- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- A-662-313-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. K. skundu (b. l. 5-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-219 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir 2009 m. lapkričio 23 d. statybos sustabdymo aktą Nr. (101)11.11-220 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas). Paaiškino, kad 2009 m. birželio mėnesį ji nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdė statybos darbus, t. y. išbetonavo kiemo aikštelės kraštus. Statybos darbai buvo vykdomi ūkio būdu. Aikštelės ilgis 10 m, plotis 4 m, atitinkamai bendras planuojamos įrengti aikštelės plotas - 40 kv. m. Teigė, kad planuojama įrengti aikštelė atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 1 priedo 2 lentelės 17.2 punkte nurodytą statinį, kuris priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių, todėl, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12.3 punktu, statinio projektas neprivalomas ir statybos leidimas nereikalingas. Tvirtino, kad savavališkos statybos nevykdė ir nevykdo, gailisi dėl kilusių nesusipratimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (b. l. 28-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Laikė, kad Departamento priimti skundžiami aktai yra teisėti, nes juose pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja, neturėdama supaprastinto statinio projekto su kompetentingų valstybės institucijų įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, savavališkai statė garažą, įrengė garažo pamatus, kurių ilgis - 10 m, plotis – 4 m. Nurodė, kad pati pareiškėja savavališkos statybos akte paaiškino, jog buvo atlikti paruošiamieji statybos darbai jai priklausančiame žemės sklype. 2009 m. lapkričio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad atliko paruošiamuosius statybos darbus, tačiau, iškilus nesutarimams su kaimynu, statybos darbų nebaigė, laukė teismo sprendimo, o teismui bylą išsprendus ne pareiškėjos naudai, nurodė paliksianti tik aikštelę. Atsakovo manymu, tokie paaiškinimai paneigia pareiškėjos skunde dėstomus motyvus apie jos pirminius ketinimus įrengti kiemo aikštelę, t. y. nesudėtingą inžinerinį statinį, o ne statyti garažą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu skundą tenkino ir Savavališkos statybos aktą bei Statybos sustabdymo aktą panaikino.
Nustatė, kad J. K. pripažino, jog atliko paruošiamuosius statybos darbus, tačiau, skirtingai negu teigia atsakovas, nurodė, kad planavo įrengti aikštelę, t. y. išbetonavo kiemo aikštelės kraštus. Pažymėjo, kad planuojama įrengti aikštelė atitinka Reglamento 1 priedo 2 lentelės 17.2 punkte nurodytą statinį, kuris priskirtinas I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, tai nurodyta ir Savavališkos statybos akte. Remiantis Reglamento 12.3 punktu, I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, jeigu šie statiniai statomi ne kultūros paveldo objektų ar saugomose teritorijose, remiantis Reglamento bendromis 1 priedo 1 ir 2 lentelių pastabomis, II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, šiuo atveju reikalavimas dėl supaprastinto projekto, yra taikomi tik I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, bei I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste. Pažymėjo, kad J. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame yra statomas statinys, nėra priskirtas kultūros paveldo objektams ar saugomoms teritorijoms.
Atkreipė dėmesį, jog Savavališkos statybos akte nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad J. K. statomam statiniui yra taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Ta aplinkybė, jog J. K. ateityje ketino statyti garažą, teismo manymu, negali turėti įtakos vertinant jos veiksmus ar sąlygoti statybos darbų atlikimui keliamus reikalavimus. Iš byloje esančio Departamento 2009 m. birželio 18 d. Reikalavimo teismas nustatė, kad pradėtas statinys įvardintas „priestatu“, byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad nėra paruošto garažui būdingo įvažiavimo. Konstatavo, kad apie atliekamus statybos darbus ir jų pobūdį Departamentui buvo žinoma nuo 2009 m. birželio mėn., tačiau tuo metu abejonių dėl statybos darbų teisėtumo nekilo.
Nurodė, kad į žemės sklypo bendraturtę dėl sutikimo statyti garažą kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21 d., todėl 2009 m. birželio mėn. atliktus darbus traktuoti kaip garažo statybą nėra pagrindo, kadangi jie buvo atlikti iki J. K. valios statyti garažą atsiradimo. Taip pat ir ieškinio žemės sklypo bendraturtei J. B. pateikimo data – 2009 m. rugsėjo 15 d. – teismo nuomone, patvirtina, kad J. K. valia dėl garažo statybos susiformavo vėliau negu faktiškai buvo atlikti statybos darbai. Į žemės sklypo bendraturtę kreiptasi dėl sutikimo, kuris pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra privalomas kreipiantis dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado, gavimo, t. y. siekiant teisėtai vykdyti garažo statybą. Konstatavo, kad Savavališkos statybos akte Departamento išvada dėl garažo statybos nepatvirtinta įrodymais, o tik prielaidomis, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Pažymėjo, kad pagal Reglamento 12.3 punktą I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomiems kultūros paveldo ir / ar saugomoje teritorijoje (Reglamento 12.1, 12.2 p.), nereikia gauti jokių dokumentų. Vertindamas, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pastatyti pamatai, t. y. pamatai, kurių ilgis – 10 m, plotis – 4 m, yra I ar II grupės nesudėtingas statinys, teismas pažymėjo, kad nesudėtingas statinys turi būti vertinamas pagal faktinę situaciją, t. y. pagal tai, koks jis buvo pastatytas aktų surašymo, fotonuotraukos padarymo metu. Darė išvadą, kad minėti pamatai priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, numatytų Reglamento 2 lentelės 17.2 punkte, nes ketinimas ateityje, pasinaudojant teisinėmis procedūromis, be kita ko, kreipiantis į teismą su ieškiniu, statyti II grupės nesudėtingą statinį, negali būti traktuojamas kaip savavališka statyba ir dėl to surašomas savavališkos statybos aktas.
III.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 64-66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
Mano, kad pareiškėjos atlikti darbai neteisingai kvalifikuoti pagal Reglamento 17.2 punktą. Atkreipia dėmesį į Reglamento 1 priedo 2 lentelę, kurioje nurodoma, kad nesudėtingiems I grupės statiniams priskirtini sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniai statiniai, kurie toliau yra konkretizuojami, nurodomas didžiausias leistinas užimamas plotas. Teigia, kad Reglamento 17.2 punkte nurodytas atviras žiūrovinis statinys priskirtinas sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniams statiniams. Daro išvadą, kad pareiškėjos atlikta statyba negali būti laikoma tokio pobūdžio statinio statyba, nes ji buvo vykdoma ne tam tikslui specialiąją paskirtį turinčiame žemės sklype, kuriame būtų galima statyti 17.2 punkte nurodytus statinius. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog statybos darbai buvo atliekami Vilniaus miesto teritorijoje, todėl nepagrįstai nusprendė, kad tokiam statiniui nėra privalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, tuo pažeidžiant Reglamento 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktą. Daro išvadą, kad bet kokiu atveju pareiškėjos atlikti darbai vertinami kaip I grupės nesudėtingo statinio, kuriam taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, statybos darbai, todėl, net ir vykdant statinio, atitinkančio Reglamento 17.2 punktą, statybas, privaloma turėti supaprastintą nesudėtingo statinio projektą, kuriam raštu pritarė įgalioti valstybės tarnautojai (Reglamento 12.4.2, 12.4.3 p.). Tvirtina, kad pastatyti pamatai rodo ne aikštelės įrengimo darbus, o naujo statinio, patenkančio į Reglamento 1 priedo 1 lentelėje vardijamų statinių kategoriją, statybą, užfiksuotą pradiniame jos etape.
Pareiškėja J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-78) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Teigia, kad Reglamento 1 priede pateikiamas tik pavyzdinis nesudėtingų statinių sąrašas bei parametrai (požymiai), kuriais remiantis šie statiniai yra klasifikuojami ir nuo kurių priklauso šių statinių statybos reikalavimai. Pažymi, kad atvira lauko aikštelė, ant kurios statomi lauko baldai ir pan. ir kuri skirta asmeniniams pareiškėjos bei jos šeimos narių poreikiams tenkinti, nėra nurodoma Reglamento 1 priede, tačiau tai, pareiškėjos manymu, nereiškia, jog jos statomas statinys nėra inžinerinis statinys ar jo statybai yra reikalingas statybos leidimas ar projektas. Pažymi, kad prie I grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai nereikalinga turėti statybos leidimą ar projektą, priskiriami voljerai, kurių plotas neviršija 100 kv. m, atviros sporto aikštelės, kurių plotas neviršija 300 kv. m, sandėliavimo ar parodos aikštelės, kurių plotas neviršija 300 kv. m, kiti statiniai, todėl, pareiškėjos manymu, ketinta įrengti 40 kv. m atvira aikštelė, priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalinga nei statybos leidimas, nei statinio projektas. Teigia, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą, statyta aikštelė nors pagal požymius atitinka sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinį statinį, tačiau dėl numatomo naudojimo būdo priskirtina prie kitos paskirties statinių. Atkreipia dėmesį, kad pagal Reglamento 12.3 punktą, inžineriniam statiniui (aikštelei), kurios bendras plotas neviršija 100 kv. m, nereikalingas nei statybos leidimas, nei statinio projektas. Pažymi, kad statinio paskirties negali nulemti žemės sklypo paskirtis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomas reikalavimas dėl II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų taikymo skirtas tik statant nesudėtingus pastatus mieste, tuo tarpu pareiškėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype vykdė nesudėtingo statinio statybos darbus. Paaiškina, kad statybos darbai buvo atliekami 2009 m. birželio mėnesį, į žemės sklypo bendrasavininkę dėl sutikimo statyti garažą buvo kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21 d. Daro išvadą, kad 2009 m. birželio mėnesį atliktus darbus traktuoti kaip garažo statybą nėra pagrindo. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pabrėžia, kad nusprendusi statyti garažą, statybos darbų nevykdė, o atliko veiksmus, būtinus siekiant teisėtai vykdyti garažo statybos darbus. Pabrėžia, kad atsakovui apie atliekamus statybos darbus ir jų pobūdį buvo žinoma nuo 2009 m. birželio mėnesio, tačiau tuo metu abejonių dėl statybos darbų teisėtumo atsakovui nekilo. Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. II-239-815/2010, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos statytas statinys laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, kurio statybai nereikalingas nei statybos leidimas, nei projektas. Pažymi, kad atsakovas šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotą doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo (jos nesilaikant kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pareiškėja skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama panaikinti Departamento Statybos sustabdymo aktą ir Savavališkos statybos aktą. Pažymėtina, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Jame yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus. Jokių viešojo administravimo subjekto įpareigojimų šiame savavališkos statybos akte nėra. Taigi toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių.
Nesutikdama su Savavališkos statybos aktu, pareiškėja teigė, kad ji savavališkos statybos nevykdė, jos statytam statiniui nebuvo reikalinga turėti supaprastinto statinio projekto. Kitaip tariant, byloje ginčas iš dalies kilo dėl paties savavališkos statybos fakto. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. A14-261/2007, AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas. Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus). Kaip jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A556-483/2010), tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Todėl nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl savavališkos statybos akto Nr. 19 panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Statybos sustabdymo akto turinys, ginčo statinio fotonuotrauka, ieškovės J. K. 2009 m. rugsėjo 15 d. ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, šio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-945-820/2010 nustatytos aplinkybės, kita bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo statinyje, esančiame pareiškėjos ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, buvo atlikti statybos darbai, statant, pareiškėjos teigimu, I grupės nesudėtingą statinį, o, atsakovo tvirtinimu, I grupės nesudėtingą statinį, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, skundžiamų Departamento aktų, matyti, kad savavališkos statybos faktą Departamentas užfiksavo 2009 m. lapkričio 23 d. Tačiau byloje esantis Departamento 2009 m. birželio 18 d. Reikalavimas rodo, kad atsakovas jau 2009 m. birželio 18 d. turėjo žinoti apie J. K. pradėtas statybas (b. l. 16). Pareiškėja taip pat tvirtina, kad statybos darbus vykdė 2009 m. birželio mėnesį. Kitų įrodymų, kad statybos darbai būtų atliekami vėliau nei 2009 m. birželio mėnesį nėra, todėl nagrinėjamu atveju analizuotini šiuo laiku galioję ir statybos teisinius santykius reglamentavę teisės aktai.
Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcijos 9.1 punktas nustatė, jog statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyta, jog statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios). Statybos techninio reglamento „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais.
J. K. teigimu, jos statytam statiniui – kiemo aikštelės (ilgis 10 m, plotis 4 m) kraštų išbetonavimui, kuris, jos manymu, priskirtinas Reglamento 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės statiniui, kuriuo yra įvardijamas atviras žiūrovinis statinys: įvairių renginių scenos, estrada, šokių aikštelė ir pan., kurio didžiausias užimamas plotas 100 m² – supaprastintas statinio projektas nėra privalomas. Išties, Reglamento 12.3.1 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, statinio projektas neprivalomas. Tačiau iš skundžiamų Departamento aktų matyti, kad statinys priskirtas I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str.). Nagrinėjamu atveju į žemės sklypą, kuriame statytas ginčo statinys, nuosavybės teisę turi ne tik pareiškėja, bet ir J. B.. Esant tokiai situacijai pagal Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 str.). Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl pareiškėjos atliktų statybos darbų savavališkumo.
Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punkte, be kita ko, nustatančiame, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Reglamento 12.4.2 punkte nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto Reglamento 12.4.2 papunktyje, pritarimas (Reglamento 12.4.3 p.). Byloje nustatyta, kad ginčo statinys buvos statomas ne pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet kartu su J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Taigi nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, ar pareiškėjos statytas nesudėtingas statinys priskirtinas Reglamento 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės statiniui, ar Reglamento 1 priedo 1 lentelėje vardinamų nesudėtingų statinių atitinkamai I ar II grupei, kadangi net ir statant I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, pagal Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktą, Reglamento 12.4.2 punktą, būtina turėti supaprastintą statinio projektą. Kadangi J. K. supaprastinto statinio projekto nagrinėjamu atveju neturėjo, konstatuotina, kad jai Statybos sustabdymo aktas buvo surašytas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išdėstytų aplinkybių nevertino, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n usprendžia:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: bylos dalį dėl pareiškėjos J. K. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-219 nutraukti. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.