Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-13-589/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
e2A-13-589/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01276-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
Š. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Egrina“
Kategorijos
  • 3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-13-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01276-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3627-837/2022 pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egrina“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. K. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Egrina“ (toliau – ir atsakovė) 3 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos pagal žodinį susitarimą su atsakovės vadove N. K., pervedė į atsakovės sąskaitą 3 000 Eur. Ši pinigų suma buvo paskolinta atsakovei pagal ieškovo ir atsakovės vadovės žodinį susitarimą. Buvo susitarta, kad ieškovė skolą grąžins 1-2 savaičių laikotarpyje. Bankinio pavedimo paskirtyje atsakovės vadovės reikalavimu buvo nurodyta jog tai yra avansinis mokėjimas. Tačiau ieškovui skola iki šiol negrąžinta. 2022 m. vasario 22 d. ieškovo atstovas atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovės įpareigota darbuotoja Loreta, paskambinusi ieškovo atstovui sutiko su kreditoriniu įsiskolinimu, t. y. skola, tačiau taip pat sutiko apmokėti tik dalį paskolintos sumos, t. y. 1 500 Eur, ir tik grynaisiais pinigais. Tai patvirtina ir vykęs susirašinėjimas elektroniniuose laiškuose tarp ieškovo atstovo ir atsakovės darbuotojos bei pasiūlytas taikos sutarties projektas. Taikos sutartyje šalys įvardijamos kaip kreditorius ir debitorius, kas reiškia, jog ieškovas yra skolininkas, o atsakovė – skolingas asmuo. Pabrėžė, jog taikos sutartį ruošė atsakovė. Atsakovės darbuotoja Loreta sąmoningai naudojosi kitu elektroniniu paštu, o ne oficialiu atsakovės darbovietės elektroniniu paštu, norėdama ateityje nuslėpti susirašinėjimo faktą, taikos sutarties derinimą, taikiai išsprendžiant ginčą. Be to, siekimas išmokėti skolą grynaisiais pinigais suponuoja mintį, jog atsakovė būtų mokėjusi ne įmonės pinigais. 2022 m. kovo 8 d. ieškovo atstovas gavo tuščią elektroninį laišką iš atsakovės direktorės N. K. su pridėtu priedu, kuriame buvo bankinis pavedimas ieškovui į jo asmeninę banko sąskaitą 250 Eur sumai, nurodant avansinio mokėjimo grąžinimas. Tačiau, ieškovas nesudaręs jokios taikos sutarties, būdamas sąžiningu ir sąmoningu, gautus pinigus grąžino atsakovei, nurodydamas „grąžinami pinigai gauti per klaidą“. Tik tuomet, kai buvo pradėti teisminiai procesai ir grąžinta pinigų sumą, siekiant užkirsti kelią neteisybei ieškovo atžvilgiu, 2022 m. kovo 14 d. atsakovė pateikė elektroniniu laišku pranešimą dėl pretenzijos (dėl skolos grąžinimo), kuriame nurodė, jog neva atsirado naujų aplinkybių ir 3 000 Eur ji turinti grąžinti UAB „Sostransa“. Kadangi atsakovė elgėsi neatsakingai bei nerūpestingai, nes paskolos negrąžino, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, priteista iš ieškovo atsakovei UAB „Egrina“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. bankiniu pavedimu atsakovei pervedė 3 000 Eur sumą, bankinio pavedimo paskirtyje nurodant, kad tai yra avansinis mokėjimas.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl 3 000 Eur paskolos. Jokių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių paskolos santykių egzistavimą, byloje nebuvo nurodyta ir pateikta. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovas Š. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad teikė teismui įvairius įrodymus. Sprendime, atmetus apelianto ieškinį, nebuvo dėl to pasisakyta motyvuojamoje dalyje, taip pat nebuvo įvertinti pateikti įrodymai bei rašytiniai paaiškinimai, todėl laikytina, jog teismas nevertino įrodymų viseto, nesivadovavo teismų praktika bei nukrypo nuo teisės aktų nuostatų. Šiuo pagrindu teigia, jog tokiu būdu buvo apeliantui užkirsta teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi jo pateikti įrodymai nevertinti, teismas neatliko pareigos išsamiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes bylai ir priimti teisingą sprendimą.

8. Pažymi, kad sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp apelianto ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl 3 000 Eur paskolos. Tai prieštarauja realiam faktui bei formuojamai teismų praktika. Ieškovo pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, pagal kasacinio teismo praktiką gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Atsakovė nepateikė jokios sutarties, pagal kurią teigia, kad tarp jų egzistavo sutartiniai santykiai, kuriuos nurodo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nepateikė šiuo klausimų jokių įrodymų, todėl teismas neteisingai vertino aplinkybes, jog tarp šalių neegzistavo jokie paskoliniai santykiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl sudarytos sutarties, nors pagal teismų praktiką bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apeliantas pervesdamas iš savo asmeninės banko sąskaitos 3 000 Eur į atsakovės banko sąskaitą, o atsakovei priėmus šią pinigų sumą, nuo gavimo momento atsirado paskoliniai šalių santykiai. Įvertinus aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymų visumą, atsakovė neįrodė, jog apeliantas turėjo sumokėti avansą už neva prašomus gaminti langus, duris ar garažo vartus jam nepriklausančiame pastate. Todėl, akivaizdu, jog apeliantas savo noru pasitikėjo atsakovės tuo metu esama direktore N. K., kuriai ir skolino pinigų sumą pagal žodinį susitarimą, o tai puikiai patvirtina pateikti įrodymai.

9. Pažymi, kad veiksmai, priimant pervestus pinigus nurodant jų mokėjimo paskirtį („Avansas“), taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą, nesant pateiktų jokių rašytinių sutarčių apie sudarytą sutartį tarp bylos šalių, kurios pagrindu tarp jų būtų kilę sutartiniai santykiai. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką.

10. Akcentuoja, jog aplinkybė, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, savaime nereiškia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Vien faktas, kad asmuo pervesdamas pinigus nurodė mokėjimo paskirtyje „Avansas“, nesant jokiai pagrįstai sutarčiai apie būsimą atliktą avansą ar jo įskaitymą pagal sudarytą sutartį, pagal kurią teigiama yra atlikti darbai, nereiškia, jog asmenų nesieja paskoliniai santykiai. Todėl teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, išnagrinėjo bylą formaliai, nesivadovaudamas pateiktais įrodymais, nevertindamas jų viseto, neargumentuodamas, net ir glaustai.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Egrina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo Š. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

12. Nurodo, kad iš pateikto apeliacinio skundo nėra aišku, koks konkretus yra apelianto reikalavimas, t. y. ar jis prašo panaikinti teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, ar pakeisti teismo sprendimą. Ši byla neturi viešo intereso, todėl teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti apeliacinio skundo dalyko ir vien dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas. Be to, apeliantas skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo ieškinį ir kuriuos išsakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas laikėsi įrodinėjimo taisyklių ir byloje esančių įrodymų pagrindų priėmė sprendimą. Apeliantas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo juos grąžinti. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas, mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovei lėšas, nurodė jų paskirtį – avansinis mokėjimas. Todėl mokėjimo pervedimo paskirtis daugiau negu akivaizdi, t. y. akivaizdžiai pervedamas ne paskolos sutarties dalykas. Dėl to nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo Š. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas Š. K., be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Egrina“ 3 000 Eur skolą. Ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos pagal žodinį susitarimą su atsakovės vadove N. K. pervedė į atsakovės sąskaitą 3 000 Eur sumą, kurią paskolino atsakovei pagal ieškovo ir atsakovės vadovės žodinį susitarimą. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, laikėsi pozicijos, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į nurodytą sumą, kadangi 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas buvo UAB „Sostransa“ direktorius ir akcininkas, prašomą priteisti 3 000 Eu sumą ieškovas, kaip „UAB „Sostransa“ atskaitingas asmuo, pervedė atsakovei kaip avansinį mokėjimą už plastikines duris, langus ir garažo vartus UAB „Sostransa“ užsakymo vykdymui, kuris iš dalies buvo įvykdytas, tačiau nesumontuotas dėl nuo atsakovės nepriklausiusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo 2020 m. gruodžio 1 d. bankinio pavedimo, kuriuo atsakovei pervesta 3 000 Eur suma, paskirtyje buvo nurodyta, jog tai yra avansinis mokėjimas, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl 3 000 Eur paskolos, konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė.

16. Ieškovas Š. K. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė pateiktų įrodymų, nevertino jų viseto, apie juos skundžiamo sprendimo motyvuose nepasisakė. Šiuo pagrindu teigia, kad ieškovui buvo užkirsta teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos išsamiai ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, jog konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

18. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09).

19. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymo pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko tiek pareigos nustatyti ir ištirti esmines, turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes (CPK 265 straipsnio 1 dalis), tiek skundžiamo sprendimo motyvuose neatliko išsamaus tarp šalių susiklosčiusių materialinių santykių teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, ar 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas pervedė 3 000 Eur sumą atsakovei iš savo asmeninės banko sąskaitos, vertindamas, ar paskolos suteikimo faktas yra (ne)įrodytas, nenustatė dėl kokios priežasties ieškovas prašomą priteisti pinigų sumą pervedė, o atsakovė – ją priėmė ir iki šiol negrąžino ieškovui. Byloje buvo įrodinėjama, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. 3 000 Eu sumą pervedė kaip „UAB „Sostransa“ atskaitingas asmuo kaip avansinį mokėjimą už plastikines duris, langus ir garažo vartus UAB „Sostransa“ užsakymo vykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir šių atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų pagrįstumą. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė tik pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų atmetimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo. Taip pat pripažintina, kad liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

23. Padarius pirmiau nurodytas išvadas dėl bylos baigties, teisėjų kolegija nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų priėmimo bei įrodomosios reikšmės turės spręsti bylą pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas