Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, individuali įmonė ,,Matavimų TRasa“, I. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo patvirtinti ir įregistruoti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad 0,7568 ha žemės sklypas (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“, kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“) (gautas padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J.; įrašų apie vykstančius teisminius ginčus nėra; nuosavybės įgijimo pagrindai – pirkimo–pardavimo sutartys ir 2021 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-447-(14.48.111E) (tekste – ir ginčo žemės sklypas, ir antrasis padalintas sklypas).

2021 m. rugpjūčio 21 d. skundas su priedais, 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, 2022 m. sausio 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Regionų administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-1959-780/2025) patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes:

1) 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3880-41 „Dėl M. M. privačios žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ žemės sklypas, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“, padalytas į 2 žemės sklypus: 4,2297 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“ (pirmasis padalintas sklypas), ir kitos paskirties 0,1508 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. „duomenys neskelbtini“;

2) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintas pirmojo padalinto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 48SK-447-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“), esančio „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtinti aštuonių žemės sklypų, tarp kurių ir ginčo žemės sklypo (projektinis Nr. 1-6, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) (antrasis padalintas žemės sklypas), kadastro duomenys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

3) dešimt pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 21 d. skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-526-(14.18.123 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (dėl pirmojo padalinto sklypo); 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo neteisėtumas grindžiamas projekto susisiekimo sprendinių prieštaravimu detaliajam planui; skunde pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – bylos nagrinėjimo metu įpareigoti valstybės įmonės Registro centrą Nekilnojamo turto registre įregistruoti informaciją apie vykstantį teisminį ginčą dėl įsakymo teisėtumo, taikant įrašą projektu suformuotiems sklypams, be kita ko ir ginčo žemės sklypui (Nr. 1-6, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“); taip pat bylos nagrinėjimo metu visiems projektu suformuotiems sklypas (ir ginčo žemės sklypui) taikyti draudimą, t. y. uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai administracinių procedūrų, patenkančių į teritorijų planavimo ir statybų teisinio reguliavimo sritį, įskaitant, bet neapsiribojant, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, detaliųjų planų, techninių projektų, detalizuojančių teritorijų planavimo dokumentus, rengimu ir tvirtinimu, metu turimos kompetencijos ribose priimti administracinius aktus ir sprendimus, įskaitant galutinius projektus ir planus patvirtinančius administracinius aktus, ta apimtimi, kuria šiuose planuose ir projektuose siūlomi susisiekimo sprendiniai būtų grindžiami šioje byloje ginčijamu projekto nustatytu susisiekimo sprendiniu per kvartalo vidaus kelią ir (ar) jį plėtotų (detalizuotų); 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas pareiškėjų skundą priėmė, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino;

4) 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjų skundas atmestas; 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti; 2025 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundas atmestas, sprendimas neįsiteisėjęs; šioje administracinėje byloje atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti ir B. J. bei I. J..

2024 m. kovo 28 d. Patikrinimu aktu su pasiūlymu tvirtinti projektą Nr. FPA-1804-(7.3 E) pateikta atsakovės išvada dėl 0,7568 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-91953). Atsižvelgęs į tai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. KADI – 542 ,,Dėl žemės ūkio paskirties sklypo (kad. Nr. „duomenys neskelbtini“), esančio „duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtino 0,7568 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. „duomenys neskelbtini“), esančio „duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatė pagal projektą naujai suformuotų aštuonių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; be kita ko, įsakymu žemės sklypo savininkai įpareigoti įsigaliojus šiam įsakymui atlikti sklypų kadastrinius matavimus, su Vilniaus rajono savivaldybės pateiktais dokumentais kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo; įsakyme informuojama, kad įsakymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo paskelbimo apie patvirtintą projektą ŽPDRIS sistemoje; ŽPDRIS sistemos išrašas patvirtina, kad aptariamas įsakymas sistemoje paskelbtas 2024 m. balandžio 11 d.; taigi, aptartu įsakymu ginčo žemės sklypas padalintas į aštuonis žemės sklypus; vykdydama įsakyme nustatytą įpareigojimą, pareiškėja, kaip ginčo žemės sklypo (ir antrojo padalinto sklypo) savininkė 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą atsakovei patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis.

2024 m. liepos 18 d. raštu Nr. 1SD-46026-(10.12 E.) (skundžiamas sprendimas) Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėją informavo, kad išnagrinėjo prašymą dėl pertvarkyto ginčo žemės nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo, tačiau atsisakė pateiktus duomenis tvirtinti.

Skundžiamame sprendime nurodė, kad: pakartotinai įvertinus ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) (antrasis padalintas sklypas), po sklypų formavimo ir pertvarkymo pateiktas kadastro duomenų bylas, nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme vyksta ginčas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“ (pirmojo padalinto sklypo), formavimo ir pertvarkymo projekto, po kurio padalijimo gautas ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“); pažymėjo, kad remiantis Taisyklių 10 punktu, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, todėl, atsakovės nuomone, ginčo žemės sklypo (antrojo padalinto sklypo) formavimo ir pertvarkymo projektas negalėjo būti tvirtinamas, todėl ir negalima priimti sprendimo dėl pertvarkyto ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo.

Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja pateikė skundą teismui.

II. Dėl administracinio sprendimo teisėtumo

Kaip minėta, pareiškėja siekia, kad 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu patvirtinus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ginčo žemės sklypo patikslinti kadastro duomenys būtų patvirtinti ir įregistruoti. Skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė patvirtinti ir įregistruoti ginčo žemės sklypo (antrojo padalinto sklypo) patikslintus kadastro duomenis, sprendimą pagrindė Taisyklių 10 punkte nustatytu draudimu, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad pagal projektą arba žemės sklypų perdalijimo planą atliekami suformuotų ar pertvarkytų, ar perdalytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam vadovaujamas pareigas einančiam Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (Nuostatų 12 punkto 2 pastraipa).

Taigi, žemės sklypo formavimo procesas baigiamas Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, o ne savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai (Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 10 punkte.

Kaip matyti, pareiškėja 2024 m. balandžio 24 d. prašė patvirtinti pertvarkyto ginčo žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti, pateikė IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba aplinkybe, trukdančia registruoti pareiškėjos pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, laikė administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025 kilusį ginčą dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas pirmojo padalinto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Aukščiau aptartieji įrodymai patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025 yra ginčijamas 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas pirmojo padalinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Skunde pareikštas reikalavimas šį įsakymą panaikinti dėl nepagrįstų ir neteisėtų susisiekimo sprendinių. 2025 m. kovo 13 d. priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčo žemės sklypas gautas iš pirmojo padalinto žemės sklypo, taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025 būtų patenkintas ir 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas būtų panaikintas, kiltų grėsmė, kad ginčo žemės sklypas, toks, koks jis yra dabar suformuotas, neišliks.

Šiame kontekste teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025 dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo panaikinimo kilusio ginčo kontekste, pareiškėjos ginčo žemės sklypas gali būti vertinamas kaip esantis teisminio ginčo objektu, nes minimas ginčas gali įtakoti pareiškėjos ginčo žemės sklypo pokyčius. Ši išvada leidžia spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjos ginčo žemės sklypas patenka į Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nustatytą draudimą dalinti teisminiu ginčo objektu esantį žemės sklypą.

Kadastro tvarkytojas, gavęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, įregistruoja jį kompiuterinėje prašymų registravimo knygoje, nurodydamas prašymo gavimo datą (metus, mėnesį, dieną), laiką (valandą ir minutes), kartu su prašymu pateiktus dokumentus, prašymą priėmusį asmenį, ir suteikia prašymui eilės numerį (Nuostatų 85 punktas). Išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas vieną iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų priima Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 13 straipsnio 6 dalyje nustatytais terminais (Nuostatų 89 punktas). Kadastro tvarkytojo darbuotojas iki šių Nuostatų 89 punkte nurodyto sprendimo priėmimo patikrina, ar: 88.1. prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti; 88.2. dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 88.3. dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 88.4. žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su administracijos padaliniu, išskyrus šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytą atvejį; 88.5. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus; 88.6. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo arba užsakovo pageidavimu (Nuostatų 88 punktas).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymuose ir Kadastro nuostatuose nenumatyta galimybė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad atsakovei nustačius aplinkybę, kad pareiškėjos pertvarkyto ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas ir įregistravimas nekilnojamojo turto kadastre negalimas, nes taip būtų patvirtintas ginčo žemės sklypo padalijimas, kurį draudžia Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis ir Taisyklių 10 punktas, pagrįstai atsisakė pareiškėjos 2024 m. balandžio 24 d. prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo ir registravimo tenkinti.

Šiame kontekste teismas kaip nepagrįstus atmeta trečiojo suinteresuoto asmens IĮ ,,Matavimų TRasa“ argumentus, kad Nuostatai nenumato galimybės skundžiamame sprendime nurodytu pagrindu (t. y. Taisyklių 10 punkte) atsisakyti registruoti kadastro duomenų pakeitimus.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, tai, kad atsakovė savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, be kita ko, reiškiančiu ir tai, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, pagrįstai atsisakė tenkinti 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėjos prašymą dėl pertvarkyto ginčo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Teisėti lūkesčiai – tai asmens tikėjimas savo veiklos teisėtumu ir tikėjimasis gauti teisėtų rezultatų. Teisėti lūkesčiai – tai atitinkama teisėta veikimo priemonė, kurią taikant pagrįstai tikimasi teisėtos pasekmės. Teisėta pasekmė – teisės aktuose numatytas atitinkamo veikimo rezultato legalumo įvertinimas. Sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, svarbu įvertinti, ar buvo pagrindas teisėtiems lūkesčiams atsirasti; ar asmuo tikrai tikėjosi tam tikro veiklos rezultato teisėtumo; ar asmens tikėjimąsi verta apsaugoti; ir svarbiausia, ar kiekvienas racionaliai mąstantis asmuo tokioje situacijoje būtų taip pat supratęs atitinkamą teisės normos reikalavimą ir atitinkamai veikęs, siekdamas teisėtų lūkesčių.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikus skundą dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas pirmojo padalinto sklypo projektas, pareiškėja byloje buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taigi, jau pirminėje bylos stadijoje žinojo apie kilusį ginčą. Aptartoje situacijoje kiekvienas racionaliai mąstantis asmuo būtų supratęs, kad patenkinus reikalavimą dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo panaikinimo, gali kilti grėsmė ir pareiškėjos ginčo žemės sklypui, gautam padalijus pirmąjį žemės sklypą. Tai, kad iškėlus ginčą dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo panaikinimo nebuvo taikyti draudimai (ribojimai) rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neturi teisinės reikšmės, nes net ir be tokių draudimų (ribojimų) taikymo, pareiškėja galėjo aiškiai suprasti dėl kylančių rizikų jos rengiamam formavimo ir pertvarkymo projektui, jei 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas būtų panaikintas. Taigi, pareiškėja, žinodama apie ginčą dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo teisėtumo, apsispręsdama dėl tolesnio ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo, prisiėmė riziką dėl galimų su ginču susijusių teisinių pasekmių. Esant šioms aplinkybėms, teismas nemato pagrindo pripažinti, kad skundžiamu sprendimu pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Teismas supranta pareiškėjos pasipiktinimą Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais. Pastaroji administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025 dalyvavo kaip atsakovė, tad jau pirminėje bylos stadijoje žinojo apie kilusį ginčą dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas pirmojo padalinto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau neatliko jokių veiksmų dėl pareiškėjos ginčo žemės sklypo projekto įgyvendinimo stabdymo, priešingai, jam pritarė, o jo realizavimą sustabdė tik galutinėje procedūros stadijoje. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai menkina valstybės institucijos prestižą ir visuomenės pasitikėjimą ja, tačiau, teismo nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai nėra tokio masto, kurie leistų skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Kilusio ginčo kontekste, teismo vertinimu, prioritetas turėtų būti teikiamas teisiniam saugumo principui, kuris yra vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis, be kita ko, ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Šio principo kontekste, bet kokie veiksmai, kuriais įteisinamos tolesnės ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros esant neišspręstam ginčui dėl 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo panaikinimo, keltų grėsmę teisinių santykių stabilumui bei tikrumui, pareiškėjoms teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tolesni sprendimai dėl pertvarkyto ginčo žemės sklypo gali būti priimami tik įsiteisėjus sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1959-780/2025.

Dėl visų aukščiau aptartų argumentų teismas sprendžia, kad nenustatyti pagrindai, kuriais remiantis skundžiamą sprendimą galima būtų pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nenustačius ABTĮ 91 straipsnio 1–2 dalyje nurodytų pagrindų, skundžiamą sprendimą panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Taigi, byloje pripažinta, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos reikalavimas – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. liepos 18d. dokumentą Nr. ISD -46026-(10.12 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo”, – atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vertinant pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimti sprendimą dėl pertvarkyto žemės sklypo (kadastro Nr. „duomenys neskelbtini“, unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo, – teismas atkreipia dėmesį į šį aspektą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012).

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo antrasis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus taip pat negali būti tenkinamas, todėl ir šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja skunde ir 2025 m. vasario 10 d. prašyme Nr. DOK-7650 prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur žyminio mokesčio (2024 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2171) ir 700 Eur atstovavimo išlaidų (2024 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, aptartame kontekste netenkintinas ir jos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.