Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1995 m. liepos 24 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1996 m. gruodžio 11 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. N. ir D. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu su A. G., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 16 d. iki 2013 m. birželio 17 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie Bridvaišio ežero esančios valčių prieplaukos sunaikino R. V. priklausančią valtį 600 litų, t. y. 173,77 Eur, vertės, A. N. priklausančią valtį 350 litų, t. y. 101,37 Eur, vertės, A. B. priklausančią valtį 900 litų, t. y. 260,66 Eur, vertės bei Kelmės rajono savivaldybės administracijai priklausantį žaidimų kompleksą „Pasakų malūnas“ 3000 litų, t. y. 868,86 Eur, vertės.

Be to, kaltinamieji M. N. ir D. J. 2014 m. birželio 1 d. apie 22 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Tytuvėnų gimnazijos teritorijoje, konflikto metu, tyčia bendrais įžūliais veiksmais, t. y. D. J. vieną kartą kumščiu sudavus A. K. į veidą, po to M. N. vieną kartą įspyrus į dešinę galvos pusę ir nenustatytą skaičių kartų į šonus A. K., M. N. ant žemės pargriovus Š. K., D. J. ir M. N. įspiriant Š. K. tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, į galvą, veidą, kaklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamieji M. N. ir D. J. 2014 m. birželio 1 d. apie 22 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Tytuvėnų gimnazijos teritorijoje konflikto metu dėl chuliganiškų paskatų, M. N. ant žemės pargriovus Š. K., kartu spyrė jam nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip du kartus, į galvą, veidą ir kaklą, tuo padarydami Š. K. viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio sienelės lūžį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, t. y. dėl viršutinio žandikaulio lūžio padarė Š. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl svetimo turto sunaikinimo

2013 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir forto nuotraukose (5-12 b. l. 2 t.) užfiksuota poilsio zonos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), prie Bridvaišio ežero, vandenyje ir ant krano matosi medinės valčių nuolaužos, krante numestas valties inkaras, sulaužyta medinė pavėsinė, jos nuolaužos krante ir vandenyje.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos informacijos (38, 41 b. l. 2 t.), inventorizacijos apyrašo (35-36 b. l. 2 t.) matyti, kad naktį iš 2013 m. birželio 16 d. į birželio 17 d. buvo suniokotas žaidimų kompleksas prie Bridvaišio ežero „Pasakų malūnas“, kuris buvo pradėtas eksploatuoti 2008-07-25, jo vertė 3000 Lt.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos informacijos (44 b. l. 2 t.), kasos pajamų orderio (45 b. l. 2 t.), susitaikymo protokolų (108, 109 b. l. 2 t.) matyti, kad kaltinamieji M. N. ir D. J. Kelmės rajono savivaldybės administracijai, nukentėjusiesiems R. V., A. N., A. B. žalą atlygino, su jais susitaikė.

Nukentėjusieji R. V., A. N., A. B. teisme parodė, kad jie pretenzijų dėl sudaužytų valčių kaltinamiesiems neturi, nes žala jiems pilnumoje atlyginta, su kaltinamaisiais jie susitaikė.

Liudytojas A. T. teisme patvirtino, kad, anksti ryte atėjęs žvejoti prie Bridvaišio ežero, matė sudaužytas A. N. ir A. B. valtis, apie tai pranešė nukentėjusiesiems.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji tyčiniais vandališkais veiksmais nepataisomai suniokojo svetimą turtą – tris medines valtis, kurių vertė 350 Lt, 600 Lt ir 900 Lt, priklausančias trims skirtingiems asmenims ir 3000 Lt vertės žaidimų aikštelę su pavėsine, priklausančią Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Skirtingiems asmenims priklausantis turtas sunaikintas tais pačiais kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, analogišku būdu, padarytais tuo pat metu, toje pačioje vietoje – suniokotas turtas buvęs ant Bridvaišio ežero kranto ir prie jo, svetimas turtas sunaikintas iš chuliganiškų paskatų. Taigi, kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į turto sunaikinimą, todėl jų veiksmai kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurios metu sunaikintas 4850 litų, t. y. 1404,66 Eur, 37 MGL dydžio, vertės svetimas turtas, kaltinamųjų veika sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamieji M. N. ir D. J. kaltais dėl valčių ir žaidimų komplekso „Pasakų malūnas“ sunaikinimo kaltais prisipažino, žalą atlygino, su nukentėjusiais asmenimis susitaikė.

2013 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas nukentėjusiesiems R. V., A. N., A. B., Kelmės rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Arūnui Kasperavičiui ir įtariamiesiems M. N., D. J. ir A. G. susitaikius. Prokurorės nutarimas patvirtintas Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (112-115 b. l. 2 t.).

2014 m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas atnaujinti D. J. ir M. N. atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo (10-11 b. l. 1 t.), kadangi M. N. ir D. J. buvo pareikšti įtarimai dėl naujos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarytos nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiais asmenimis.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kūno sužalojimo

Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis jokių smūgių nei vienam iš nukentėjusiųjų nesudavė. 2014 m. birželio 1 d. vakare jis kartu su D. J. išėjo pasivaikščioti, nusipirko „Coca Cola“ gėrimo, traškučių ir nuėjo prie mokyklos. Po kurio laiko prie jų priėjo neblaivūs E. V., Arminas ir Š. K., pastarųjų jis nepažinojo, juos supažindino E. V.. Jie atsinešė butelį viskio, buvo gerokai apgirtę, toliau visi trys gėrė. Nei jis, nei D. J. alkoholio nevartojo, jokio degtinės butelio neturėjo. A. K. žodžiais ėmė kabinėtis prie D. J., tarp A. K. ir D. J. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė, susikabino rankomis, susigrūmę nukrito ant žemės, tačiau jis ir Š. K. juos sudrausmino, jie jų paklausė, atsistojo, toliau visi sėdėjo ant mokyklos laiptų. Jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugė, jis nuėjo pasikalbėti už mokyklos kampo, užtruko kelias minutes. Baigęs pokalbį išgirdo triukšmą – šaukė A. K.. Kai jis sugrįžo prie laiptų, ant kurių jie sėdėjo, A. K. gulėjo ant žolės, D. J. buvo prakirsta lūpa, Š. K. tuo metu puolė prie D. J., užsimojo, bet nepataikė. Tuomet Dovydas 1-2 kartus trenkė kumščiu Šarūnui į veido sritį, nuo ko Šarūnas nugriuvo ant žemės. Palikę K. gulinčius, jis su Dovydu nuėjo namo. Eidami namo pamatė ant žolės numestą mobilųjį telefoną, jį pakėlė, įdėjo į džemperio kišenę, kurį pakabino ant laiptų turėklų.

Kaltinamasis D. J. kaltės nepripažino, pripažino, kad sudavė du smūgius Š. K., tačiau tai padaręs gindamasis, o ne iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis D. J. atsisakė duoti parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu (111 b. l. 1 t.) jis paaiškino, kad 2014 m. birželio 1 d. apie 21 val. 30 min Tytuvėnuose susitiko su savo draugu M. N., kartu nuėjo prie Tytuvėnų gimnazijos pastato pasėdėti. Abu buvo visiškai blaivūs, prie gimnazijos jokio alkoholio atsinešę nebuvo ir negėrė. Maždaug už kokio pusvalandžio prie Tytuvėnų gimnazijos atėjo pažįstamas E. V. su jaunuoliais, kurių jis nepažinojo, juos matė pirmą kartą ir tik vėliau sužinojo, kad tai Šarūnas ir A. K.. Jie atsinešė butelį brendžio, prisijungė prie jų, tačiau jie su M. N. alkoholio negėrė, jį gėrė E. V. ir abu K., po kurio laiko atvažiavo pažįstamas J. B., tačiau jis taip pat alkoholio nevartojo. A. K. pradėjo žodžiais kabinėti prie jo, jie tarpusavyje apsižodžiavo, tačiau joks rimtesnis konfliktas tarp jų nekilo. Kiek pabuvęs J. B. išvažiavo, neilgai trukus išėjo ir E. V.. Praėjus keletui minučių jie su M. N. taip pat susiruošė eiti į namus. Jiems atsistojus Š. K. jam atsisveikindamas padavė ranką ir jis paspaudė, o kai atsisveikindamas jam ranką padavė A. K., jis rankos neištiesė, todėl A. K. supyko, sugriebė jam už kaklo ir parvertė ant žemės. Parvertęs jį ant žemės, jis du kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas jam į nosį ir į lūpą. Jis gindamasis jam taip pat du ar tris kartus kumščiais sudavė į galvą, ar dar kur nors sudavė, jis nepamena. Apsigynęs nuo A. K., jis atsistojo ir pamatė kumščiu prieš jį užsimojantį Š. K., todėl nelaukdamas kol jis suduos, jam du ar tris kartus kumščiais sudavė, kiek pamena, vienas smūgis kliuvo į veidą, o kiti į galvą. Nuo jo suduotų smūgių Š. K. nugriuvo ant žemės. Tuo metu M. N. kalbėjo telefonu ir buvo šiek tiek atokiau nuo jų, jis minėtose muštynėse nedalyvavo ir nei vienam iš K. jokių smūgių nesudavė. Š. K. nugriuvus ant žemės, jam jokių smūgių nei rankomis nei kojomis nesudavė, tuo viskas ir užsibaigė, jie su M. N. išėjo į namus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. J. ir M. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis su broliu Šarūnu svečiavosi pas savo tėvą Tytuvėnuose. 2014 m. birželio 1 d. vakare susitiko su draugu E. V., išgėrė alaus prie Tytuvėnų gimnazijos. Baigę gerti alų ėjo pasivaikščioti, nusipirkę butelį viskio, sugrįžo prie mokyklos. Ant mokyklos laiptų sėdėjo Dovydas ir Mantas, kurių jis tuo metu nepažinojo, juos supažindinęs E. V.. Mantas ir Dovydas gėrė degtinę, paskui visi gėrė jų atsineštą viskį. Tarp jo ir Dovydo kilo žodinis konfliktas, iš Dovydo pasisakymų, replikų į jo kalbas, jis suprato, kad Dovydas nuo pat pradžių jautęs jam antipatiją. Jie apsižodžiavę, pripažįsta, kad ir jis atsakęs Dovydui tuo pačiu - vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Muštynes pradėjęs D. J., kuris pirmas kumščiu trenkė jam į veidą. Jis, sugriebęs Dovydui už kaklo, permetė jį ant žemės, kartu ant žemės nukrisdamas ir pats, gulinčiam Dovydui laikė apglėbęs kaklą savo ranka ir prispaudęs jį prie žemės, kad šis nusiramintų, smūgių jam nesudavė. Prispaustas prie žemės D. J. kumščiais daužė jam šonus. Tuo metu, pribėgęs M. N., spyrė jam į galvą, į smilkinio sritį, jis nugriuvo. Gulintį jį spardė į šonus, tačiau kuris iš jų, pasakyti negali. Mano, kad buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad abu – Dovydas ir Mantas – spardė jo brolį Šarūną, kuris gulėjo ant žemės, kojomis tiesiog trypė Šarūno galvą. Jis išsigando, atsikėlė ir bėgo ieškoti pagalbos. Grįžęs į tėvo namus, apie mušamą brolį pranešė tėvui, kuris išvažiavo ieškoti Šarūno.

Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad atvykę pasisvečiuoti pas tėvą į Tutuvėnus, susitiko su E. V., trise - jis, Arminas ir Evaldas – išgėrė alaus prie Tytuvėnų mokyklos pastato, po to nusipirko viskio ir vėl sugrįžo prie mokyklos. Sugrįžę ant mokyklos laiptų rado sėdinčius M. N. ir D. J., kurių anksčiau nepažinojo, juos supažindino E. V.. D. J. ir M. N. gėrė degtinę, turėjo vienkartinių stiklinaičių ir degtinės butelį pasistatę ant laiptų. Jis ryte turėjo vykti į darbą, todėl alkoholio beveik negėrė, apsvaigęs nesijautė, įvykio aplinkybes gerai prisimena. Jo brolis buvo apsvaigęs, tai akivaizdžiai matėsi iš jo elgesio – apsvaigęs jis labiau kalba nei būdamas blaivus. Matė, kad Armino kalbos nepatiko D. J., jie apsižodžiavo. Nei jis, nei M. N. į jų žodinį konfliktą nesikišę. Išsiaiškinti Dovydas ir Arminas nulipo nuo laiptų, stovėjo ant žolės už 4-5 metrų nuo laiptų. Jis matė, kaip Dovydas pirmas kumščiu trenkė Arminui į veidą, po to Arminas permetė jį ant žolės ir laikė sugriebęs už sprando. Tuomet nuo laiptų pakilęs M. N., pribėgo prie Armino ir spyrė jam. Kur ir kiek kartų įspyrė, tiksliai nematė, matė M. N. įspiriantį Arminui į šoną. Jis bėgo gelbėti brolio, norėjo suduoti M. N., tačiau nepataikė. M. N. jį pervertė ant žemės ir spyrė jam į galvą. Po to jautė daug smūgių į galvą, kaklą, šonus, jis jautė skausmą, iš smūgių ir spyrių kiekio ir intensyvumo suprato, kad jį spardė abu – Mantas ir Dovydas. Buvo praradęs sąmonę, kai atsipeikėjo, nieko nebebuvo, jis vienas gulėjo ant žolės. Eidamas link tėvo namų, susitiko automobiliu atvažiuojantį tėvą, kuris jį ir parvežė namo. Jautė skausmą, tačiau į medikus tą vakarą nesikreipė. Kitą dieną jam ėmė tinti veidas, todėl jis kreipėsi į medikus, diagnozuotas skruostikaulio lūžis.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis 2014 m. birželio 1 d. vakare dviračiu buvo atvažiavęs prie mokyklos, kur buvo M. N., D. J., E. V. ir du jam nepažįstami jaunuoliai, kuriems prisistačius, jis sužinojo, kad tai Arminas ir Š. K.. Matė, kad vaikinai turėjo butelį viskio, geriančių D. J. ir M. N. nematė. Iš elgsenos suprato, kad A. K. ir E. V. yra apsvaigę. A. K. daug kalbėjo, jo pasisakymai buvo pagyrūniški, jam susidarė įspūdis, kad jis nori atrodyti pranašesniu už kitus, nes atvykęs iš miesto. Šarūno kalba ir elgesys buvo normalūs. Jis prie mokyklos pabuvo 10-15 minučių, konflikto ir muštynių nematė.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2014 m. birželio 1 d., kai jis su Arminu ir Š. K., nusipirkę butelį viskio, sugrįžo prie Tytuvėnų gimnazijos, ant jos laiptų sėdėjo M. N. ir D. J.. Jie gėrė degtinę, jis netyčia koja užkliudė ir sudaužė jų degtinės butelį. Atidarė savo atsineštą viskio butelį, visus vaišino, negali pasakyti, kas ir kiek gėrė, nes pats išgėręs porą stikliukų viskio stipriai apsvaigo ir daugiau nieko neprisimena. Ryte atsibudo namuose, mano, kad pajautęs apsvaigimą nuo alkoholio, ėjo namo. Jam būnant prie mokyklos jokio konflikto ir muštynių nebuvo.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (4 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. birželio 3 d. 17 val. 47 min Šiaulių miesto Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojos gautas pranešimas apie tai, kad į šią medicinos įstaigą kreipėsi Š. K., kuriam diagnozuotas sumušimas, smegenų sutrenkimas, dešinio skruostikaulio lūžimas, kuris nurodė, kad 2014 m. birželio 1 d. apie 22 val. buvo sumuštas dviejų jaunuolių prie Tytuvėnų gimnazijos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (28 b. l. 1 t.), atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų, nustatyta, kad Š. K. buvo padaryti šie sužalojimai: viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio sienelės lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje; rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais; šiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių į veidą, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, t. y. 2014-06-01 apie 22 val.; Š. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes viršutinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusieji Š. K. (13-16 b. l. 1 t.) ir A. K. (17-20 b. l. 1 t.) parodė vietą - prie Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos laiptų esančią pievelę, kur 2014 m. birželio 1 d. apie 22 val. D. J. ir M. N. juos sumušė.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji M. N. ir D. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje sudavė smūgius A. K. ir Š. K., ko pasekoje Š. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusieji A. K. ir Š. K. iki šio įvykio nebuvo pažįstami su kaltinamaisiais, juos nesiejo jokie ryšiai, nukentėjusieji nebuvo priešiškai nusiteikę kaltinamųjų atžvilgiu nei prieš įvykį, nei teisme. A. K. nors ir pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, į policiją savo iniciatyva nesikreipė, teisme kritiškai vertino savo elgesį, nurodydamas, kad šio konflikto priežastis – alkoholio vartojimas. Teisme Š. K. patvirtino, kad jo brolis Arminas apsvaigęs nuo alkoholio būna perdėtai iškalbus, parodė, kad Arminas tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusieji, nematydami ir nežinodami, kuris ir kiek smūgių įspyrė ar sudavė, nurodė, kad jautė smūgius, tačiau nei vieno iš kaltinamųjų neapkalbėjo. Nukentėjusieji nurodė ir sau nepalankias aplinkybes, tuo patvirtindami savo parodymų nuoširdumą, jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Liudytojas E. V., kaip ir kaltinamieji, Tytuvėnų miestelio gyventojas, pažįstamas su jais, aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti nusiteikęs prieš kaltinamuosius, juos apkalbėtų, kaltinamieji nenurodė. E. V. teisme patvirtino, kad kaltinamieji gėrė degtinę, jis netyčia sudaužęs jų butelį, po to vaišinęs juos viskiu. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojo E. V. parodymų darytina išvada, kad kaltinamieji prieš konfliktą vartojo alkoholinius gėrimus, konflikto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Be to, įvertinus ankstesnės nusikalstamos veikos – turto sunaikinimo – aplinkybes, darytina išvada, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turi įtakos kaltinamųjų veiksmams – vandališkam ir įžūliam elgesiui.

Iš visumos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad nukentėjusieji nebuvo priešiškai, agresyviai nusiteikę kaltinamųjų atžvilgiu. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamojo M. N. paaiškinimo, liudytojo J. B. parodymų konfliktą išprovokavo nukentėjusiojo Armino elgesys – jis, būdamas apsvaigęs, daug kalbėjęs, save norėdamas išaukštinti, sumenkinti kitus, tačiau tokios apsvaigusio nuo alkoholio asmens kalbos negali būti teisiškai vertinama kaip provokuojantis elgesys. Tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų elgesys – alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje, gimnazijos teritorijoje – neigiamas reiškinys, prieštaraujantis padoraus elgesio normoms, tačiau nukentėjusiojo A. K. poelgis aiškiai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad buvo būtina gintis panaudojant fizinį smurtą. Kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo aiškiai neadekvatūs situacijai, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Demonstratyvūs, agresyvūs, smurtiniai kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, kuriais buvo padarytas kūno sužalojimas vienam iš nukentėjusiųjų, atitinka įžūlių veiksmų požymius, nesiskaitymas su elementariomis moralės ir elgesio normomis yra jų chuliganiškos paskatos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtinta, kad Š. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes viršutinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu dešimčiai dienų laikui. Abejoti medicinos specialisto išvadomis teismas neturi pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad nugriuvusį ant žemės nukentėjusįjį Š. K. kojomis spardė abu kaltinamieji, nustatyti, dėl kurio kaltinamojo smūgio buvo padarytas žandikaulio lūžis, nėra galimybių, todėl laikytina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Š. K. padarytas abiejų kaltinamųjų veiksmais. Tokiu būdu, kaltinamieji, elgdamiesi įžūliai, sužalojo nukentėjusįjį Š. K., todėl jų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.

Kaltinimo apimtis tikslinama. Iš kaltinimo išjungiami D. J. suduoti smūgiai į šonus ir nosį A. K., nes tokių smūgių sudavimą nei vienas iš nukentėjusiųjų nepatvirtino teisme. Abu nukentėjusieji nurodė, kad konflikto pradžioje D. J. kumščiu sudavė A. K. į veido sritį. A. K. nurodė, kad po to, D. J. pargriovus ant žemės, laikant prispaustą ir rankomis apglėbus jo kaklą, jam D. J. smūgius į šonus sudavė mėgindamas išsilaisvinti, todėl tokie kaltinamojo veiksmai nelaikytini tyčiniais ir iš kaltinimo išjungtini. Nesant įrodymų iš kaltinimo išjungiamas D. J. smūgio sudavimas A. K. į nosį. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis nematė, kuris iš kaltinamųjų spardė jam gulinčiam į šonus, tačiau Š. K. teisme patvirtino, kad matė, kaip M. N. spyrė broliui į šoną, todėl smūgiai įspiriant į šonus nukentėjusiajam A. K. inkriminuojami tik M. N.. Nukentėjusysis Š. K. patvirtino, kad jį ant žemės pargriovė būtent M. N., o spardė abu kaltinamieji, nes daugybę smūgių jautęs į įvairias kūno vietas iš abiejų pusių. Abiejų kaltinamųjų smūgius kojomis nukentėjusiajam Š. K. į galvos sritį matė ir patvirtino teisme nukentėjusysis A. K.. Esant tokioms nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, tikslinamas kaltinimas, nurodant, kad Š. K. ant žemės pargriovė M. N..

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nukentėjusysis Š. K. pareiškė civilinį ieškinį (43 b. l. 1 t.), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 2850 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jis parodė, kad dėl patirto sužalojimo – skruostikaulio lūžio - buvo nedarbingas, jautė skausmą, nepatogumus valgant, nuo sužalojimo dešiniajame skruoste yra likęs nežymus randas, todėl iš kaltinamųjų prašo priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sėdėdamas ant mokyklos laiptų, nusivilko ir pasidėjo šalia džemperį, kurio kišenėje buvo jo mobiliojo ryšio telefonas „iphone 4S“, įsigytas prieš metus Anglijoje už 300-400 svarų. Kai atsikėlė sumuštas nuo žemės, buvo patyręs šoką, pasimetęs, todėl apie džemperį pamiršo. Eidamas link tėvo namų apie džemperį prisiminė, tačiau į tą vietą, kur jį nusirengė, nesugrįžo. Ryte džemperio ir mobiliojo ryšio telefono prie Tytuvėnų gimnazijos nerado. Džemperį ir mobiliojo ryšio telefoną jis prarado dėl D. J. ir M. N. kaltės, nes buvo jų sumuštas, todėl patirtą turtinę žalą – 50 Lt už džemperį ir 800 Lt už mobiliojo ryšio telefoną – prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nukentėjusiojo Š. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Žala sveikatai padaryta dėl tyčinių smurtinių kaltinamųjų veiksmų, dėl kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam Š. K. lūžo veido kaulas – žandikaulis, nuo sumušimų atsirado kraujosruva paakyje, žaizda lūpoje, dėl ko jis neabejotinai kentė skausmus, patyrė diskomfortą. Iš specialisto išvados (28 b. l. 1 t.) matyti, kad Š. K. buvo nedarbingas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 20 d. Nors nukentėjusysis nepateikė vaistų pirkimo kvitų, išsamiai nenurodė patirtus nepatogumus, tačiau elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra aišku, kad kiekvienam sužalotam žmogui būtinas atitinkamas gydymas, dėl veido sužalojimo patiriamas diskomfortas, sumažėja bendravimo galimybės, esant žandikaulio lūžiui atsiranda nepatogumai valgymo metu, todėl patirtą skausmą, diskomfortą ir išgyvenimus kaltinamieji privalo kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis Š. K. pasirinko netinkamą laisvalaikio praleidimo būdą – alkoholio vartojimą su nepažįstamais asmenimis, viešoje vietoje, kurioje aplamai alkoholio vartojimas yra draudžiamas, todėl darytina išvada, kad jo 2000 Lt, kas sudaro 579,24 Eur, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, jis mažinamas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamųjų nukentėjusiajam.

Turtinė žala – tai realūs nuostoliai, patirti nukentėjusiojo dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji M. N. ir D. J. pripažinti kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių turtinių nuostolių. Kaip nukentėjusysis pats pripažino, jis tą patį vakarą džemperio ir mobiliojo ryšio telefono įvykio vietoje net neieškojo. Nėra byloje duomenų, kad kaltinamieji būtų suniokoję jo džemperį, sudaužę mobiliojo ryšio telefoną arba šie daiktai būtų sugadinti konflikto metu. Eidamas iš įvykio vietos nukentėjusysis paprasčiausiai nepasirūpino savo turtu – pats įvykio vietos neapžiūrėjo, daiktų neieškojo, savo artimam asmeniui – tėvui – apie daiktus, kurių pasigedo, neužsiminė, ieškoti daiktų, kaip jis pats nurodė, vyko tik ryte, t. y. praėjus netrumpam laiko tarpui, todėl jo daiktus galėjo pasisavinti bet koks pašalinis asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamieji nėra atsakingi dėl nukentėjusiojo patirtų nuostolių.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (31-32 b. l. 1 t.), prašė priteisti iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui 259,48 Lt, kas sudaro 75,15 Eur, žalos atlyginimui už Š. K. gydymą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (34 b. l. 1 t.) matyti, kad už Š. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 259,48 Lt. Pripažinus kaltinamuosius M. N. ir D. J. kaltais dėl Š. K. sužalojimo, iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl abiejų kaltinamųjų bendrų veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

Kadangi žalos padarymo metu kaltinamasis D. J. buvo nepilnametis, septyniolikos metų amžiaus, todėl nustatytina, kad, jam neturint lėšų, šią žalą privalo atlyginti už jo auklėjimą atsakingas asmuo – jo motina V. J. (CK 6.276 str. 2 d.).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamųjų M. N. ir D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe svetimo turto sunaikinimo epizode laikytina tai, kad jie nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkiančia aplinkybe – nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamieji neigia vartoję alkoholį 2014 m. birželio 1 d. vakare, nors kaltinamųjų alkoholio vartojimas yra įrodytas, tačiau apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, išgerto alkoholio kiekis nėra nustatytas. Kaltinamiesiems nepripažįstant padarytų nusikalstamų veikų, nėra galimybės nustatyti, ar alkoholis turėjo įtakos jų veiksmams, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis M. N. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo nepilnametis, kaltę pripažino, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino, nukentėjusiųjų asmenų atsiprašė ir su jais susitaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina negriežta bausmė – nedidelės trukmės laisvės apribojimas. Pažeidęs viešąją tvarką ir sužalojęs nukentėjusįjį Šarūną K. M. N. neprisipažino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Nesunkus sveikatos sutrikdymas – apysunkis nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Kaltinamojo M. N. atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas taikyti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose. Atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas ir laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, ši bausmė jam skirtina švelnesnė nei jos vidurkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kadangi M. N. teisiamas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkį nusikaltimus, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus – pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis D. J. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Sunaikinęs svetimą turtą jis kaltu prisipažino, nusikalstamais veiksmais jo padaryta žala atstovų pagal įstatymą – tėvų – buvo atlyginta, todėl už šį nusikaltimą jam skirtina negriežta laisvės apribojimo bausmė. Būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepilnametis D. J. iš naujo nusikalto analogiškomis aplinkybėmis – vartodamas alkoholį viešoje vietoje, agresiją šiuo atveju nukreipdamas ne į daiktus, o į asmenis, iš visumos aplinkybių matyti, kad būtent D. J. buvo konflikto iniciatorius – pirmas sudavęs smūgį, tačiau jis kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, todėl jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, švelninančias jo padėtį, nėra pagrindo, jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos už jo padarytas veikas – laisvės apribojimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir laisvės atėmimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnamečiu, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei jos vidurkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. D. J. teisiamas pirmą kartą, jo padarytos veikos įstatymo priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jis mokosi, šiuo metu jau yra pilnametis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai paveiktų nuteistąjį, padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes subendrinti, laisvės apribojimo bausmes keičiant laisvės atėmimu, bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, prie jos iš dalies pridedant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes subendrinti, laisvės apribojimo bausmes keičiant laisvės atėmimu, bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, prie jos iš dalies pridedant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš M. N. ir D. J., pastarajam neturint lėšų, iš jo motinos V. J., Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 75,15 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 15 euro ct) žalos atlyginimui.

Š. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti Š. K. solidariai iš M. N. ir D. J., pastarajam neturint lėšų, iš jo motinos V. J., 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.