Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui J. L., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto bei skolų padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

santuoka tarp šalių įregistruota 2000-09-16 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7). Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. L. (b.l. 8).

Procesiniai dokumentai atsakovui J. L. 2011-03-26 įteikti LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 30). Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta nustatyta tvarka (b.l. 40). Atsakovas į posėdį neatvyko, prašė bylos nagrinėjimą atidėti (b.l. 42). Pakartotinai per darbo vietą pranešus apie posėdį, atsakovas vėl neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Siekdamas nevilkinti proceso, teismas, esant ieškovės sutikimui, nagrinėja bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Teismas nustatė, kad jau dvejus metus sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko. Teismas teiravosi ieškovės, ar nėra galimybių sutuoktiniams susitaikyti. Ieškovė pareiškė, kad atnaujinti bendro vedybinio gyvenimo ji nenori. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalta tiek ji, tiek atsakovas. Atsakovas vengė prisidėti prie šeimos išlaikymo, o ieškovė nebandė ieškoti būdų išspręsti nesutarimus. Aiškintis, kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris – mažiau, neprivalu. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Ieškovei po santuokos nutraukimo, jos pageidavimu, paliekama santuokinė pavardė L. (CK 3.69 str. 1 d.).

Ginčo dėl nepilnamečio A. L. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes vaikas nuo gimimo gyvena su motina D. L.. Ištyrus motinos buities sąlygas, nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), vaikas turi atskirą lovą, mokymosi priemones, rašomąjį stalą, aplinka švari bei tvarkinga (b.l. 32-35). Nepilnametis A. pats išreiškė norą gyventi su mama (CK 3.177 str.). Kad nepilnamečio A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad abu vaiko tėvai dirba ir gauna panašų darbo užmokestį (b.l. 43-46). Vadovaudamasis principu, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, teismas mano, kad atsakovas tokia pačia dalimi, kaip motina, privalo prisidėti prie A. išlaikymo, skirdamas kiekvieną mėnesį jam po 400 Lt (CK 3.192 str., 3.194 str., 196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 str.).

Šalys, būdamos santuokoje, įgijo transporto priemonę VW CARAVELLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šiuo automobiliu nesinaudoja, kompensacijos už jį nereikalauja. Esant šioms aplinkybėms, teismas priteisia transporto priemonę VW CARAVELLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. L. (CK 3.116 str.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas J. L. turi asmeninius kreditorius valstybę ir antstolį Gintautą Puodžiuką. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovui paskirtos baudos yra jo asmeninė prievolė, ieškovė įsiskolinimų valstybei neturi (b.l. 36-37). Antstoliui Gintautui Puodžiukui apie bylos iškėlimą pranešta (b.l. 24), tačiau kreditorius įstatyme numatyta teise nepasinaudojo, į bylą kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, neįstojo (CK 3.126 str.). Šiuo atveju skolos valstybei, antstoliui Gintautui Puodžiukui pripažįstamos asmeninėmis J. L. skolomis (CK 3.115 str.).

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalauja (CPK 385 str. 1 d.).

Nutraukus santuoką, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 135 Lt sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Patenkinus ieškinį išlaikymo priteisimo dalyje, iš atsakovo priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį atleidžiama, ir 18 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str.1 d. 2 p., 85 str.1 d.3 p., 88 str., 92 str., 96 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2000-09-16 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. L. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. L. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė Sa.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo J. L. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę L.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo J. L. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. L. a.k(duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2011-02-28, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai D. L. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti J. L. a.k(duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW CARAVELLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti skolas valstybei ir antstoliui Gintautui Puodžiukui asmeninėmis J. L. a.k(duomenys neskelbtini) skolomis.

Priteisti iš J. L. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 135 Lt (vieno šimto trisdešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas D. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. L. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 18 Lt (aštuoniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.