Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad abu vaikai lanko darželį, ieškovė pateikė prašymą socialinei pašalpai gauti, sutiktų, jog atsakovas teiktų išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį nors po 175 Eur. Pripažino, jog gyvenant atskirai, atsakovas nupirko vaikams rūbų ir higienos priemonių už 150 Eur, sutiko šią sumą išskaičiuoti iš išlaikymo įsiskolinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog pagal gaunamas pajamas gali teikti išlaikymą kiekvienam vaikui ne didesnį nei 150 Eur kas mėnesį. Nurodė, jog verčiasi individualia veikla, dirba statybų versle, todėl pajamos nėra stabilios. Paskutinių mėnesių atlyginimo vidurkis siekia tik apie 300 Eur. Šiuo metu turi sveikatos problemų, todėl galimybių gauti didesnes pajamas neturi. Siūlė ieškovei mokėti išlaikymą gera valia, ši nesutiko, todėl išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Atsakovas yra nepilnamečių T. D. R., gimusio 2015 m. birželio 28 d., ir T. R., gimusios 2016 m. lapkričio 14 d., tėvas, todėl turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamas sudaro tik 103,74 Eur gaunama valstybės parama vaikams ir socialinė pašalpa, kurią dar tik pradės gauti, Ieškovei nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) k., Telšių r., transporto priemonių nėra įgijusi.

Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas taip pat nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, t. y. likusią ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, transporto priemonių neturi, dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos iš individualios veiklos per 2017 m. siekė 3115 Eur, o 2016 m. – 2236 Eur.

Lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti vienodai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo pajamos per mėnesį siekia iki 2 000 Eur, tačiau tokių įrodymų nepateikė, dėl ko teismas, nustatydamas atsakovo gaunamas pajamas, remiasi atsakovo pateiktomis metinėmis deklaracijomis ir sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams, nurodė vaikų būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 428 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Šalių abu vaikai lanko darželį, kuriame įprastai vaikai valgo pusryčius, pietus bei vakarienę, todėl kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos 200 Eur išlaidos maistui. Ieškovė nurodė, kad už vaikų darželį moka 53 Eur ir 46 Eur, tačiau įrodymų apie sumokėtus mokesčius nepateikė. Pagal viešą informaciją, skelbiamą darželio „(duomenys neskelbtini)“, kurį lanko šalių vaikai, tinklalapyje (http://saulutedarzelis.lt/), remiantis Mokesčio už vaikų išlaikymą Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T1-234 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu, šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, nuo mokesčio už vaikų maitinimą atleidžiamos arba mokestis mažinamas 50 procentų, jeigu motina, viena auginanti vaiką, yra bedarbė (Aprašo 6.2 p.). Kaip nurodė ieškovė, ji nedirba, jai bus mokama socialinė pašalpa, todėl turėtų pasirūpinti, jog, skaičiuojant mokestį už vaikų maitinimą ikimokyklinėje įstaigoje, būtų pritaikytos numatytos lengvatos ir atitinkamai sumažėtų patiriamos išlaidos. Teismo vertinimu trejų ir dvejų metų vaikų poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaikų laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl išlaidos laisvalaikiui ir žaislams, sportiniams inventoriui turėtų būti leidžiamos racionaliau. Pernelyg didelėmis teismas pripažįsta ir kasmėnesines 15 Eur išlaidas vaikų higienai.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Pažymėtina, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis (CK 3.156 str., CK 3.161 str. 5, 6 d., 3.163 str. 1 d.) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 str. 3 d.), todėl ieškovei, patyrus tokio pobūdžio išlaidas, atsakovui atsiras ir pareiga jas atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, įvertinus vaikų amžių (dveji ir treji metai), konstatuotina, jog vaikų poreikius užtikrina 340 Eur suma per mėnesį. Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo atmestinas (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodė, jog jo pajamos yra minimalios, todėl jis negali teikti didesnio nei 150 Eur išlaikymo kas mėnesį. Tačiau pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad, būdamas darbingas, negali daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir teikti didesnį nei siūlomą 150 Eur išlaikymą.

Priteisus išlaikymą, vaikų mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 1106 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, paramą suteikė rūbais ir higienos prekėmis, kurių vertė 150 Eur. Ieškovės paskaičiavimu vaikų poreikiams per mėnesį buvo būtina 200 Eur suma, todėl įsiskolinimas sudarytų 956 Eur (įskaičius teiktą paramą daiktais).

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir vaikų poreikius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, būtinų vaikų poreikių tenkinimui nebuvo būtina ieškovės nurodyta suma. Vertindamas vaiko poreikius teismas jau pasisakė, kad turi būti tenkinami tik būtiniausi poreikiai. Nepateikus jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma būtų neproporcinga tuo metu buvusiems vaikų poreikiams. Įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaikų poreikius pagal amžių, įsiskolinimo dydis mažintinas, skaičiuojant, jog vaiko poreikiams per mėnesį pakako 340 Eur, tokiu būdu atsakovo įsiskolinimas sudarytų 932 Eur (170x2+170:31x23))x2), ieškovei pripažinus, jog gavo 150 Eur vertės paramą, iš atsakovo priteistina 782 Eur įsiskolinimo. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos 109 Eur žyminis mokestis valstybei (340x12x3%x75% + 782x3%x75% (CPK 96 str. 1 d.)), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 str.). Pagal pateiktą pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 247 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, šios išlaidos mažintinos iki 216,13 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D. R., gim. 2015 m. birželio 28 d., ir T. R., gim. 2016 m. lapkričio 14 d., periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. liepos 24 d. iki vaikų pilnametystės.

Paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių T. D. R., gim. 2015 m. birželio 28 d., ir T. R., gim. 2016 m. lapkričio 14 d., išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš M. R. 782 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. P.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. R. 109 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 216,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT2473000101 12394300 AB „Swedbank“, Nr. LT78729000000013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74401005100132 4763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 „Danske Bank A/S, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.