- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-1941-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09817-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-23185-1043/2020 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M., kuria antstolės pareiškimas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė R. P. 2020 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo skirti A. M. maksimalią baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 ketvirtą punktą, nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. išieškotojo A. M. naudai.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. išieškotojas M. M. antstolei pateikė vykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. e2-17012-1110/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaiku tvarkos. 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimą įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įteikta skolininkei. 2020 m. rugpjūčio 20 d. skolininkė atvyko į antstolės kontorą ir paaiškino, kad išieškotojas jai neskambino, nerašė elektroninių laiškų, nesikreipė į jos advokatus, kad informuotų apie ketinimą pasiimti nepilnametę dukrą bendravimui. 2020 m. rugpjūčio 21 d. skolininkė pateikė pareiškimą vykdomojoje byloje, kuriame nurodė, kad ji teismo nutartį vykdo pilnumoje, kad išieškotojas jokiu būdu niekada neišreiškė noro praleisti vieną savaitę atostogų su dukra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12:01 telefonine žinute į skolininkės mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė paklausimą dėl bendravimo su dukra, pagal teismo nutartį, į kurį skolininkė atsakė, kad išieškotojas nėra išsprendęs garažo ir granulių klausimo. Taigi skolininkė gauna telefonines žinutes savo mobiliuoju telefonu. Išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 21 d. 10:02 elektroniniu laišku skolininkės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pareiškė pageidavimą dėl dukros pasiėmimo, kuriame nurodė, kad pageidauja dukrą pasiimti 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9:00 val. ir grąžinti 30 d. 19 val., kaip nurodyta teismo nutartyje. 2020 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojas informavo, kad skolininkė neatsakė į jo paklausimą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame paprašė pateikti informaciją apie 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 punkto Nr. 4 vykdymą ir išsiuntė skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta bei skolininkės atstovo advokato J. S. elektroninio pašto adresu. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 20:21 val. antstolės elektroninio pašto adresu gautas skolininkės pareiškimas vykdomoje byloje, kuriame skolininkė nurodė, kad išieškotojas antstolei teikia melagingą informaciją, nes su išieškotoju ji nebendrauja ir elektroninių laiškų, telefoninių skambučių ir telefoninių žinučių iš jo negauna.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. M. 2020 m. spalio 5 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą, kuriame prašė teismo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad antstolės pateiktame pareiškime nurodomos faktinės aplinkybės yra teisingos, o A. M. teismo sprendimo, t. y. Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo tyčia ir sąmoningai. A. M. neatsiliepia, kai A. M. skambina jai telefonu, į elektroninius laiškus nereaguoja, o į trumpąsias žinutes reaguoja selektyviai. Tokie tyčiniai A. M. veiksmai turėtų būti tinkamai įvertinti ir turėtų būti pritaikytos tokios priemonės, kad A. M. pradėtų gerbti teismo sprendimus ir galbūt, kitus visuomenės narius.
4. Skolininkė A. M. 2020 m. spalio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą, kuriame teismo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti ir priteisti iš A. M. bylinėjimosi išlaidas. Skolininkė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo pagrįstas išieškotojo pateiktais melagingais įrodymais. Skolininkė negavo iš A. M. 2020 m. liepos 23 d. elektroninio laiško. A. M. nėra mačiusi nuo 2020 m. liepos 12 d. Telefonu sms žinute su A. M. paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 10 d. dėl dukros ligos. Pareiškime teismui antstolė vadovaujasi A. M. žinutėmis, kurios skolininkei buvo siųstos 2019 m. spalio 18 d., o ne 2020 m. rugpjūčio 20 d. Telefono skambučių išklotinės už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad A. M. neskambino skolininkei. A. M. imitavo 2020 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio laiško išsiuntimą, tokio laiško skolininkė nėra gavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi antstolės R. P. pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui A. M. iš suinteresuoto asmens A. M. 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo A. M., atsakovės A. M. ir nepilnametės dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, kurios 4 punkte numatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi teisę vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra. Dėl to šalys tarpusavyje turi susitarti iš anksto. 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymu A. M. kreipėsi į antstolę dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo priverstinai vykdyti, nurodydamas, kad A. M. nevykdo teismo nutarties 4 punkto ir neleidžia / trukdo A. M. pasiimti nepilnametę dukrą vasaros metu nepertraukiamai vienai savaitei atostogų. Nurodė, kad jis A. M. dar 2020 m. liepos 23 d. el. paštu informavo, kad nori ir ketina pasiimti dukrą savaitei laiko nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., tačiau iš A. M. joks atsakymas nei raštu nei žodžiu nebuvo ir nėra gautas. Telefono skambučius atsakovė ignoruoja. 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 11-12 psl.). 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 14-15 psl.). Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įteikta skolininkei (vykdomosios bylos 17 psl.). 2020 m. rugsėjo 15 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad išieškotojas neturėjo galimybės iš anksto susitarti su skolininke dėl nutarties 4 punkto: vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra. Į išieškotojo telefoninius skambučius skolininkė neatsakinėjo, į elektroninius laiškus skolininkė neatsakinėjo, susirašinėjant telefonu žinutėmis, proceso šalims susitarti nepavyko, nes skolininkė šiuo klausimu nebendravo su išieškotoju. Iš vykdomosios bylos medžiagos bei antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo patvirtintos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teismas nustatė, kad skolininkės nutarties nevykdymo faktas konstatuotas remiantis išieškotojo pateiktais įrodymais, o būtent: momentinėmis kompiuterio ir telefono ekrano nuotraukomis, kuriomis užfiksuota: 2020 m. liepos 23 d. elektroninio laiško išsiuntimas skolininkės elektroninio pašto adresu, kuriame nurodoma, kad išieškotojas pageidauja savaitę vasaros atostogų praleisti su dukra nuo rugpjūčio 10 d. (vykdomosios bylos 4-5 psl.); skambučių istorijos informacija (vykdomosios bylos 6-7 psl.), susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (vykdomosios bylos 18-19 psl.). Išieškotojo pateiktose momentinėse ekrano nuotraukose, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis nėra jokių datų. Prie momentinių ekrano nuotraukų pridėtame dokumente nurodomas ne susirašinėjimo laikas, o momentinės ekrano nuotraukos padarymo laikas (vykdomosios bylos 19-20 psl.). Skolininkė kartu su atsiliepimu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko 2019 m. spalio 18 d., o ne 2020 m. rugpjūčio 20 d. kaip nurodoma pareiškime dėl baudos skyrimo. Aplinkybę, kad pateiktas susirašinėjimas vyko 2019 metais teismo posėdžio metu pripažino ir išieškotojas.
7. Teismas nurodė, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek proceso dalyvių paaiškinimai, paneigia aplinkybę, kad išieškotojas bandė trumposiomis žinutėmis tartis dėl vienos savaitės vasaros atostogų su skolininke 2020 metų vasaros laikotarpiu. Kitus išieškotojo pateiktus įrodymus (momentines ekrano nuotraukas dėl elektroninio laiško siuntimo bei skambučių istorijos), kuriais grindžiama aplinkybė, kad skolininkė nevykdo teismo patvirtintos nutarties 4 punkto, teismas vertino kaip itin nepatikimus. Nurodė, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių įrodymų autentiškumu. Ši aplinkybė ypatingai svarbi atsižvelgiant į išieškotojo elgesį teikiant įrodymus apie susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis. Nors išieškotojas, kreipdamasis dėl priverstinio nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo, konkrečiai neįvardino, kad susirašinėjimas vyko 2020 metų vasarą, tačiau sąmoningai nurodydamas aplinkybes, kad skolininkė nevykdo nutarties ir pridėdamas prie prašymo minėtą susirašinėjimą siekė sukurti įspūdį, kad susirašinėjimas vyko dėl 2020 metų vasaros atostogų, o skolininkė nebendradarbiauja ir nesudaro sąlygų vienai savaitei pasiimti dukrą. Svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, kad pateiktame susirašinėjime nėra jokių datų. Nurodė, kad išieškotojas teismo posėdžio metu nurodė, kad datų nesimato, tačiau iš pateiktos momentinės ekrano nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad datos nesimato ne dėl to, kad ji yra neįžiūrima, o dėl to, kad jos tiesiog nėra. Skolininkė pateikė antstolio užfiksuotas telefono ekrano nuotraukas, kuriose aiškiai matyti vykusio susirašinėjimo data ir laikas. Todėl teismas sprendė, kad išieškotojo pateiktos ekrano nuotraukos gali būti neautentiškos. Be to nurodė, kad antstolės pareiškime dėl baudos skyrimo yra nurodoma, kad „išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12:01 telefonine žinute į skolininkės mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė paklausimą dėl bendravimo su dukra, pagal teismo nutartį, į kurį skolininkė atsakė, kad išieškotojas nėra išsprendęs garažo ir granulių klausimo. Nors išieškotojui buvo žinoma, kad telefoninė žinutė nebuvo siųsta pareiškime nurodytu laiku, tačiau atsiliepime į pareiškimą teigiama, kad antstolės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos (atsiliepimo 4 punktas). Išieškotojui sąmoningai pateikus tokius įrodymus apie vykusį susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis siekiant pagrįsti savo poziciją, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad kitos momentinės ekrano nuotraukos yra autentiškos ir juose užfiksuoti tikrovę atitinkantys vaizdai. Pasisakydamas dėl skolininkės teiginio, jog ji 2020 m. liepos 23 d. nėra gavusi elektroninio laiško, teismas nurodė, kad byloje jokių kitų įrodymų, be jau aptartos momentinės ekrano nuotraukos, apie laiško išsiuntimą, nėra. Pasisakydamas dėl išieškotojo teiginio, jog skolininkė neatsiliepia į jo skambučius, kuriam pagrįsti jis pateikė momentinę ekrano nuotrauką iš kurios matyti, kad buvo rinktas skolininkės numeris tačiau buvo nesujungta, nurodė, jog toks rezultatas gali būti ir tuo atveju kai tik surenkamas telefono numeris, nuspaudžiama skambinti ir iš karto nutraukiamas skambutis. Skolininkė į bylą pateikė mobilaus telefoninio ryšio operatoriaus skambučių ir SMS žinučių išklotinę, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu nėra užfiksuota nei skolininko skambučių nei žinučių. Teismas pažymėjo, kad antstolei pateikus skolininkei 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą pateikti informaciją, skolininkė nedelsdama į tai sureagavo. Teismas pripažino pagrįstu skolininkės argumentą, jog objektyviai neįmanoma sudaryti sąlygas pasiimti nepilnametį vaiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., kuomet informacija apie tokį pageidavimą yra gaunama 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kitų duomenų, kad išieškotojas realiai bandė susisiekti su skolininke ir susitarti dėl vienos savaitės vasaros atostogų, teismas nenustatė. Teismas iš bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų nustatęs, kad šalių santykiai itin konfliktiški, nurodė, kad vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininkė 2020 m. vasaros laikotarpiu nevykdė teismo patvirtintos nutarties 4 punkto. Teismas sprendė, kad būtent išieškotojas nesilaiko vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos, kas nesuderinama su sąžiningu naudojimusi išieškotojo teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės R. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo patenkinti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl nutarties nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, kadangi nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. M. savo pozicijos negrindė tuo, kad ji negalėjo įvykdyti teismo sprendimo. Iš vykdomosios bylos matyti, kad ji buvo užvesta 2020 m. rugpjūčio 12 d. Iškart po jos užvedimo, antstolė registruota pašto siunta išsiuntė A. M. raginimą įvykdyti teismo sprendimą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. į antstolės kontorą atvyko vyras, prisistatęs skolininkės broliu, dėl informacijos sužinojimo vykdomojoje byloje. 2020 m. rugpjūčio 20 d. į antstolės kontorą atvyko skolininkė, mažametė dukra ir vyras, kuris prisistatė esantis skolininkės broliu. Taigi, iš objektyvių bylos įrodymų matyti, kad vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. A. M. jau buvo žinoma A. M. valia vykdyti teismo sprendimą, t. y. vasaros metu nepertraukiamai vieną savaite atostogauti su dukra. A. M. nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji negalėjo vykdyti teismo sprendimo, t. y. sudaryti sąlygas iki 2020 metų vasaros pabaigos tėvui praleisti atostogas su dukra.
1.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus. Teismo išvados vertinant įrodymus yra prieštaringos bei visiškai nemotyvuotos. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. M. antstolei pateikti įrodymai yra itin nepatikimi, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie jų autentiškumą. Tačiau apeliantui nesuprantama, kokius įrodymus turi pateikti suinteresuotas asmuo, kad būtų galima teismą įtikinti apie teismo sprendimo nevykdymą. Elektroninio laiško siuntimo faktas nebuvo ginčijamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. elektroninius laiškus gauna, ji tai pati patvirtino duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Nepaisant to, 2020 m. rugpjūčio 20 d. ji, jau žinodama A. M. valią vykdyti teismo sprendimą, jo toliau nevykdė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. M. siekia sukurti įspūdį, kad susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis vyko dėl 2020 metų atostogų, kadangi iš SMS žinučių matyti, kad šalys kalbasi apie savaitgalio praleidimą su dukra, o ne apie atostogas. A. M. niekada nenurodė, kad šis susirašinėjimas yra būtent dėl atostogų, ir nebandė sukurti tokio įspūdžio, nes net iš SMS žinučių turinio matyti, kad neįmanoma sudaryti įspūdžio, kad kalba vyksta apie atostogas, kai ji vyksta apie savaitgalio praleidimą. A. M. selektyviai pasirenka sau patogesnį situacijos aiškinimą. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas trumpąsias žinutes, vertina elektroninius laiškus, kas nėra tapatu ir leistina, kita vertus, net ir padaręs tokias išvadas, t. y. tariamai nustatęs nusikalstamą veiką, nesiima pareigos apie tai informuoti ikiteisminio tyrimo institucijų.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas A. M. nepavykusius skambučius A. M. (kurie, beje, kaip matyti iš datų irgi nebuvo skirti susitarti dėl vasaros atostogų, o įrodymas pateiktas tam, kad matyti, jog su A. M. susisiekti nėra galimybės), nepagrįstai nurodė, jog toks rezultatas gali būti ir tuo atveju kai tik surenkamas telefono numeris, nuspaudžiama skambinti ir iš karto nutraukiamas skambutis. Tačiau analogiškas rezultatas telefone matomas, kai asmuo, kuriam skambinama yra užblokavęs telefono numerį, iš kurio bandoma paskambinti. Nors teismas turi pareigą visapusiškai ištirti bylos įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visą bylos medžiagą įvertino ne objektyviai, o tik iš A. M. pozicijos ir versijų perspektyvos. Be to, telekomunikacijų paslaugų operatorių išklotinėse yra matomi tik įvykę telefoniniai skambučiai bei gautos SMS žinutės, todėl, iš A. M. pateiktos skambučių išklotinės niekaip negalima paneigti to fakto, kad A. M. ketino su ja susisiekti, tačiau to padaryti jam nepavyko. O tai reiškia, kad jo galimybė susitarti dėl bendravimo su vaiku yra maksimaliai apribota ir suvaržyta. Būtent A. M. nevykdė kooperavimosi veiksmų, o net ir paraginta - teismo sprendimo nevykdė ir toliau nesikooperavo su A. M.. Skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku, o skundžiama nutartimi tai iš esmės buvo paneigta.
1.4. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus. Teisės aktai nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti iš asmens, kuris dalyvauja šios kategorijos byloje suinteresuoto asmens statusu, t. y. kai jis nėra asmuo pateikęs teismui pareiškimą. Todėl, net A. M. būnant pasyviam teismo proceso metu, bylinėjimosi išlaidos iš jo visgi būtų priteistos. Nesvarbu kokie šalių interesai yra teismo sprendimo vykdymo stadijoje, t. y. vykdyti įsiteisėjusį procesinį sprendimą ar ne - sprendimai turi būti vykdomi, ir asmens kreipimasis dėl priverstinio jo vykdymo, negali būti laikomas kaip išimtis, sudaranti prielaidą iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad jis siekia savo (šiuo atveju ir nepilnamečio vaiko) teisėtų interesų gynybos.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad A. M. nepagrindė savo pozicijos, kad ji negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nepagrįstas, kadangi ji elektroninį laišką su išreikštu tėvo noru rugpjūtį paimti dukrą savaitei gavo tik 2020 m. liepos 23 d. Apeliantas piktybiškai pateikė antstolei R. P. neišsiųstą A. M. savo 2020 m. liepos 23 d. elektroninį laišką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad išieškotojo pateiktose momentinėse ekrano nuotraukose, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, nėra jokių datų. Šiuos argumentus pagrindžia 2020 m. rugsėjo 30 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas atsikirtimas su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. A. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis vyko 2019 m., nors antstolei pateikė informaciją kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. Dėl šios priežasties antstolė ir padarė klaidingą išvadą jog A. M. iš A. M. gauna trumpąsias žinutes.
2.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad A. M. vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo žinoma apie A. M. valią vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra. Šis jo noras įtvirtintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17012-l 110/2019. Ši nutartis pagrįsta ir įsiteisėjusi. Suprantama, jog tėvas turi teisę atostogauti su dukra vieną savaitę vasaros metu, niekas tam neprieštarauja, tačiau tam, kad dukra vieną savaitę atostogų praleistų su tėvu, pirmiausia reikalingas tėvo, A. M., labai aiškiai išreikštas noras. Nagrinėjamu atveju abu elektroniniai laiškai A. M. nebuvo išsiųsti, o buvo tik imituotas jų išsiuntimas tam, kad su antstolės pagalba jai būtų daromas psichologinis spaudimas santuokos nutraukimo byloje ir ne tik.
2.3. Apeliantas atskirajame skunde iškraipo faktus, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu. A. M. teismo posėdžio išvakarėse, t. y. 2020 m. spalio 12 d., iš A. M. elektroniniu laišku gavo jo pasiūlymą susitikti. Akivaizdu, jog šis laiškas buvo siųstas tyčia, norint įrodyti, kad A. M. gauna A. M. elektroninius laiškus. Tačiau A. M. gauna elektroninius laiškus, kai jie yra siunčiami, ir negauna tų laiškų, kurių išsiuntimas tik imituojamas.
Šalies argumentai
2.4. Atskirajame skunde apeliantas klaidina teismą ir nurodo, kad jo antstolei R. P. pateiktos SMS žinutės nėra susijusios su jo elektroniniu laišku dėl vienos vasaros atostogų savaitės praleidimo su dukra. Byloje yra įrodymas, t. y. A. M. atstovo advokato elektroninis laiškas antstolei, persiunčiant jam A. M. atsiųstas žinutes. Advokatas aiškiai nurodo, kad tai yra A. M. SMS žinutės, data — failo pavadinime. O failo pavadinime nurodyta data - 2020 m. rugpjūčio 20 d. A. M. stengiasi suklaidinti teismą ir melagingai teigia, kad antstolė per jo advokatą pateiktas SMS žinutes priėmė ir suprato, kad jos buvo siųstos ne dėl 2020 metų atostogų. Tai visiškas melas. Antstolės pareiškime aiškiai pabrėžiama, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė neatsiliepia į išieškotojo telefoninius skambučius, susirašinėjimas tarp skolininkės ir išieškotojo vyko 2020 m. rugpjūčio 20 d., o skolininkės elektroninio pašto adresas, kuriuo išieškotojas siunčia elektroninius laiškus yra teisingas.
2.5. Apeliantas atskirajame skunde nori paneigti visiškai pagrįstą pirmos instancijos teismo išvadą, kad, išieškotojui pateikus tokius įrodymus apie įvykusį susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis siekiant pagrįsti savo poziciją, teismas neturi pagrindo spręsti, kad kitos momentinės ekrano nuotraukos yra autentiškos ir jose užfiksuoti tikrovę atitinkantys vaizdai.
2.6. Apeliantas atskirajame skunde klaidina teismą nurodydamas, kad neva dėl A. M. kaltės dukra negalėjo praleisti atostogų su juo, kadangi ji neleido to padaryti. A. M. savo neišsiųstą 2020 m. rugpjūčio 21 d. elektroninį laišką A. M. tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. persiuntė antstolei R. P., kuri šį laišką A. M. persiuntė tik 2020 m. rugpjūčio 26 d., nes 2020 m. rugpjūčio 25 d. ji šį laišką siuntė neteisingu A. M. elektroninio pašto adresu. A. M. tik 2020 m. rugpjūčio 26 d. gavusi antstolės laišką fiziškai negalėjo dukros perduoti A. M. 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9.00 val. Kad antstolės pareiškimas nepagrįstas patvirtina ir tas faktas, kad ji neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jis buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš A. M. priteisdamas A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį ir 443 straipsnio 6 dalį. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Vienareikšmiai kaltas asmuo dėl šio proceso yra A. M., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai iš jo priteisė A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja antstolė R. P., vadovaudamasi CPK 585 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi, 2020 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo skirti suinteresuotam asmeniui A. M. maksimalią baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo A. M., atsakovės A. M. ir nepilnametės dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, ketvirtą punktą, numatantį, kad ieškovas ir atsakovė turi teisę vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra, dėl ko šalys tarpusavyje turi susitarti iš anksto. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. išieškotojas M. M. antstolei pateikė vykdyti 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. e2-17012-1110/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo tvarkos. 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimą įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta įteikta skolininkei. 2020 m. rugpjūčio 20 d. skolininkė atvyko į antstolės kontorą ir paaiškino, kad išieškotojas jai neskambino, nerašė elektroninių laiškų, nesikreipė į jos advokatus, kad informuotų apie ketinimą pasiimti nepilnametę dukrą bendravimui. 2020 m. rugpjūčio 21 d. skolininkė pateikė pareiškimą vykdomojoje byloje, kuriame nurodė, kad ji teismo nutartį vykdo pilnumoje, kad išieškotojas jokiu būdu niekada neišreiškė noro praleisti vieną savaitę atostogų su dukra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12:01 telefonine žinute į skolininkės mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė paklausimą dėl bendravimo su dukra, pagal teismo nutartį, į kurį skolininkė atsakė, kad išieškotojas nėra išsprendęs garažo ir granulių klausimo. Antstolė vertino, kad skolininkė gauna telefonines žinutes savo mobiliuoju telefonu, o išieškotojas 2020 m. rugpjūčio 21 d. 10:02 elektroniniu laišku skolininkės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pareiškė pageidavimą dėl dukros pasiėmimo, kuriame nurodė, kad pageidauja dukrą pasiimti 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9:00 val. ir grąžinti 30 d. 19 val., kaip nurodyta teismo nutartyje. 2020 m. rugpjūčio 24 d. išieškotojas informavo antstolę, kad skolininkė neatsakė į jo paklausimą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame paprašė pateikti informaciją apie 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. e2-17012-1110/2019 punkto Nr. 4 vykdymą ir išsiuntė skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta bei skolininkės atstovo advokato J. S. elektroninio pašto adresu. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 20:21 val. antstolės elektroninio pašto adresu gautas skolininkės pareiškimas vykdomoje byloje, kuriame skolininkė nurodė, kad išieškotojas antstolei teikia melagingą informaciją, nes su išieškotoju ji nebendrauja ir elektroninių laiškų, telefoninių skambučių ir telefoninių žinučių iš jo negauna. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, dėl ko teismo nutartis ir antstolės raginimas įvykdyti sprendimą nėra vykdomas, nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog išieškotojas realiai bandė susisiekti su skolininke ir susitarti dėl vienos savaitės vasaros atostogų, tam turi įtakos šalių itin konfliktiški santykiai ir paties išieškotojo elgesys, todėl antstolės pareiškimą atmetė. Be to, teismas, nustatęs, kad išieškotojo (suinteresuoto asmens) elgesys sąlygojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, jas priteisė suinteresuotam asmeniui iš išieškotojo. Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka išieškotojas (suinteresuotas asmuo), pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolės R. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo patenkinti pilna apimtimi. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo išvados prieštaringos, o teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, kadangi jie nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti iš asmens, kuris dalyvauja šios kategorijos byloje suinteresuoto asmens statusu.
13. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei grindė išieškotojo pateiktais įrodymais, o būtent momentinėmis kompiuterio ir telefono ekrano nuotraukomis, kuriomis užfiksuotas 2020 m. liepos 23 d. elektroninio laiško išsiuntimas skolininkės elektroninio pašto adresu, kuriame nurodoma, kad išieškotojas pageidauja savaitę vasaros atostogų praleisti su dukra nuo rugpjūčio 10 d. (vykdomosios bylos 4-5 psl.); skambučių istorijos informacija (vykdomosios bylos 6-7 psl.), susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (vykdomosios bylos 18-19 psl.). Išieškotojo pateiktose momentinėse ekrano nuotraukose, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis nėra jokių datų. Prie momentinių ekrano nuotraukų pridėtame dokumente nurodomas ne susirašinėjimo laikas, o momentinės ekrano nuotraukos padarymo laikas (vykdomosios bylos 19-20 psl.). Skolininkė kartu su atsiliepimu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko 2019 m. spalio 18 d., o ne 2020 m. rugpjūčio 20 d.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek proceso dalyvių paaiškinimus paneigiančius aplinkybę, kad išieškotojas bandė trumposiomis žinutėmis tartis su skolininke dėl vienos savaitės vasaros atostogų 2020 metų vasaros laikotarpiu, atitinkamai apelianto atskirojo skundo argumentus dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų atmesta kaip nepagrįstus.
16. Vertindamas apelianto atskirojo skundo argumentą, jog skolininkės vengimą vykdyti teismo nutartį patvirtina ir ta aplinkybė, jog po nepavykusio bandymo susisiekti su skolininke, antstolės pagalba informavus A. M. apie norą praleisti atostogas su vaiku, ir esant tam pakankamai laiko (vėliausiai nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo galima sudaryti galimybę tėvui atostogauti su dukra), tačiau to nepavyko padaryti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, jog išieškotojas realiai siekė pasinaudoti teismo nutartimi jam nustatyta teise 2020 m. vasaros metu nepertraukiamai vieną savaitę atostogauti su dukra, o skolininkė nesudarė sąlygų šios teisės įgyvendinimui. Todėl šį apelianto atskirojo skundo argumentą dėl skolininkės vengimo vykdyti teismo nutartį atmeta kaip nepagrįstą.
17. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas leistinais įrodymais. Apeliantas turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodydamas skolininkės piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir išieškotojo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą. Pagal vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sprendimo nevykdymo aktas remiasi išimtinai tik išieškotojo vykdomojoje byloje teiktais paaiškinimais antstolei, kuriais jis yra informavęs antstolę apie skolininkės įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, remiantis vien tik vykdomosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie skolininkės piktybišką teismo nutarties nevykdymą.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo suinteresuotam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
19. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių (skundų), pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais. Ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais kuriuos nustato CPK V dalis (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje dalyvavusių suinteresuotų asmenų interesai priešingi. Suinteresuoto asmens (skolininkės) turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos kito suinteresuoto asmens (išieškotojo) veiksmų – pateikto prašymo antstolei dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo, nurodant aplinkybes, kurios buvo paneigtos. Be to, CPK nedraudžia, o kaip tik suteikia byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę vesti bylą per atstovą, todėl suinteresuotas asmuo turėjo teisę samdytis advokatą, o jo turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008). Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi priteisė iš jo suinteresuoto asmens (skolininkės) naudai, jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Suinteresuotas asmuo A. M. prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. M. 400 Eur jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, sprendžia, kad suinteresuoto asmens prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.