Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-886-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-09
Bylos Nr.: e2A-886-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00424-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-886-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00424-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl kompensacijos už namo pagerinimo darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1474-513/2019, iš dalies tenkindamas atsakovo A. K. apeliacinį skundą, panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. priteista 8 000,00 Eur kompensacija už namo pagerinimo darbus, ir šį ieškinio reikalavimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė I. K. 2021 m. kovo 1 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 9 664,12 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią dalytino turto dalį, t. y. už atliktus atsakovo namo pagerinimo darbus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. į bylą buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas, kurio išvadose teismo ekspertas konstatavo, jog pastate atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. kovo mėn. kainomis (artimiausios 2018 m. balandžio 16 d. kainoms) yra 19 328,25 Eur. Todėl prašo pusę šios sumos priteisti jai iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. K. 2021 m. kovo 20 d. atsiliepimu su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl 3 515,99 Eur dydžio kompensacijos, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo, nes atsakovo investicijos darbu į bendrą turtą yra didesnės, jis sukūrė didesnę dalį bendro turto ir jam dėl šios priežasties turėtų atitekti didesnė dalis. Pažymėjo, jog ieškovė pati neatliko jokių darbų, jos investicijos į turtą apsiribojo medžiagų pirkimu. Įvertinęs darbų kainą, ieškovės išlaidas statybinėms medžiagoms, vertina, kad ieškovė prie bendro turto sukūrimo prisidėjo 20,04 proc. Kadangi dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, remiantis 2018 m. kovo mėn. statybos darbų vidutine kaina (19 328,25 Eur), ieškovei turėtų atitekti 20,04 proc. šio turto arba 3 873,38 Eur. Tačiau, dalijant turtą, būtina įvertinti ir nusidėvėjimą. 2020 m. lapkričio 9 d. teismo ekspertizės akte į nusidėvėjimą nebuvo atsižvelgta. Atsakovas atsiliepime pažymėjo ir tai, jog didžioji dalis statybos darbų buvo atlikta dar iki santuokos su ieškove sudarymo. 2014 m. antroje pusėje buvo pabaigta uždengti stogo dalį ir užbaigtas vaikų kambarys. 2015–2018 m. nebuvo atliekami jokie nauji statybos darbai. Kadangi šalys ir ieškovės nepilnamečiai vaikai naudojosi statybų rezultatu, įrengtos patalpos nusidėvėjo. Atsakovas prašė įvertinti nusidėvėjimą ir ieškovei priteistinos kompensacijos dydį sumažinti nuo 3 873,38 Eur iki 3 515,99 Eur, atsakovui kompensuojant 357,39 Eur. Tačiau teismui nusprendus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovas prašė teismo įvertinti tai, kad jis yra apdailininkas, darbus jis atliko ūkio būdu ir niekada nebuvo PVM mokėtoju. Dėl to, priteisiant ieškovei kompensaciją, statybos darbų vertė 2018 m. kovo mėn. kainomis turėtų būti sumažinta 21 proc.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovės I. K. patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies. Priteista ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 5 691,27 Eur už sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus. Kita reikalavimo dalis atmesta. Taip pat priteista iš ieškovės I. K. valstybei 316,54 Eur žyminio mokesčio bei 6,77 Eur pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Ieškovei kilo pareiga įrodyti prisidėjimą prie nekilnojamojo turto pagerinimo – darbo sąnaudas, lėšų apimtį ir dydį. Byloje būtina nustatyti, ar ieškovė sumokėjo iš asmeninių lėšų tiek už atliktus darbus, tiek ir už statybines medžiagas.

4.2 Teismas pagal byloje nurodytas šalių aplinkybes ir liudytojų parodymus nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu, ieškovės artimieji prie jų prisidėjo savo darbu, tačiau atlygis jiems nebuvo mokamas. Atliekant darbus ūkio būdu jokie specialūs reikalavimai tam asmeniui nėra keliami. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas atliko statybos darbus, nors ieškovė šį atsakovo indėlį laikė tik pagalbiniu, tačiau būtent byloje apklausti liudytojai nurodė, kad jų darbas buvo epizodinis, pagalbinis. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas negeba atlikti statybos darbų, tačiau šiuo atveju yra reikšmingas byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 31 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališko rekonstravimo. Šiame dokumente užfiksuoti dideli sodo pastato pasikeitimai dėl atliekamų statybos darbų. 2013 m. spalio 17 d. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ surašytoje statinio statybos dalinės ekspertizės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo, (duomenys neskelbtini), dalinės statybos skaičiuojamos kainos nustatymo įvykdytiems darbams iki statybos sustabdymo vertinimo“ nurodyta, kad statinio užstatymo plotas iki rekonstravimo – 36 kv. m, po rekonstravimo – 143 kv. m. Šie duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ginčo pastatas buvo statomas iki šalims pradedant gyventi kartu, atsakovas nurodė, kad jis buvo statomas tik jo paties, t. y. kiti asmenys nebuvo samdomi.

4.3 Teismas konstatavo, jog nors ieškovė nesutinka ir neigia, kad atsakovas atliko statybos darbus, tačiau jokių duomenų dėl mokėjimo už statybos darbus nėra, pati ieškovė negalėjo įvardyti konkrečių sumų už statybos darbus, kam šias lėšas mokėjo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad ji sumokėjo ar iš dalies sumokėjo už atliktus statybos darbus.

4.4 Teismas konstatavo, jog iš esmės statybos darbus ūkio būdu savo jėgomis atliko atsakovas, kitų asmenų prisidėjimo prie statybos darbų masto pinigine išraiška nėra galimybės įvertinti. Nors ieškovė nurodė, kad taip pat prisidėjo prie statybos darbų, maišė betoną, tačiau jos indėlio pinigine išraiška nėra galimybės įvertinti. Dėl šios priežasties teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai laikytini atliktais paties atsakovo. Atitinkamai kompensacija pinigine išraiška už šiuos darbus ieškovei negali būti priteista. Be to, ieškovė prašė priteisti kompensaciją, lygią pusei 19 328,25 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad ši suma nurodyta su PVM, kurio dydis 21 proc. Ši suma, kaip dalytinas turtas, su PVM galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu ekspertizės akte nurodytus darbus būtų atlikę rangovai, kurie yra PVM mokėtojai. Šioje byloje faktinė situacija kita, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbai buvo atliekami paties atsakovo, gerinant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl kompensacija už statybos darbus ieškovei nepriteistina.

4.5 Teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad statybos darbams atlikti buvo būtinos statybinės medžiagos. Ieškovė teigė, kad statybines medžiagas pirko iš savo asmeninių lėšų. Duomenų apie atsakovo turėtas santaupas, jų dydį statybos darbų atlikimo metu nėra. Teismo ekspertizės akte Nr. 20-63 nurodyta, kad, pagal byloje pateiktus kvitus, pastato statybai, labiausiai tikėtina, buvo panaudota 3 515,99 Eur su PVM. Šios sumos dydžio byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Ieškovė nurodė, kad buvo išleista daug didesnė suma, nes skyryboms nesiruošė, todėl visų kvitų neišsaugojo. Įvertinus ekspertizės akte nurodomus darbus ir kvituose nurodomas medžiagas, akivaizdu, kad duomenų apie dalį statybinių medžiagų, jų kiekį ir kainas ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė ta, kad šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, vėlesnis gyvenimas įtvirtintas santuoka. Santuokos esmė – tarpusavio pasitikėjimas ir lojalumas, todėl natūralu, kad asmuo nekaupė visų kvitų, sąskaitų už perkamas statybines medžiagas. Dėl to, sprendžiant dėl panaudotų medžiagų ir jų kiekio, svarbūs ir kiti byloje pateikti duomenys. Byloje pateikta sąmatininko R. Ž. lokalinė sąmata Nr. S001, kurioje nurodyti statybinių medžiagų kiekiai ir kainos (2018 m. kainomis). Pagal šioje sąmatoje nurodomus darbus, kurie atitinka ekspertizės akte nurodomus statybos darbus, panaudotų medžiagų kaina – 5 691,27 Eur. Teismo vertinimu, ši suma realiai ir objektyviai atspindi investicijas į statybines medžiagas.

4.6 Teismas taip pat nurodė, kad šalių santuoka truko ganėtinai neilgą laiko tarpą, apie ketverius metus, duomenų apie reikšmingą statybinių medžiagų nusidėvėjimą atsakovas nepateikė. Todėl atsakovo reikalavimą dėl nusidėvėjimo teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

4.7 Teismas konstatavo, jog ieškovė iki santuokos disponavo didele pinigų suma, tačiau tik dalį jos išleido atsakovo sodo pastato statybinėms medžiagoms, didžioji dalis šios sumos buvo išleista pragyvenimui, skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrindė dalį savo reikalavimo – 5 691,27 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą, tenkinti ieškinį visa apimtimi ir priteisti jai pusę nustatytos statybų vertės – 9 664,12 Eur. Taip pat prašo priteisti apeliaciniame procese ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1 Skundžiamas sprendimas prieštarauja bylos medžiagai, kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai bei jos pagrindu apeliacinės instancijos teismo padarytiems išaiškinimams.

5.2 Apeliantė pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi naikindamas teismo sprendimo dalį dėl namo pagerinimo darbų padalijimo ir kompensacijos ieškovei priteisimo konstatavo, jog sodo pastato statybos (remonto, įrengimo) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo, todėl į dalytino turto balansą įtrauktini ir statybos darbai, o vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos (remonto, įrengimo) darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, darbų vertė ir yra dalytina santuokos nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018). Klaipėdos apygardos teismas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, įvertino tik nurodytus name atliktus darbus, bet ne jų vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios darbų vertės. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas klausimą nagrinėti iš naujo, nurodė ir tai, kad byloje privalo būti atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti atliktų statybos darbų vertę, kuri turi būti padalyta sutuoktiniams.

5.3 Teismo ekspertas konstatavo, jog pastate atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. kovo mėn. kainomis yra 19 328,25 Eur su PVM.

5.4 Atsižvelgdama į apeliacinio teismo išaiškinimus, nustatytą statybos darbų kainą, apeliantė (ieškovė) patikslino savo ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 9 664,12 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią dalytino turto dalį – už atliktus atsakovo namo pagerinimo darbus.

5.5 Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio teismo išaiškinimus, prieštaraudamas jiems bei kasacinio teismo praktikai, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei kompensaciją dalijo ne nustatytą statybos darbų vertę, bet priteisė ieškovei pinigų sumą, kurią ieškovė išleido statybinėms medžiagoms įsigyti, t. y. buvo padalyta ne statybos darbų vertė, ką nurodė padaryti apeliacinės instancijos teismas, o išlaidos, patirtos statybos darbų vertei sukurti.

5.6 Teismas neįvertino to, kad atlikti statybos darbai pakėlė atsakovo namo vertę nuo 13 000,00 Eur iki 59 000,00 Eur, o atsakovas namą pardavinėjo už 64 000,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

5.7 Teismas konstatavo, jog šiuo atveju negali būti dalijami atlikti statybos darbai, nes statybos darbus atliko ne ieškovė, o ūkio būdu pats atsakovas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. D. patvirtino, kad po šalių santuokos sudarymo jo giminaitė – ieškovė I. K. paprašė jo pagalbos užbaigiant atsakovo namo sienų mūrijimo darbus ir sukonstruojant stogo konstrukcijas. Liudytojas V. D., būdamas profesionaliu statybininku – mūrininku, sutiko ieškovei padėti. Liudytojas nurodė, kad prie atsakovo namo laikančiųjų sienų mūrijimo ir stogo konstrukcijų praleido ne mažiau nei du mėnesius. Jam atsakovas padėjo maišydamas mūro skiedinį bei atnešdamas plytų. Kitas liudytojas A. P. (ieškovės motinos sutuoktinis) patvirtino, kad ieškovės prašymu padėjo pastatyti atsakovo name terasą, malkinę, tvorą, įrengė elektros instaliaciją name, nes pagal specialybę yra elektrikas. Liudytojai taip pat patvirtino, jog matė dar vieną asmenį – atsakovės pasamdytą darbininką, kuris dirbo užbaigiant namo statybą, vėliau – atliekant vidaus apdailą. Be to, ir pati ieškovė dalyvavo statybose – maišė betoną su betono maišykle.

5.8 Pažymi, jog prie statybos darbų ieškovė prisidėjo savo piniginėmis lėšomis, darbu, taip pat surasdama profesionalius statybininkus, kurie atliko konkrečius statybos darbus, dėl kurių ir buvo pabaigtas statyti bei įrengtas atsakovo namas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog statybos darbus atliko pats atsakovas, o ieškovės parūpinti statybininkai atliko tik menkus epizodinius darbus. Tokios teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams, kurių atsakovas neneigė.

5.9 Apeliantės nuomone, sutuoktinių turtas, įgytas santuokoje, privalo būti dalijamas lygiomis dalimis.

5.10 Pažymi, jog šalių santuokos nutraukimo metu buvo padalytas ir kitas sutuoktinių turtas – automobilis. Automobilis padalytas atsižvelgiant ne į kiekvieno sutuoktinio atliktus mokėjimus jam įsigyti (ieškovė išmokėjo didžiąją dalį automobilio kainos), o nustatant jo vertę ir sutuoktiniams tą vertę padalijant pusiau. Skundžiamu sprendimu teismas įtvirtino skirtingus turto padalijimo būdus – vienu atveju turto vertės padalijimą, kitu atveju – piniginių lėšų, panaudotų tai vertei sukurti, padalijimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės visas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1 Teismas tinkamai vertino statybos (renovacijos) darbų vertę sutuoktinių santykių pabaigoje. Taip pat įvertino, kokie darbai atlikti santuokos metu, kokie po jos, kada ir kokios išlaidos patirtos, kiek iš jų skirta būtent statybai (renovacijai) atlikti.

6.2 Apeliantės reikalavimas taikyti tik Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodytas bendro pobūdžio teisės normas ir išaiškinimus yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apeliacinio teismo nutartimi negali būti sukurtas precedentas. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nei įstatymas, nei apeliacinės instancijos teismo nutartis nedraudė pirmosios instancijos teismui teisiškai kitaip kvalifikuoti faktines aplinkybes ar taikyti specialiąsias teisės normas, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

6.3 Bylos medžiaga patvirtina, kad dauguma dalytinų darbų yra atlikta iki santuokos sudarymo. Todėl statybos darbų vertė turi būti dalijama ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip bendroji dalinė nuosavybė pagal asmenų indėlio dydį.

6.4 Atsakovas pateikė ne vieną įrodymą, kuris patvirtino, kad statybos darbai buvo atlikti ne tik santuokoje, bet ir iki jos. Todėl ir prašė darbus dalyti ne lygiomis dalimis, o pagal šalių indėlį, nukrypstant nuo lygių dalių principo.

6.5 Mano, jog apeliantės banko sąskaitos išrašai paneigia jos pasakojimus, kad 2014 m. birželio mėn. ji galėjo samdomam darbininkui sumokėti po 100,00 Lt už darbo dieną. 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. kvitai patvirtino plytų mūrijimui pirkimo duomenis, o tai paneigia liudytojo V. D. teiginius, kad mūrijimas vyko po santuokos 2014 m. spalio mėn. pabaigoje. Pirmajame teismo posėdyje ieškovė tvirtino, kad statybos darbai buvo pradėti 2014 m. vasaros pradžioje ir atliekami vasarą. Vėliau jos atstovas pateikė argumentus, kad neva visi statybos darbai atlikti išimtinai po santuokos sudarymo, ir ieškovė ėmė keisti savo paaiškinimus. Apeliantės kviesti liudytojai, duodami parodymus, taip pat nurodė du skirtingus statybos darbų laikotarpius, A. P. tvirtino darbus atlikęs vasarą, rugsėjo mėn. pradžioje, o V. D. tvirtino, kad jis mūrijimo darbus atliko po šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Mano, jog nelogiška, kad pirmasis liudytojas būtų galėjęs atlikti elektros vedžiojimo darbus namo antrame aukšte, kai antras aukštas buvo mūrijamas po 2–3 mėn. nuo elektros vedžiojimo darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini skundo argumentai, kad visa ekspertizės akte nurodyta statybos darbų vertė turi būti dalijama lygiomis dalimis kaip santuokos metu sukurtas sutuoktinių jungtinės veiklos rezultatas.

6.6 Pažymi, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prie darbų ji prisidėjo tik prižiūrėdama betono maišyklę. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad prie statybos darbų prisidėjo neatlygintinai, nedidelėmis apimtimis. Visi jie žinojo, kad turtas priklauso atsakovui, padėjo neatlygintinai abiem šalims.

6.7 Liudytojas V. D. aiškino mūrijęs plytas, tačiau ne kartą akcentavo, kad sunkiausią darbą atlikdavo atsakovas. Jis kelis kartus nurodė, kad mūrijant didžiausią darbų dalį sudaro pasirengimas mūrijimui – mišinio paruošimas, plytų sunešimas ir užkėlimas. Tik nedidelė dalis darbų yra pačių plytų klojimas. Kai jis padėdavo šalims mūryti antro aukšto plytas, atsakovas jau būdavo paruošęs betono mišinį, sunešęs į reikiamą vietą plytas, pakeldavo plytas mūryti, atnešdavo mišinio kibirais. Tai patvirtina, kad didžiąją dalį darbo atliko atsakovas. Bendroje eksperto nustatytoje vertėje mūrijimo darbai sudarė 404,53 Eur sumą (plius PVM), t. y. 2,5 proc. nuo darbų vertės 2018 m. kovo mėn. kainomis. Tokia darbų apimtis, vertinant visus atliktus darbus, nėra didelė ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad statybų darbai iš esmės atlikti ne atsakovo.

6.8 Liudytojas A. P. nurodė, kad padėjo atvesti laidus į antrą aukštą, surinkti skydinę, įvesti elektrą malkinėje ir terasoje, užtruko 4 valandas. Tačiau ekspertizės akte šie darbai neįvertinti ir nenustatyti. Mano, jog ieškovei negalėjo būti priteista kompensacija už darbus, kurie grindžiami tik liudytojo A. P. parodymais, kurie byloje neįvertinti ir nenurodyta jų vertė.

6.9 Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad atlygintinai buvo samdomi kiti asmenys.

6.10 Pažymi ir tai, jog atsakovo pateiktoje sąmatininko R. Ž. lokalinėje sąmatoje Nr. S001 tokia pačia apimtimi kaip ir teismo ekspertizės akte buvo įvertintas atliktų darbų turinys. Dėl to teismas galėjo tikėti sąmatininko atliktais skaičiavimais.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 57,24 Eur. Išlaidos susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K., t. y. rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei priteistino kompensacijos dydžio už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo pastato – namo pagerinimo darbus.

Dėl kompensacijos už namo pagerinimo darbus priteisimo

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys kartu pradėjo gyventi 2013 m. pabaigoje. Šią aplinkybę 2019 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ne tik ieškovė, bet ir 2019 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas. Jis taip pat nurodė, jog jam grįžus iš Norvegijos jo namas šaltuoju metų laikotarpiu buvo paliktas be priežiūros, šaltas, todėl apsistojo pas I. K. bute. Taip pat remiantis šalių, liudytojos I. Ž. (šalių kaimynės) parodymais, ieškovės buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo 2014 m. birželio mėn. aplinkybėmis nustatyta, jog nuo 2014 m. vasaros šalys pradėjo gyventi atsakovui priklausančiame ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo lėšomis ir darbu jau daug anksčiau buvo pradėtas rekonstruoti. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalių santuokos metu taip pat buvo atliekami atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo pastato – namo pagerinimo darbai, todėl tarp šalių kilo ginčas, kokio dydžio kompensacija dėl šio pagerinimo priklauso ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

12. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1474-513/2019, grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už namo pagerinimo darbus priteisimo, be kita ko, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios darbų vertės; nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti dėl ekspertizės skyrimo arba kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta šalių santuokos metu atliktų namo remonto darbų vertė, kuri, įvertinus nusidėvėjimą ir aplinkybę, kad darbai buvo atliekami šeimos poreikiams tenkinti, įvertinus kiekvieno iš sutuoktinių indėlį šią vertę sukuriant, dalytina sutuoktiniams kaip bendras jų turtas.

13. Kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1474-513/2019 priimtoje 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje, išaiškinta, jog santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliūtis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansą įtraukti statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti. Byloje nustatyta, jog sodo pastato pagrindiniai statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo. Taigi vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis) konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu byloje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

14. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos darbų ekspertizė. 2020 m. lapkričio 9 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20-63 (toliau – ir teismo ekspertizės aktas) konstatuota, jog, pagal byloje esančius duomenis, fotonuotraukas ir pan., pastate nuo 2014 m. iki 2018 balandžio mėn. buvo atlikti tokie statybos darbai:

14.1 Išorės sienų įrengimas: keramzitbetonio blokelių mūras, surenkamų gelžbetonio sąramų įrengimas išorės sienose, monolitinio žiedo virš blokelių įrengimas, langų įrengimas antrajame aukšte.

14.2 Stogo konstrukcijų ir dangos įrengimas: medinių stogo konstrukcijų įrengimas (gegnės, mūrtašiai ir kt.), vėjo izoliacinės plėvelės įrengimas, skardinės stogo dangos įrengimas.

14.3 Lauko terasos įrengimas: medinio karkaso įrengimas (statramsčiai, gegnės), plastikinių langų įstatymas, sienų apkalimas medinėmis dailylentėmis (iš vidaus ir išorės), sienų apkalimas medžio drožlių plokštėmis, medinių durų tarp terasos ir malkinės įrengimas, stogo dangos įrengimas.

14.4 Lauko malkinės įrengimas: medinio karkaso įrengimas (statramsčiai, gegnės), sienų apkalimas medinėmis dailylentėmis ir lentomis (iš išorės), sienų apkalimas medžio drožlių plokštėmis, apskardintų įėjimo durų įrengimas, stogo dangos (įskaitant plėvelę) įrengimas.

14.5 Laiptų įrengimas: medinės laiptų konstrukcijos įrengimas, laiptų konstrukcijos aptaisymas medžio drožlių plokšte.

14.6 Grindų įrengimas ir apdaila: laminuotų grindlenčių grindų dangos įrengimas, keraminių plytelių grindų dangos įrengimas, plastikinių grindjuosčių įrengimas vaikų kambaryje.

14.7 Sienų, pertvarų įrengimas ir apdaila: gipskartonio pertvarų su metaliniu karkasu įrengimas, metalinio karkaso įrengimas pertvaroms, vatos sudėjimas metaliniame karkase, sienų vidaus paviršių glaistymas ir dažymas, sienų tapetavimas.

14.8 Lubų įrengimas ir apdaila: gipskartonio lubų glaistymas ir dažymas, lubų medinių dailylenčių apdaila, vatos įrengimas lubose antrajame aukšte.

14.9 WC pakabinamo klozeto ir kriauklės su maišytuvu įrengimas.

14.10 Lauko (įėjimo) durų įrengimas (pakeitimas) ir vidaus durų įrengimas.

14.11 Elektros instaliacijos ir vėdinimo sistemų įrengimas: šviestuvų lubose, kištukinių lizdų, jungiklių, difuzorių lubose ir ortakių difuzoriams prijungti įrengimas.

15. Šiame teismo ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog pastate atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. kovo mėn. kainomis (artimiausios 2018 m. balandžio 16 d. kainoms) yra 19 328,25 Eur su PVM. Kainos skaičiavimas pateiktas 5.1–5.3 pav. parodytoje lokalinėje sąmatoje. Toje pačioje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog šių statybos darbų vidutinė rinkos kaina be PVM – 15 973,76 Eur.

16. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo situacijoje statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu. Pati ieškovė negalėjo įvardyti konkrečių sumų už statybos darbus, kam šias lėšas mokėjo. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ji sumokėjo ar iš dalies sumokėjo už atliktus statybos darbus. Iš esmės statybos darbus ūkio būdu savo jėgomis atliko atsakovas, kitų asmenų prisidėjimo prie statybos darbų masto pinigine išraiška nėra galimybės įvertinti. Nors ieškovė nurodo, kad taip pat prisidėjo prie statybos darbų, maišė betoną, tačiau jos indėlio pinigine išraiška taip pat nėra galimybės įvertinti. Dėl šios priežasties teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai laikytini atlikti paties atsakovo. Tačiau tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria tik iš dalies.

17. Atsakovas bandė įrodyti, kad dauguma ginčo namo pagerinimo darbų, kurie teismo ekspertizės akte nurodyti kaip atlikti nuo 2014 m. iki 2018 m. balandžio mėn., buvo atlikti asmeniškai jo ir dar iki šalių santuokos (duomenys neskelbtini), kad ieškovės ir jos giminaičių prisidėjimas prie namo pagerinimo darbų buvo nedidelis, kad darbams atlikti nebuvo samdomas joks darbininkas. Tačiau atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu duotuose paaiškinimuose išryškėjusi nenuosekli atsakovo pozicija dėl ginčo namo pagerinimo darbų atlikimo laiko ir kitų asmenų indėlio atliekant šiuos darbuos, taip pat liudytojų duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog vis dėlto ieškovės I. K. aiškinimai apie šalių santuokos metu atliktus ginčo namo pagerinimo darbus, jų atlikimo laiką ir aplinkybes yra teisingi.

18. Ieškovė I. K. 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog prie namo pagerinimo prisidėjo savo pinigais, darbu, organizavo statybininkus, mokėjo už paslaugas, padėjo jos patėvis ir dėdė. Nurodė, jog konkrečiai ji maišė betoną, kuris buvo naudojamas pirmo aukšto grindims išlieti. Tie darbai vyko apie du savaitgalius. Būdavo, jog kartais važiuodavo nupirkti statyboms reikalingų medžiagų. Taip pat apie porą mėnesių dirbo žmogus (vardo ir pavardės neprisimena), jį buvo suradęs A. K., tačiau kasdien tam žmogui už darbą mokėdavo ji, nes A. K. tuo metu nedirbo, o ji eidavo į darbą. Minėtas žmogus padėjo dengti stogą, darė vidaus apdailą (glaistė), padėjo statyti malkinę, terasą.

19. Liudytojas A. P. (ieškovės motinos sutuoktinis) 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu parodė, jog po šalių vestuvių padėjo renovuoti namą. Prisimena, jog tai buvo ruduo. Padėjo jis atliekant elektros darbus, kadangi yra profesionalus elektrikas, pirko pats kabelius, vėliau I. K. atsiskaitė už kabelių pirkimą. Nurodė, jog name elektra buvo, tačiau dėl saugumo, siekiant išvengti gaisro, jis pertvarkė elektros instaliaciją, taip pat naujai pastatytame priestate, terasoje, malkinėje reikėjo naujai išvedžioti elektros instaliaciją, padėjo sutvarkyti elektros skydinę. Taip pat padėjo užtverti tvorą iš pietinės pusės, padėjo betonuoti namo priestato apačią, statyti priestatą, kelti balkius, padėjo statyti malkinę. Nurodė, jog dėl praėjusio laiko negali prisiminti atliktų darbų eiliškumo, tačiau elektros instaliaciją priestate vedžioto tik po priestato pastatymo. Žino, jog I. K. samdė vieną žmogų, taip pat kad namą padėjo mūryti V. D.. Taip pat nurodė, jog statybų darbai pas K. vyko apie porą metų.

20. Liudytojas V. D. (ieškovės dėdė) 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu parodė, jog pagal specialybę yra mūrininkas. Paprašius I. K., apie porą mėnesių savaitgaliais jis padėjo mūryti iš blokelių namo antro aukšto išorines sienas. Taip pat padėjo sukelti stogo gegnes. Pas K. dirbo rudens laikotarpiu, apie rugsėjo–lapkričio mėn. Su juo atsiskaitydavo I. K., iš viso gavo apie 200,00 Lt, jis pinigus ėmė tik simboliškai. Žino, kad darbus, susijusius su elektra, atliko A. P.. Jis daug daugiau padėjo K.. Taip pat žino, jog vėliau buvo įrengtas ir kambarys vaikams. Šalys brigados nesamdė, patys įsirenginėjo.

21. Liudytoja I. Ž. (šalių kaimynė) 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu parodė, jog darbai pas K. prasidėjo rudenį ir vyko palaipsniui. Kiek matė iš išorės, tai buvo pabaigtas mūryti priestatas, uždėtas stogas, A. K. stogą uždengti padėjo kažkoks žmogus, taip pat buvo įdėti langai, apšiltina lauko siena, užtverta tvora. Kas buvo atlikta viduje, nematė, žino tik tiek, jog po to, kai buvo pabaigtas statyti priestatas, buvo įrengtas vaikų kambarys, dedamos grindys. Pažymėjo, jog ji eidavo į darbą, kaimynų nuolat nestebėjo, tačiau darbų pokytį matė.

22. Anksčiau aptarti ieškovės ir liudytojų parodymai patvirtina, jog teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai buvo atliekami jau po šalių santuokos sudarymo, ir paneigia atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus teiginius, neva 2014 m. antroje pusėje buvo tik pabaigta uždengti stogo dalį ir užbaigtas vaikų kambarys, o 2015–2018 m. nebuvo atliekami jokie nauji statybos darbai; taip pat paneigia atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad dauguma dalytinų darbų yra atlikta dar iki santuokos sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neteisingai vertina ir interpretuoja liudytojų teismo posėdžių metu duotus parodymus, t. y.:

23.1 Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. kvitai patvirtina plytų mūrijimui pirkimą, o tai, atsakovo nuomone, paneigia liudytojo V. D. teiginius, kad mūrijimas vyko po santuokos 2014 m. spalio mėn. pabaigoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog plytų pirkimo laikas neįrodo plytų mūrijimo laiko, todėl plytų pirkimo kvitai negali paneigti liudytojo V. D. parodymų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad mūrijimo darbai buvo atliekami iš karto po plytų nupirkimo.

Žemesnės instancijos teismas

23.2 Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog liudytojai, duodami parodymus, nurodė du skirtingus statybos darbų laikotarpius, A. P. tvirtino darbus atlikęs vasarą, rugsėjo mėn. pradžioje, o V. D. tvirtino, kad jis mūrijimo darbus atliko po šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi liudytojo A. P. 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje duotus parodymus bei liudytojo V. D. 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje duotus parodymus, pažymi, jog abu liudytojai nurodė, kad statybos darbus šalims padėjo atlikti 2014 m. rudenį, liudytojas A. P. nurodė, jog jis dirbti statybos darbus padėjo rudenį, po šalių vestuvių, liudytojas V. D. taip pat nurodė, jog padėjo rudens laikotarpiu, apie rugsėjo–lapkričio mėn.

23.3 Bandydamas sukritikuoti liudytojų parodymus, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, jog nelogiška, kad pirmasis liudytojas (t. y. A. P.) būtų galėjęs atlikti elektros vedžiojimo darbus namo antrame aukšte, kai jis buvo mūrijamas po 2–3 mėn. nuo elektros vedžiojimo darbų atlikimo. Tačiau pažymėtina, jog liudytojas A. P. 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje parodė, jog dėl praėjusio laiko negali prisiminti atliktų darbų eiliškumo, tačiau elektros instaliaciją priestate vedžiojo tik po priestato pastatymo.

23.4 Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, jog visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad prie statybos darbų prisidėjo neatlygintinai, nedidelėmis apimtimis. Pažymi, kad liudytojas A. P. nurodė, jog padėjo atvesti laidus į antrą aukštą, surinkti skydinę, įvesti elektrą malkinėje ir terasoje, užtruko 4 valandas. Tačiau pažymėtina, jog nors liudytojas A. P. 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jokio atlygio už darbus negavo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad jis prie atsakovo namo pagerinimo darbų prisidėjo tik nedidele apimtimi, nes minėtas liudytojas dirbo darbus, susijusius su elektros instaliacijos įrengimu, pirko kabelius, dėl saugumo, siekiant išvengti gaisro, pertvarkė seną elektros instaliaciją, taip pat naujai pastatytame priestate, terasoje, malkinėje naujai išvedžiojo elektros instaliaciją, padėjo sutvarkyti elektros skydinę, padėjo užtverti tvorą iš pietinės pusės, padėjo betonuoti namo priestato apačią, statyti priestatą, kelti balkius, statyti malkinę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nenurodė, kad užtruko tik 4 val., jis dirbtų valandų skaičiaus neįvardijo. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. kovo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas A. K. bandė teigti, jog A. P. jam padėjo surinkti tik elektros instaliacijos dėžę, užtruko apie 2–3 val., jokių kitų darbų neva A. P. neatliko. Tačiau šiuos atsakovo teiginius paneigė ne tik liudytojas A. P., bet ir ieškovė, taip pat liudytojas V. D.. Be to, pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad liudytojas A. P. dirbo didesne apimtimi, o ne apsiribojo vien tik elektros instaliacijos dėžės surinkimu. Liudytojas V. D. 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje parodė, kad I. K. jam už darbą sumokėjo apie 200,00 Lt, jis pinigus ėmė tik simboliškai, dirbo porą mėnesių savaitgaliais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, remiantis liudytojų A. P. ir V. D. parodymais, jie prie atsakovo namo pagerinimo darbų prisidėjo tik dėl to, kad buvo ieškovės giminaičiai, ši aplinkybė lėmė ir simbolinės sumos už darbus sumokėjimą liudytojui V. D..

23.5 Atsakovas taip pat nurodo, jog nors liudytojas V. D. mūrijo plytas, tačiau sunkiausią darbų dalį atlikdavo atsakovas (paruošdavo betono mišinį, sunešdavo į reikiamą vietą plytas, pakeldavo plytas mūryti, atnešdavo mišinio kibirais). Atsakovas taip pat apskaičiavo, kad bendroje eksperto nustatytoje vertėje mūrijimo darbų vertė yra 404,53 Eur (plius PVM), t. y. 2,5 proc. nuo darbų vertės 2018 m. kovo mėn. kainomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau aptarta, liudytojas V. D. savo darbu prisidėjo ne tik mūrydamas plytas (namo antro aukšto išorines sienas), bet taip pat padėjo sukelti stogo gegnes. Kaip minėta, prie atsakovo namo pagerinimo savo darbu prisidėjo ir liudytojas A. P. betonuojant ir statant priestatą, statant malkinę, tvarkant seną ir įrengiant naują elektros instaliaciją, statant tvorą ir pan. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstai atsakovas šių asmenų darbą laiko nereikšmingu ir teigia, kad ginčo namo pagerinimo darbai iš esmės atlikti vien atsakovo darbu.

24. Nors nėra galimybės pinigine išraiška įvertinti ieškovės atliktų betonavimo darbų kainos, kadangi teismo ekspertizės akte betonavimo darbų kaina nebuvo aptarta, tačiau faktas, kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie atsakovo namo pagerinimo darbų, nėra paneigtas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybės pinigine išraiška įvertinti ir kitų asmenų prisidėjimo prie statybos darbų masto. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad atsakovo namo pagerinimo darbus liudytojai A. P. ir V. D. atliko būtent dėl to, kad ginčo name gyveno jų giminaitės – ieškovės I. K. šeima. Apklausiami teismo posėdžiuose šie liudytojai parodė, jog su atsakovu šiuo metu nebebendrauja, jokių santykių su juo nebepalaiko. Neabejotina, jog jeigu ieškovė nebūtų buvusi atsakovo sutuoktinė, liudytojas A. P., būdamas profesionaliu elektriku, nebūtų neatlygintinai savo darbu prisidėjęs prie atsakovo namo pagerinimo darbų, o liudytojas V. D., būdamas profesionaliu mūrininku, nebūtų du mėnesius savaitgaliais dirbęs už simbolinį 200,00 Lt atlygį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog teismo ekspertizės akte yra nurodytos ginčo name atliktų darbų, kuriuos, be kita ko, atliko ir liudytojai A. P. bei V. D., kainos (2018 m. kovo mėn. kainomis), pavyzdžiui, keramzito blokų sienų mūrijimas – 404,53 Eur (plius 21 proc. PVM), gegnių, stygų ir mūrtašių gamyba ir montavimas – 1 135,91 Eur (plius 21 proc. PVM), lauko terasos įrengimas – 3 167,36 Eur (plius 21 proc. PVM), lauko malkinės įrengimas – 1 634,55 Eur (plius 21 proc. PVM), elektros instaliacija – 328,19 Eur (plius 21 proc. PVM), 77,96 Eur (plius 21 proc. PVM), 62,37 Eur (plius 21 proc. PVM). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pinigine išraiška įvertinti kitų asmenų prisidėjimo prie statybos darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesąžininga ir neteisinga liudytojų A. P. ir V. D. atliktus darbus, indėlį į ginčo namo pagerinimą priskirti atsakovui ir laikyti, kad teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai atlikti paties atsakovo.

25. Kaip anksčiau minėta, ieškovė 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog statybose taip pat apie porą mėn. dirbo žmogus (vardo ir pavardės neprisimena), jį buvo suradęs A. K., tačiau kasdien tam žmogui už darbą mokėdavo ji, nes A. K. tuo metu nedirbo, o ji eidavo į darbą. Tas žmogus padėjo dengti stogą, darė vidaus apdailą (glaistė), padėjo statyti malkinę, terasą. Nors atsakovas neigė, kad už atlygį buvo samdomas darbininkas, tačiau ieškovės parodymus patvirtino liudytojas A. P., jis 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad I. K. samdė vieną žmogų. Liudytoja I. Ž. patvirtino mačiusi, jog atsakovui A. K. stogą uždengti padėjo kažkoks žmogus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojai A. P. ir V. D. nedalyvavo stogo dengimo darbuose, liudytojas V. D. tik padėjo sukelti stogo gegnes, tačiau stogo nedengė. Todėl darytina išvada, kad liudytojos I. Ž. matytas žmogus, kuris padėjo atsakovui uždengti stogą, – tai ieškovės nurodytas samdytas darbininkas. Nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie šiam asmeniui sumokėtas pinigų sumas už darbą, tačiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina ieškovės aiškinimus, kad statybos darbams atlikti buvo samdomas ir darbininkas.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors ieškovė 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad samdomas darbininkas dirbo 2014 m. vasarą, tačiau 2021 m. gegužės 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog darbai prasidėjo 2014 m. rudenį, rugsėjo mėn. pabaigoje–spalio mėn., o kadangi darbai vyko ir 2015 m. vasarą, ji duodama parodymus, kad darbai prasidėjo 2014 m. vasarą, susipainiojo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu nurodydama laikotarpį, kai dirbo samdomas darbininkas, galėjo suklysti, nes akivaizdu, jog kol nebuvo baigtas statyti namo priestatas (jis, pagal liudytojų parodymus, buvo pastatytas tik 2014 m. rudenį), šio priestato stogo dengimo darbai negalėjo būti atliekami. Pagal liudytojų parodymus, vidaus apdailos darbai buvo atliekami jau po priestato pastatymo. Taip pat nustatyta, jog malkinės, terasos statybos darbai buvo atliekami po 2014 m. rudens. Vadinasi, visuose šiuose darbuose samdomas darbininkas negalėjo dalyvauti 2014 m. vasarą, o galėjo tik nuo 2014 m. rudens.

27. Byloje esanti pažyma apie ieškovės I. K. draudimo laikotarpius patvirtina, jog ieškovė nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 13 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir dirbo šioje įmonėje ne tik visus likusius 2014 m., bet ir 2015 m., 2016 m. bei vėlesniu laikotarpiu. Tai patvirtina, kad ieškovė dirbo, gavo pajamų ir galėjo mokėti samdomam darbininkui. Todėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovė negalėjo mokėti samdomam darbininkui, nes neva neturėjo lėšų, atmetami kaip nepagrįsti.

28. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad prie ginčo namo pagerinimo darbų savo darbu bei pinigais prisidėjo ir ieškovė, jos giminaičiai, buvo samdomas darbininkas, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti paties atsakovo. Priešingai, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, šalių ir liudytojų indėlį atliekant atsakovo namo pagerinimo darbus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismo ekspertizės akte nurodyti ginčo namo pagerinimo darbai buvo atlikti abiejų šalių darbu ir pastangomis, siekiant pagerinti šalių šeimos gyvenimo sąlygas.

29. Taip pat nustatyta, jog namo pagerinimo darbai, nurodyti teismo ekspertizės akte, nebuvo atlikti visi iš karto 2014 m. rudenį. Darbai buvo atliekami palaipsniui, keletą metų. Nors atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad 2015–2018 m. nebuvo atliekami jokie nauji statybos darbai, o atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad dauguma dalytinų darbų buvo atlikti iki santuokos sudarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklius atsakovo aiškinimus apie atliktų darbų apimtį ir laiką, t. y.: 2018 m. spalio 30 d. patikslintame atsiliepime atsakovas nurodė, jog šalių bendro gyvenimo kartu metu prie sodo namo buvo pristatyta terasa. Pirmajame aukšte buvo perdažytos 30,50 kv. m bendro kambario sienos, naujai sudėtas grindų laminatas, įrengtas 14,60 kv. m vaikų kambarys (sudėtos naujos lubos, atlikta sienų apdaila), 1,8 kv. m tualetas, iš dalies baigta 9,80 kv. m holo apdaila, įdėtos vienos naujos lauko durys. Antrajame aukšte sudėtos 15,20 kv. m kambario lubos, apšiltinta viena siena; 2019 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog malkinė buvo statoma 2015 m., pabaigta – 2016 m., laiptai į namo antrą aukštą buvo įrengti 2017 m., visos namo antro aukšto konstrukcijos pradėtos daryti 2017 m.; 2020 m. liepos 17 d. atsakovas į bylą pateikė sąmatininko R. Ž. lokalinę sąmatą Nr. S001, nurodė, jog šis rašytinis įrodymas patvirtina bendrosios jungtinės nuosavybės (atliktų statybos darbų) kaštus. Šioje lokalinėje sąmatoje nurodyti tokie statybos darbai (įvardijami kaip „bendrastatybiniai darbai“): mūro, stogo įrengimo darbai; laiptų įrengimas; pertvaros, sienų šiltinimas; lubų šiltinimas; vidaus apdaila; lauko terasos įrengimas; lauko malkinės įrengimas; išorės sienų šiltinimas ir aptaisymas OSB; pirmo aukšto WC apdaila; kambario apdaila. Taigi, nors atsakovas viso proceso metu neturėjo nuoseklios pozicijos dėl šalių santuokos metu atliktų namo pagerinimo darbų apimties, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, įrodymus susiejus tarpusavyje, daroma išvada, kad teismo ekspertizės akte nurodyti namo pagerinimo darbai buvo atlikti šalių santuokos metu, šių darbų vertė – šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

30. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismo ekspertizės akte nurodyti statybos darbai (t. y. išorės sienų įrengimas; stogo konstrukcijų ir dangos įrengimas; lauko terasos įrengimas; lauko malkinės įrengimas; laiptų įrengimas; grindų įrengimas ir apdaila; sienų, pertvarų įrengimas ir apdaila; lubų įrengimas ir apdaila; WC pakabinamo klozeto ir kriauklės su maišytuvu įrengimas; lauko (įėjimo) durų įrengimas (pakeitimas) ir vidaus durų įrengimas; elektros instaliacijos ir vėdinimo sistemų įrengimas) buvo atlikti šalių santuokos metu, o atsakovo nenuosekli pozicija dėl statybos darbų atlikimo laiko – tai atsakovo bandymas išvengti teisingos ir sąžiningos kompensacijos sumokėjimo ieškovei.

31. Kaip anksčiau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (CK 3.87 straipsnis) konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu byloje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

32. Nustatyta, jog ginčo namo pagerinimo darbai buvo atliekami tam, kad ieškovės ir atsakovo šeima galėtų jame nuolatos gyventi, net ir šaltuoju metų laikotarpiu. Pripažįstama, kad turto pagerinimo tikslas buvo bendrų šeimos poreikių tenkinimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju šalių santuokos metu atlikti ginčo namo pagerinimo darbai turėtų ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kitokį turto teisinį režimą. Vadovaujantis principu, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), konstatuojama, kad ieškovei priklauso pusė ginčo namo pagerinimo darbų vertės (be PVM).

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju priteisiant ieškovei kompensaciją turi būti vadovaujamasi statybos darbų verte be PVM, kadangi namo pagerinimo darbai buvo atliekami ūkio būdu, rangovai nebuvo samdomi ir PVM už darbus nebuvo mokamas. Todėl pripažįstama, kad ginčo namo pagerinimo darbų vertė (2018 m. kovo mėn. kainomis) yra 15 973,76 Eur ir pusė šios sumos, t. y. 7 986,88 Eur, kaip kompensacija už atsakovo namo pagerinimo darbus priteistina ieškovei. Visa teismo ekspertizės akte nurodyta statybos darbų vertė (be PVM) turi būti dalijama lygiomis dalimis kaip santuokos metu sukurtas sutuoktinių jungtinės veiklos rezultatas.

34. Atsakovas taip pat prašė nagrinėjamoje situacijoje nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Atsakovas, prašydamas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, rėmėsi aplinkybe, kad yra apdailininkas, labai gerai išmano statybos darbus, ginčo namo pagerinimo darbai buvo atliekami jo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje nelaiko svarbia priežastimi, kuri būtų pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi nustatyta, jog prie ginčo namo pagerinimo savo darbu ir pinigais prisidėjo ir ieškovė, jos giminaičiai bei ieškovės samdomas darbininkas.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti nusidėvėjimo ir priteistino ieškovei kompensacijos dydžio sumažinti, kaip to prašė atsakovas, kadangi šalių santuoka truko ganėtinai neilgą laiko tarpą (šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 26 d. teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo), duomenų apie reikšmingą statybinių medžiagų nusidėvėjimą atsakovas nepateikė, todėl atsakovo reikalavimas dėl nusidėvėjimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškovei kaip kompensaciją už atsakovo namo pagerinimo darbus priteisti 7 986,88 Eur sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir kiti reikalavimai patenkinti iš dalies. Atsižvelgęs į patenkintus ir atmestus reikalavimus, šalių elgesį proceso metu, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šalių bylinėjimosi išlaidas paliko joms pačioms. Taip pat teismas nepriteisė valstybės turėtų išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo atsakovui. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovei 770,00 Eur žyminio mokesčio suma buvo atidėta, atsižvelgęs į tai, kad pareikštas reikalavimas dėl sodo pastato pagerinimo darbų patenkintas iš dalies, iš ieškovės valstybei priteisė 316,54 Eur žyminį mokestį. Taip pat nustatęs, kad teismas šioje byloje patyrė 16,46 Eur pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo, pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus dalį šių išlaidų – 6,77 Eur priteisė iš ieškovės. Iš atsakovo šių išlaidų dalies teismas nepriteisė, nes jis atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

39. Nors šia apygardos teismo nutartimi iš dalies keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (t. y. ieškovei priteistos kompensacijos dydis už namo pagerinimo darbus didinamas nuo 5 691,27 Eur iki 7 986,88 Eur), tačiau įvertinusi abiejų šalių elgesį viso proceso metu (ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to atsakovas turėjo teikti atsiliepimus į patikslintus reikalavimus; atsakovas iš dalies su ieškovės reikalavimais sutiko, tačiau teikdamas atsiliepimus nebuvo nuoseklus; atsakovas byloje teikė priešieškinį, vėliau jį ne kartą tikslino; atsakovas dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo teikė apeliacinį skundą, tačiau jis buvo tenkintas tik iš dalies ir pan.), taip pat atsižvelgusi į visus patenkintus ir atmestus reikalavimus, į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimo, į tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas patyrė išlaidų už teisinę pagalbą (pažymėtina, jog atsakovui šioje byloje ne tik buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau ir proceso pradžioje jis buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir patyrė išlaidų už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą), abi šalys šioje byloje mokėjo žyminius mokesčius, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šalių iki skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimo patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos joms pačioms, atitinkamai nepriteistinos valstybės turėtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui.

40. Ieškovei 770,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. vasario 1 d. nutarčių pagrindu, o dydis patikslintas Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už namo pagerinimo darbus priteisimo patenkintas iš dalies (ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 9 664,12 Eur kompensaciją, o priteisiama 7 986,88 Eur kompensacija), vadinasi, tenkinta 82,64 proc. šio reikalavimo (t. y. 7 986,88 Eur x 100 proc. / 9 664,12 Eur), o netenkinta – 17,36 proc. šio reikalavimo. Todėl iš ieškovės valstybei priteistina 133,67 Eur žyminio mokesčio (t. y. 770,00 Eur x 17,36 proc. / 100 proc.). Iš atsakovo dalis žyminio mokesčio nepriteistina, nes jis atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

41. Pirmosios instancijos teismo turėtos 16,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, nes jų suma (2,85 Eur) būtų mažesnė už minimalią 5,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Iš atsakovo šių išlaidų dalis taip pat nepriteistina, nes jis atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Ieškovė I. K. paduodama 2021 m. birželio 30 d. apeliacinį skundą iš viso patyrė 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. y. 400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 90,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2021 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitą bei 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo kvitą.

43. Atsakovui apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, 2021 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 57,24 Eur. Išlaidos susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K., t. y. rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

44. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti jai skundžiamu sprendimu priteistą 5 691,27 Eur kompensaciją iki 9 664,12 Eur, vadinasi, ginčo suma – 3 972,85 Eur. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiama 7 986,88 Eur kompensacija, t. y. skundžiamu sprendimu priteista kompensacija padidinama 2 295,61 Eur suma. Vadinasi, tenkinta 57,78 proc. ieškovės apeliacinio skundo (t. y. 2 295,61 Eur x 100 proc. / 3 972,85 Eur), atmesta – 42,22 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 283,12 Eur (490,00 Eur x 57,78 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Atitinkamai valstybei iš ieškovės priteistina 24,17 Eur (57,24 Eur x 42,22 proc. / 100 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„2021 m. kovo 1 d. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 7 986,88 Eur sumą už sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus.

Kitą 2021 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. K. 133,67 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 283,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. K. 24,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos Kristina DomarkienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė