- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1618-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02956-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- R. R.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-814/2015 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei K. R. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, atsakovės K. R. priešieškinį ieškovui R. R. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo ir vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-930-490/2014 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2 punktą, nustatant naują jo bendravimo su sūnumi R. M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Nurodė, kad atsakovė visaip trukdo ir neleidžia bendrauti su sūnumi. Priteistą išlaikymą sūnui teikia.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatytą sūnaus bendravimą su ieškovu ir ieškovo teikiamo išlaikymo 87 Eur dydį, priimti naują sprendimą – nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovo nuo priešieškinio padavimo dienos sūnaus išlaikymui po 145 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti atsakovę. Nurodė, kad niekada netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į dabartines kainas, priteista suma vaiko išlaikymui neužtikrina vaiko poreikių. Kiekvienais vaiko augimo metais jo fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi būtinos papildomos išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtino taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo šiomis sąlygomis: ieškovas bendrauja su sūnumi R. M. R. pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje kiekvieno mėnesio neporinės savaitės šeštadienį 11 valandą ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną, sekmadienį, iki 12 valandos. Iki 2015 m. birželio 15 d. imtinai šalys nustato minėto bendravimo tvarkos išimtį, numatydamos, kad ieškovas su vaiku bendrauja jį pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristatydamas iki tos pačios dienos 19 valandos; naujųjų metų šventimui ieškovas vaiką pasiima kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d., laikotarpiu nuo 15 valandos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 valandą; Vasario 16-os švenčių dieną ieškovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje 11 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tą pačią dieną iki 19 valandos; Kovo 11-ąją vaikas praleidžia su atsakove; pirmą gegužės sekmadienį – Motinos dieną vaikas praleidžia su mama, birželio pirmą sekmadienį – Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas vaiką pasiima šventinės dienos 11 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tos pačios dienos 19 valandą; poriniais metais Šv. Velykas ieškovas švenčių pirmą dieną praleidžia su vaiku pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos 11 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tą pačią dieną iki 19 valandos; neporiniais metais Šv. Kalėdas ieškovas praleidžia su vaiku pasiimdamas jį pirmą švenčių dieną 11 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tą pačią dieną iki 19 valandos; ieškovas savo gimimo dieną praleidžia su sūnumi pasiimdamas jį 16 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tą pačią dieną iki 19 valandos; kitą po vaiko gimimo dieną (balandžio 27 dieną) ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 valandą ir į jo gyvenamąją vietą pristato tą pačią dieną iki 19 valandos, jei ši diena – nedarbo diena, sūnų paima 11 valandą ir į gyvenamą vietą pristato iki tos pačios dienos 19 valandos; vasaros atostogų metu ieškovas su vaiku praleidžia 10 dienų. Apie būvimo vietą ir atostogų laiką atsakovę informuoja prieš 2 savaites iki planuojamo atostogų praleidimo. Vaiką paima atostogų dienos 11 valandą ir į vaiko gyvenamąją vietą pristato paskutinę atostogų dieną iki 19 valandos; vaiko ligos atveju vaiko ir tėvo bendravimas nukeliamas kitam savaitgaliui. Vaiko motina apie vaiko ligą ieškovą informuoja bendravimo dienos išvakarėse; iš esmės pasikeitus aplinkybėms šalys pasilieka teisę abipusiu susitarimu pakeisti šios sutarties sąlygas, o tam nepavykus, kreiptis į teismą dėl šių sąlygų pakeitimo. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-930-490/2014 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2 punkto pakeitimo, likusią priešieškinio dalį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. sausio 28 d.) iki kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo atsakovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui grąžino 26,60 Eur žyminio mokesčio, atsakovei grąžino 31 Eur žyminio mokesčio.
Nustatė, kad ieškovas moka 2014 m. gegužės 13 d. teismo sprendimu priteistą 87 Eur išlaikymą sūnui. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, šiuo metu lanko darbo biržos organizuotus buhalterinės apskaitos kursus. Atsakovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot 206. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovės mėnesio pajamas sudaro apie 300 Eur dydžio išmoka iš darbo biržos, materialiai remia brolis. Atsakovė nesikreipė dėl valstybės teikiamos paramos. Ieškovas šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, per 2014 m. dirbo 4 mėnesius, šiuo metu jokių pajamų neturi, registruoto turto savo vardu neturi. Ieškovas sveikas, darbingas, duomenų apie kitus išlaikytinius nėra. Sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovo. Atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus apie augančio sūnaus didėjančius poreikius, nenurodė jokių konkrečių ir esminių sūnaus poreikių padidėjimo. Nenustatė esminių šalių turtinės padėties pasikeitimų nuo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo. Išlaikymo dydį pakeitė įvertinęs vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, tai, kad ieškovas sutiko mokėti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Sudarius taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, šalims grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t.y. po 31 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinus iš dalies (22 proc.), iš ieškovo valstybei priteisė 4,40 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Šalims taikos sutartyje neaptarus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, ieškovo turėtų išlaidų iš atsakovės nepriteisė. Atsižvelgiant į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamą teisinę pagalbą, į bylos aplinkybes, jos sudėtingumą, į tai, kad procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi, bylą išnagrinėjo viename parengiamajame posėdyje ir teismo posėdyje, bylą nagrinėjo mieste, kuriame gyveno šalys, atsakovės turėtas 870 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažino iki 600 Eur. Šalims taikos sutartyje neaptarus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, pusės atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 121 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą nepriteisė. Patenkinus atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymą iš dalies, turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2009). Nuo 2015 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis Lietuvoje 300 Eur. Priteisto 87 Eur materialinio išlaikymo sūnui aiškiai neužteko, nes nuo 2014 m. gegužės mėn. minimalus darbo užmokestis buvo 1000 Lt (289 Eur). Akivaizdu, kad vaikui augant, didėja ir vaiko poreikiai. Ieškovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie fizinius ar psichinius trūkumus, pagal savo amžių bei profesines galimybes jis turi visas galimybes dirbti, kad galėtų išlaikyti save ir sūnų. 2014 m. gegužės 13 d. teismo sprendimas priimtas prieš 11 mėnesių, taigi vaiko poreikiai tikrai yra pakitę (padidėję). Vaiko poreikiai detalizuoti poreikių lentelėje, šių poreikių ieškovas neginčijo, jie yra realūs ir atitinkantys vaiko interesus. Apie nurodytus poreikius posėdyje pasisakė ir vaikų teisių institucijos atstovas.
Teismas klaidingai nurodė, kad 121 Eur išlaidos antstoliui neargumentuotos. Jos turėtų būti priteistos iš ieškovo. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą užmokesčio dydžio. Atsiliepimu į ieškinį, priešieškiniu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu atsakovė pasiekė taikos sutarties sudarymo. Pagal taikos sutarties sąlygas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos atitinka 80 procentų. Patenkinus apeliacinį skundą, turėtų kisti ir kitų atsakovės turėtų išlaidų priteisimas.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistas 100 Eur išlaikymas sūnui ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, priimti naują sprendimą – priteisti nuo priešieškinio padavimo dienos iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 145 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog pasikeitė vaiko poreikiai ar tėvų turtinė padėtis, reikalavimą padidinti išlaikymą grindė abstrakčiais samprotavimais. Į teismą su ieškiniu kreipėsi siekdamas apginti savo ir vaiko teisę į bendravimą, kadangi atsakovė su sūnumi trukdė bendrauti. Atsakovė pateikė priešieškinį kaip atsaką, nori įbauginti ieškovą, kai šis siekia teisėto reikalavimo. Toks atsakovės elgesys nėra jos pažeistos teisės gynimas. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl bendravimo su vaiku nustatymo atsakovė dėl teikiamo išlaikymo dydžio pretenzijų neturėjo. Ieškovas išlaikymą visada teikė. 2014 m. gegužės 13 d. nutraukus šalių santuoką, ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikui nebuvo. Teismas teisingai nurodė, kad vaiko poreikiai praėjus tik pusmečiui nuo tėvų susitarimo dėl išlaikymo dydžio negalėjo ženkliai pasikeisti. Vaiko poreikių lentelė neįrodyta ir abejotina, išlaidos maistui per didelės. Sutinka padidinti vaikui išlaikymo dydį iki 100 Eur, tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad stengiasi po santuokos nutraukimo daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas teisingai motyvavo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikėsi CPK 93 straipsnio. Su byla nesusijusios išlaidos negali būti priteistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-930-490/2014 abiejų šalių bendru sutikimu nutraukė santuoką, įregistruotą 2009 m. gruodžio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; paliko šalims jų sutuoktines pavardes; patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė nekilnojamąjį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti apeliantei asmeninės nuosavybės teise; nedalino sutuoktinių drabužių, asmeninio naudojimo daiktų, taip pat sutuoktinių asmeninių turtinių teisių, susijusių tik su vienos iš sutarties šalių asmeniu, kurios liko atitinkamai vienos iš sutarties šalių nuosavybe; sūnaus R. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su apeliante; konstatavo, kad auklėjant vaiką dalyvaus abu tėvai, ieškovas turi teisę be apribojimų vaiką lankyti ir jį auklėti, tačiau iš anksto su vaiko motina suderinęs vaiko lankymo laiką, vietą bei lankymo trukmę; ieškovas įsipareigojo vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pradedant skaičiuoti nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dienos (2014 m. gegužės 13 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti apeliantei, pervedant jas į atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos; pareiškėjai santuokos metu susidariusių kreditorinių įsipareigojimų neturėjo; abu veiksnūs, darbingi ir sveiki, nurodė, kad po santuokos nutraukimo dėl tarpusavio materialinio išlaikymo pretenzijų vienas kitam neturės.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu sūnui priteisto 87 Eur išlaikymo dydžio aiškiai neužteko, nes nuo 2014 m. gegužės mėn. minimalus darbo užmokestis buvo 1000 Lt (289 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo, minimalios mėnesinės algos 1000 Lt dydis įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. 2014 m. gegužės 13 d. šalys, susitardamos dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę turėjo įvertinti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino apeliantės nurodomus nepilnamečio sūnaus poreikius ir ieškovo turtinę padėtį.
Apeliantė teigia, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, todėl gali teikti jos prašomą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pakeitimo, svarbu yra nustatyti, ar iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis po to, kai sprendimu buvo priteistas išlaikymas. Apeliantė neįrodinėjo ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo), kuris būtų pagrindas priteisti vaikui didesnį išlaikymą. Apskųstajame sprendime išvardintos ir įvertintos aplinkybės, kad ieškovas registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Iš 2014 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų apie ieškovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad nuo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo iki dabar jo turtinė padėtis nepasikeitė. Gaunamos pajamos nereguliarios, pastovaus darbo neturi. Šiuo metu ieškovas yra bedarbis, kaip ir 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo dieną. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. (2014-172-PN)-392 matyti, kad nuo 2013 m. spalio 7 d. ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Jonavos rajono savivaldybėje. Šio aplinkybės rodo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Nustatęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad formaliai nėra pagrindo pakeisti priteistą išlaikymo dydį CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau 100 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui sutiko teikti ieškovas.
Apeliantė sūnui reikalingo išlaikymo dydį nepagrįstai susiejo su minimalaus darbo užmokesčio pasikeitimu Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Apeliantė neįrodė aplinkybės, kad sūnaus poreikiai po 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo ženkliai pasikeitė, priešingai, vaiko, neturinčio specialių poreikių, per 11 mėnesių poreikiai negalėjo pasikeisti (iš esmės padidėti). Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 311,32 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka vertinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz., neįtikima, kad 4 metų vaikui reikėtų palto ir striukės, švarko, nėra perkamos kiekvieną mėnesį sezoninės prekės – pirštinės, šalikai, kepurės; nepagrįstos išlaidos kiekvieną mėnesį patalynei, 40 Eur laisvalaikiui, įtraukiant knygas ir reikmenis, kuriuos apeliantė priskyrė prie ugdymo priemonių sąrašo). Apeliantė nurodė, kad iš Anglijos yra parsivežusi labai daug žieminių batų, „Nike“ firmos sportinių batelių (2015 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašo 01:23:30 min.), todėl kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos batams. Be to, apeliantė didelius vaiko poreikius motyvavo tuo, kad nuėjus į parduotuvę, visko vaikui norisi (2015 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašo 01:20:00 min.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie vaikų norai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (nuo 2015 m. liepos 1 d. 325 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Pažymėtina, kad apeliantės turtinė padėtis, lyginant su ieškovu, yra geresnė. Šalims nutraukus santuoką, apeliantei asmeninės nuosavybės teise liko dviejų kambarių butas, 2014 m. spalio 11 d. savo vardu ji įregistravo 2003 m. gamybos automobilį Peugeot 206. Priimant skundžiamą sprendimą, apeliantė lankė darbo biržos organizuotus buhalterinės apskaitos kursus, už tai gavo 300 Eur išmokas. Iš 2014 m. sausio – 2015 m. spalio mėnesių laikotarpio VSDFV duomenų matyti, kad nuo 2015 m. liepos 16 d. apeliantė dirba UAB „VSGA“, neatskaičius mokesčių rugpjūčio mėnesį jos darbo užmokestis sudarė 386,13 Eur per mėnesį. Taip pat apeliantė nurodė, jog ją materialiai remia brolis, pervesdamas 300–400 Eur per mėnesį (2015 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašo 01:14:23 min.). Apeliantės paaiškinimai, kad jos santaupos baigėsi, dėl ko neužtenka pinigų vaiko poreikiams tenkinti, rodo, kad ji siekia geresnio negu leidžia turtinė padėtis gyvenimo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad priteista 100 Eur išlaikymo suma yra visiškai pakankama ketverių metų vaiko išlaikymui įvertinus tai, kad analogišką pareigą turi ir apeliantė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas pateikė prašymą t. 1 b. l. 16–17, 90 priteisti 442,40 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (advokato padėjėjui už ieškinį – 250 Eur, 3 val. konsultacijų – 90 Eur, atsiliepimas į priešieškinį – 200 Eur, atstovavimas – 80 Eur). Atsakovė pateikė prašymą t. 1 b. l. 69 priteisti 870 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 val. konsultacijų – 100 Eur, atsiliepimas į ieškinį – 270 Eur, priešieškinys – 400 Eur, atstovavimas – 100 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, todėl turi būti priteisiamos protingo dydžio išlaidos, kad teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamą teisinę pagalbą, į konkrečias šios bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje parengti procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi, byla išnagrinėta viename parengiamajame posėdyje ir viename teismo posėdyje, į tai, kad bylos nagrinėjimas vyko tame pačiame mieste, kuriame gyvena šalys, nusprendė atsakovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 600 Eur. Kadangi dėl ieškinio šalys sudarė taikos sutartį, ieškovui bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisė. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, iš ieškovo atsakovei priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 proc. patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo).
Atmestinas apeliantės argumentas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, kurių dėka byloje buvo pasiekta taikos sutartis, nepagrįsto nepriteisimo. Remiantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirsto.
Nors kitos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, išskyrus rekomendacijose nenumatytas išlaidas konsultacijoms, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus konkrečias bylos procesines aplinkybes, yra protinga ir teisinga jas sumažinti 170-čia Eur (870-100-170) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovui priteistina 50 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, rekomendacijų 8.11 punktas, t. 2 b.l. 11).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)