sprendinius yra miškų plotų teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01) 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu, miesto miškai yra laikytini valstybinės reikšmės miškais.

Aprašo 1 punktas numato, kad numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkte teigiama, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog adresų objektais gali būti tik tokie žemės sklypai, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus yra leidžiama pastatų statyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo nuo jo oficialaus paskelbimo – 2006 m. kovo 16 d., todėl nuo tos dienos jame išdėstyti išaiškinimai, t. y. kad pagal Miškų ir Žemės įstatymų nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik su mišku susiję statiniai ir įrenginiai ir šis sąrašas negali būti išplėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galią ir tapo privalomi visiems asmenims (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-756/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021).

Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad valstybinės reikšmės miško teritorijoje yra draudžiama pastatų, nesusijusių su miško ūkio veikla, statyba ir eksploatavimas. Teismas konstatuoja, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai negali būti adresų objektais, kadangi valstybinio miško teritorijoje negali stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla.

Kaip ir anksčiau minėta Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jame yra nurodoma aplinkybė, jog pastatai yra valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijoje, tačiau nepateikė teisinio pagrindimo.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis teigia, kad Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Teismas vertindamas Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų prasme sutinka, jog Sprendimas turi trūkumų – jame nėra pateiktas išsamus teisinis reguliavimas, kad valstybinio reikšmės miško teritorijoje negali stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla. Tuo nesilaikyta VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, inter alia (lot. be kita ko) suponuojančio, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Tačiau šie pažeidimai, įvertinant pareiškėjo teisinę padėtį, kuri apibrėžtina kaip kvalifikuoto juridinio asmens atliekami veiksmai, kuriam yra keliami aukštesni standartai, o taip pat ginčo išsprendimo iš esmės per įmanomai trumpiausią terminą reikšmę, teismo nepripažįstami esminiais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

Būtent tokios pozicijos dėl akto formalių trūkumų įtakos teisinių santykių kvalifikavimui laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr. 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1423-415/2021).

Ginčo faktiniai ir teisiniai pagrindai šiuo atveju yra visiškai aiškūs, teisinė situacija pakankamai apibrėžta, nes atsakovas ginčijamame sprendime aiškiai pateikė nuorodą į tai, kad pastatai yra valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijoje, kurioje negali stovėti pastatai, nesusiję su miškų ūkio veikla. Tai suponuoja vienintelę išvadą, kad tokie objektai dėl šiame teismo sprendime išdėstytų argumentų negali ir negalės būti adresų objektais. Nustačius šias aplinkybes, teismo vertinimu atsakovas pagrįstai nereikalavo iš pareiškėjo ir papildomos informacijos, kuri nebuvo pateikta su 2020 m. lapkričio 13 d. prašymu, kadangi teisiniam santykio kvalifikavimui tai negalėjo turėti įtakos.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-4103 „Dėl adresų suteikimo“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl adresų suteikimo nuosavybės teise valdomiems pastatams, todėl atsakovės skundas tenkintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 21R2-166 (AG2-5/17-2021) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R2-166 (AG2-5/17-2021) panaikinti.

Palikti galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-4103 „Dėl adresų suteikimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas