Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-656-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
2A-656-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
R. T. P.
Atsakovas
L. A.
Civilinė byla Nr. 2A-656-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui R. T. P., jo atstovei advokatei K. M., dalyvaujant atsakovei L. A., jos atstovei advokatei D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16426-192/2010 pagal ieškovo R. T. P. ieškinį atsakovei L. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. T. P. ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-29 teismo įsakymu Nr. 2-7401/2004 išieškomą išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui N. P., gim. 2002-12-21, jį sumažinti ir priteisti sūnaus N. P. išlaikymui po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, kurias mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus N. P. pilnametystės, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovas nurodė, kad priteistas išlaikymas 400 Lt per mėnesį neatitinka dabartinės jo turtinės padėties. Jam pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovės, jo bendravimas su vaiku nenutrūko, jis su juo praleidžia ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį. Tuo metu, kai vaikas būna pas, jį jis visiškai juo rūpinasi ir išlaiko. Nuosavybės teise ieškovas neturi jokių nekilnojamų daiktų, ieško darbo, įsiregistravęs darbo biržoje. Ieškovo nuomone, sumažintas išlaikymas galėtų būti iki vaikui sueis dvylika metų, t. y. sumažintą išlaikymą jis teiktų penkerius metus. Nuo 2007 m. iki 2008 m. išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė L. A. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 1 300 Lt. Ji nuo 2010-09-30 iki dabar nedirba, lėšas sūnaus išlaikymui skolinasi. Jos nuomone, ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, jis verčiasi automobilių remontu ir baidarių bei buto nuoma.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas 500 Lt atstovavimo išlaidas ir 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad šalių sūnaus N. P., gim. 2002-12-21, išlaikymui 2004-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-7401/2004 iš ieškovo nutarta išieškoti kas mėnesį po 400 Lt. Ieškovas ir atsakovė registruoti darbo biržoje, ieškovas savo vardu registruotų nekilnojamų daiktų neturi, turi tik transporto priemonių, jis verčiasi baidarių ir katamaranų nuoma. Atsakovė turi vieną transporto priemonę ir butą. Šalių sūnus mokykloje gauna nemokamą maitinimą, atsakovei paskirta pašalpa ir parama maisto produktais. Ieškovo išlaikymo sūnui įsiskolinimas 2010-05-01 yra 25 317,80 Lt.

Teismas nurodė, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė aplinkybių dėl savo turtinės padėties pablogėjimo. Ieškovas pats pripažino, kad remontuoja automobilius, tai patvirtino ir ieškovo sūnus. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jį išlaiko jo draugai, kurių pavardžių nežino, ir kas mėnesį po vieną tūkstantį litų jam duoda motina, teismas laikė neįtikinamomis, todėl jas atmetė. Teismas nurodė, kad šalių sūnus gyvena kartu su atsakove, kuri teikia vaikui išlaikymą bei gyvenamąjį būstą, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai išlaikymo priteisimas nekompensuoja. Nustatant ieškovo turtinę padėtį, teismo nuomone, turi būti vertinama ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų išlaikomas jų sūnus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan. negali teikti priteisto 400 Lt išlaikymo. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad ieškovas neteikia viso priteisto išlaikymo ir yra įsiskolinęs daugiau nei 25 000 Lt. Teismas konstatavo, kad nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigas atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo prievolės išlaikyti vaiką vykdymo ir tik pagal jo norą teikti sūnaus išlaikymui 200 Lt per mėnesį, todėl ieškovui neįrodžius tų aplinkybių, kuriomis grindžiami jo reikalavimai, ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. T. P. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-29 teismo įsakymu (c. b. Nr. 2-7401/2004) priteistą išlaikymo nepilnamečiam N. P., gim. 2002-12-21, dydį, sumažinant periodines kiekvieną mėnesį mokamas išmokas iki 200 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas neatsižvelgė, kad priimant 2004-04-29 teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo ieškovo turtinė padėtis iš viso nebuvo įvertinta, jam nebuvo tinkamai pranešta apie išlaikymo priteisimą;

2) teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą priteisto išlaikymo dydį sumažinti nors laikinai, kol sūnui sueis 12 metų;

3) teismas netinkamai įvertino dabartinę ieškovo turtinę padėtį. Nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu skelbimu internete, neva ieškovas verčiasi katamaranų ir baidarių nuoma. Šis skelbimas nepatvirtina, jog jis užsiima skelbime nurodyta veikla ir iš jos gauna pajamų. Tai yra ieškovo draugo verslas, o jo kontaktai skelbime nurodyti tik kaip papildomi;

4) teismas, spręsdamas, kad ieškovas verčiasi automobilių remontu, rėmėsi vien Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities tyrimo aktu ir vaiko apklausos protokolu ir neatsižvelgė į jo paaiškinimus. Kauno apskrities VMI 2010-02-23 atliko patikrinimą ir nustatė, kad automobilių remonto veikla nevykdoma;

5) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas teikia priteistą išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Sūnus mažiausiai 12 dienų per mėnesį praleidžia pas ieškovą ir tuo metu yra išlaikomas. Ši aplinkybė yra svarbi mažinant išlaikymo dydį;

6) išlaikymo dydis turi atitikti tėvų galimybes. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą vaiko poreikių skaičiuotę, turėjo įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalingos 1280 Lt lėšos, atsižvelgiant į šiuo metu sunkią abiejų tėvų turtinę padėtį, turi būti sumažintos iki realios tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius;

7) teismas turėjo atsižvelgti į bendrą šalies nedarbo lygį, į vieną iš objektyvių priežasčių, lemiančių ieškovo bedarbio statusą, tai, kad ieškovo įgyta elektros radijo ryšio telefonų stočių mechaniko specialybė, pasikeitus technologijoms, nebereikalinga;

8) teismas nepagrįstai priteisė valstybei 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir taip pažeidė CPK 96 str. 2 d., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų minėto įstatymo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti sprendimo dalį dėl 15 Lt išlaidų priteisimo iš ieškovo valstybei, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė šiuos argumentus:

1) ieškovui buvo žinomas atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymą. Tai patvirtina jam siunčiami teismo procesiniai dokumentai ir tai, kad jau 2004-06-09 ieškovas pradėjo pervesti į atsakovės sąskaitą sūnaus išlaikymui skirtus pinigus, tačiau 2010-07-01 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 27 727,80 Lt.

2) apelianto argumentai, kad teismas neįvertino jo pablogėjusios turtinės padėties, yra nepagrįsti. Nors ieškovas oficialiai nėra įsidarbinęs, tačiau užsiima automobilių remontu. Ieškovas yra sveikas, darbingas, jis tik du kartus buvo įsiregistravęs darbo biržoje 10-čiai dienų nuo 1994-11-15 iki 1994-11-25 bei nuo 2010-01-28 iki 2010-06-28, jo vardu įregistruotos trys transporto priemonės, ieškovas gyvena vienas tėvui priklausančiame 180 kv. m bendro ploto name. 2010-02-23 VMI pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilių remonto veikla nevykdoma, yra paneigta ieškovo parodymais;

3) aplinkybė, kad ieškovas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, oficialiai nedirba, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo, mažinti išlaikymą;

4) iš ieškovo 15 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą priteista nepagrįstai. Iš proceso dalyvio, kuris pripažintas turinčiu teisę į antrinę teisinę pagalbą, negali būti CPK 96 str. nustatyta tvarka priteisiamas išlaidų valstybei atlyginimas, įskaitant CPK 88 str. 1 d. 3 p. nurodytas pašto išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.

Apeliaciniame skundė nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau įvertinus atsakovės šioje byloje nurodytus vaiko poreikius, aplinkybes apie tai, kad už vaiko papildomai lankomus būrelius reikia mokėti, darytina išvada, kad šalių vaikui reikia didesnio išlaikymo. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažiau nei 400 Lt, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikėtų apie 400 Lt, tad protinga suma, kurią galėtų teikti ieškovas vaiko išlaikymui, būtų 200 Lt.

Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas yra N. P., gim. 2002-12-21, tėvas (b. l. 5). Teismo įsakymu iš apelianto 2004-04-29 sūnui Nedui priteistas išlaikymas po 400 Lt į mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apelianto teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie priteistą išlaikymą sūnui, yra neįrodytas ir prieštarauja paties apelianto veiksmams, nes ieškovas po išlaikymo priteisimo iš dalies vykdė teismo įsakymą, siuntė atsakovei po 167-200 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Pagal bylos duomenis ieškovas nuolat nebendrauja su sūnumi Nedu, vaiko paaiškinimu, tėvas pirko jam dvi mašinas ir kitų žaislų (b. l. 37). Iš surašytų 2009-09-17 vaiko apklausos protokolo, 2009-09-25 Buities tyrimo akto matyti, kad šalių sūnaus paaiškinimu, tėtis padėjo jam išmokti rašyti abėcėlę ir kad šiuo metu tėtis nedirba, nes sugedo jo tralas. Vaikui skirtas 22 kv. m. kambarys ieškovo tėvams priklausančiame name, šalia namo sukrautos statybinės medžiagos, iš kieme esančios aplinkos galima manyti, kad ieškovas šalia šio namo esančiame garaže galimai vykdo mašinų remonto darbus (b. l. 36-37). Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2010 m. vasario 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad automobilių remonto veikla patikrinimo metu, ieškovo paaiškinimu, jis neužsiima. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma nepaneigia 2009-09-17 vaiko paaiškinimo, kad ieškovas 2009 m. rugsėjį nedirbo dėl to, kad sugedo tralas, apie tai ieškovas 2010-02-23 paaiškinimo nepateikė. Taip pat nėra teisiškai reikšminga 2010-02-23 surašyta pažyma (b. l. 95-97) vertinant aplinkybes, nustatytas 2009-09-25 buities tyrimo akte, nes 2010-02-23 paaiškinimas surašytas dėl ieškovo veiklos 2010 m.

Ieškovas pateikė duomenis, kad nedirba (darbo biržoje registruotas 2010-01-28, 2010-06-28 (b. l. 8). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2010-04-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką (b. l. 41), o 2011-01-05 pagal LR BK 164 str. už vengimą išlaikyti sūnų Nedą ieškovas nuteistas (baudž. byla Nr. 1-271-573/2001). Remiantis antstolės G. K. 2010-07-01 (b. l. 128) pažyma, ieškovo sūnaus Nedo išlaikymui nesumokėtas įsiskolinimas yra 25 317,80 Lt (b. l. 30-33). Taigi darytina išvada, kad vien tas faktas, jog ieškovas savaitgaliais pasiima sūnų, aprūpina jį nakvyne, maitinimu, nupirko žaislų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas žymiai prisideda prie vaiko išlaikymo, ir daryti išvadą, kad ieškovas turi teikti tik minimalų 200 Lt išlaikymą. Ieškovas yra sveikas, darbingas, byloje nepateikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečio vaiko poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje pateikti duomenys, kad 2010-02-09 ieškovo vardu buvo registruotos 3 transporto priemonės, o 2010-07-09 ieškovo vardu yra paskelbtas skelbimas dėl katamaranų ir baidarių nuomos (b. l. 34-35). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis šiuo metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, taip pat dėl šalyje esančio nedarbo ar ieškovo turimos profesijos (radijo ryšių ir telefono stočių mechanikas). Todėl teisėjų kolegija ieškovo motyvą, kad jis yra bedarbis ir dėl to negali teikti tinkamo išlaikymo vaikui, vertina tik kaip ieškovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į nuo 2004-04-29 (b. l. 6) dėl amžiaus pasikeitusius šalių sūnaus poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 400 Lt kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą didėjant vaiko poreikiams nėra teisinga ir protinga. Be to, įvertinus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 200 Lt išlaikymą, atsakovė turės teikti didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti visi vaiko poreikiai. Šiuo metu atsakovė yra bedarbė (Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2011-05-09 pažyma Nr. 5985). Atsakovei nuosavybes teise priklauso butas, esantis Kaune, Mažoji g. 1-9, registruota transporto priemonė, atsakovė turi įsiskolinimą bankui (73 633,14 Lt) už paskolą butui įsigyti (b. l. 46-48). Sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė. Atsakovės apskaičiavimu, vaiko poreikiams tenkinti būtinos išlaidos sudaro ne mažiau kaip 1 000 Lt. Ieškovas pateiktų byloje duomenų apie sūnaus Nedo poreikius, surašytus vaiko poreikių lentelėje (b. l. 80), jokiais objektyviais įrodymais nenuginčijo. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo rašytiniu įrodymu byloje ir laiko įrodyta, kad šalių sūnaus mėnesio poreikiai atitinka lentelėje nurodytas išlaidas (CPK 185 str.), dėl to teigti, kad atsakovė išgali išlaikyti sūnų mažesnėmis sąnaudomis, nėra pagrindo.

Bylos duomenimis, apeliantui suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl, remiantis CPK 96 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti apeliantą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo. Taigi apelianto motyvas dėl nepagrįstai priteistų 15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei pripažintinas teisingu, skundžiamo sprendimo dalis dėl 15 Lt priteisimo iš ieškovo valstybei panaikinama, nes šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau suklydo priteisdamas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei, todėl teismo sprendimo dalis dėl priteistų 15 Lt naikintina (CPK 329 str. 1 d.), kita teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteistos 15 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti, kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė