Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-29 · Administracinė byla Nr. I-942-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
I-942-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03874-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-942-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03874-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. (K. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-291, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą (b. l. 23–24).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo panaikinti Ambasados 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Paaiškino, kad tiek į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tiek įtraukimas į užsieniečių, kuriems yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą buvo inicijuotas Ambasados darbuotojų be teisinio pagrindo turint priešišką nusiteikimą pareiškėjos atžvilgiu dėl anksčiau teiktų prašymų, nes dokumentų priėmimo metu jie darė psichologinį spaudimą pareiškėjai, kad ji atsiimtų teikiamus dokumentus tiesiogiai darydami užuominas į ankstesnį dokumentų teikimą. Atsakovo specialistams darant pareiškėjai psichologinį spaudimą kelis kartus klausiant ar pareiškėja tikrai nori paduoti dokumentus vizai, pareiškėjai susidarė įspūdis, kad iš jos buvo reikalaujama kyšio, o atsisakius jį duoti – inicijuotas pareiškėjos duomenų įtraukimas į sąrašus asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, kas savaime pagrindžia tokių veiksmų neteisėtumą. Pareiškėja su tokiais sprendimais nesupažindinta, jie jai nėra žinomi, todėl yra neteisėti dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra užkertamas kelias užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, nors jos bendrovės „Masalsuka“ sudariusi daug sutarčių, kurių negali vykdyti, kol direktorė nedirba ir neturi galimybės atvykti į Lietuvą, negali ieškoti ir samdyti kitų darbuotojų, kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl sutarčių nevykdymo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjos skundu nesutinka, paršo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 13–17). paaiškino, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog jos įtraukimas į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą ir į Šengeno erdvę, buvo inicijuotas Ambasados darbuotojų be teisinio pagrindo turint priešišką nusiteikimą pareiškėjos asmens atžvilgiu dėl anksčiau teiktų prašymų, nes dokumentų priėmimo metu pastarieji darė psichologinį spaudimą pareiškėjai, kad pastaroji atsiimtų teikiamus dokumentus tiesiogiai darydami užuominas į ankstesnį dokumentų teikimą, todėl pareiškėjai susidarė įspūdis, kad iš jos buvo reikalaujama kyšio, o atsisakius jį duoti – inicijuotas aukščiau aptartas pareiškėjos įtraukimas į sąrašus asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą ir į Šengeno erdvę, akivaizdžiai yra šmeižikiško pobūdžio, žeidžiantys Ambasados dalykinę reputaciją ir jos darbuotojų garbę ir orumą. Ambasada 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai vizą, nes ji pateikė suklastotą banko pažymą. 2017 m. spalio 4 d. buvo kreiptasi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pasiūlymų įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. 2017 m. spalio 24 d. pareiškėja kreipėsi į Ambasadą ketindama pateikti prašymą gauti nacionalinę vizą, tačiau Ambasados raštvedė pareiškėjai paaiškino, kad dokumentų paketas yra su trūkumais – Registrų centro išrašas dėl UAB „Masalsuka“ tapęs neaktualiu, nes yra senesnis nei 1 mėnesio, be to, pareiškėja neturėjo banko pažymos originalo, todėl jai buvo pasiūlyta surinkus būtinus dokumentus prašymą vizai gauti pateikti kitą dieną. 2017 m. spalio 26 d. pareiškėja vėl kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Nacionalinę vizą vykti į Lietuvą. Pareiškėja, pateikdama raštvedei dokumentų paketą, aiškino turinti banko pažymos originalą, pateikė lydraštį dėl juridinio asmens elektroninio sertifikato išrašo, kuriame teigiama, jog yra pateikiamas UAB „Masalsuka“ išrašas su prieigos raktu ir leidžiama Ambasadai pačiai pasitikrinti įmonės duomenis. Pareiškėja kelis kartus pasiteiravo Ambasados raštvedės, ar jai bus išduota viza, raštvedė paaiškino, kad dokumentų pridavimas negarantuoja, kad viza bus išduota, nes sprendimus dėl vizų išdavimo ar neišdavimo priims Ambasados konsuliniai pareigūnai. Ambasados konsuliniam pareigūnui nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo buvo nustatyta, kad pareiškėja yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei į Antros kartos Šengeno informacinę sistemą. Remiantis šia aplinkybe Ambasados konsulinis pareigūnas priėmė skundžiamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje bylos proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame teigė, jog ketina atvykti į Lietuvą ir užsiimti teisėta veikla bendrovėje „Masalsuka“. Numatoma atvykimo į Lietuvą data 2017 m. lapkričio 2 d., o išvykimo – 2018 m. spalio 30 d. (29–30 punktai). Kartu su prašymu buvo pateiktas bendrovės „Masalsuka“ 2017 m. spalio 23 d. prašymas išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą (b. l. 22). Šiame prašyme buvo nurodoma, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyksta verstis teisėta veikla naujai įsteigtoje ir įsigytoje bendrovėje „Malsalsuka“, dirbti bendrovės direktore. Pareiškėja yra įdarbinta pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartį Nr. 1 ir pradeda dirbti nuo vizos Lietuvos Respublikoje gavimo dienos, pagal neterminuotą sutartį, bendrovė įsipareigoja mokėti pareiškėjai ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pareiškėja bus apgyvendinta adresu Kaminkelio g. 15, Vilnius, patalpose priklausančiose UAB „Amicus hotel“.

7.1. Ambasada 2017 m. lapkričio 2 d. atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėja yra asmuo, dėl kurio Lietuva į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) įvedė perspėjimą dėl draudimo jam atvykti apsigyventi bei yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (b. l. 23–24).

8. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatyta atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 1 punktas įtvirtina, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 5 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).

10. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu, taip pat, ar pareiškėja yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei tai, kad į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo, nustatyta, kad pareiškėja yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei tai, kad į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi, todėl Ambasados pareigūnas gavęs visą jam reikalingą informaciją, ją įvertinęs turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.

11. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybę, jog pareiškėja yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei tai, kad į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi, taigi nustačius Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies įtvirtintus vizų neišdavimo pagrindus. Teismas neturi pagrindo šia skundžiamo sprendimo išvada abejoti, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja nuo 2017 m. spalio 27 d. yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) (b. l. 25).

12. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Ambasados 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą, tačiau pareiškėja neginčija sprendimo, kuriuo buvo įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei į Šengeno informacinę sistemą (SIS II), todėl, teismas, neperžengdamas skundo reikalavimo ribų, plačiau dėl šių aplinkybių sprendime nepasisako.

13. Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad priimami sprendimai neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ji nebuvo supažindinta su ginčijamu sprendimu, nepaaiškintos vizos neišdavimo priežastys, jie jai nėra žinomi atsisakymo motyvai, atsakovas pažeidė vizų išdavimo procedūrinius reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjai buvo surašyta standartinė sprendimo forma, kurioje pažymėtos sprendimo atsisakyti išduoti vizą priežastys: pareiškėja yra įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei tai, kad į Šengeno informacinę sistemą (SIS II) yra įvestas perspėjimas dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (b. l. 23-24). 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškėja standartine forma buvo pasirašytinai informuota apie priimtą sprendimą dėl jos prašymo (b. l. 18-25). Pareiškėjos klaidingai teigia, kad jos nurodyti sprendimo trūkumai sutrukdė jai efektyviai realizuoti pažeistų teisių gynybą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja parengė skundą dėl minėto sprendimo ir jį padavė teismui laiku. Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių vizų išdavimą nuostatas, pareiškėjai buvo pagrįstai atsisakyta išduoti Nacionalinę vizą. Atsakovė nepažeidė procesinių procedūrų nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl Nacionalinės vizos išdavimo, priimtas sprendimas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

14. Pareiškėjos teigimu Ambasados darbuotojai darė psichologinį spaudimą kelis kartus klausiant ar pareiškėja tikrai nori paduoti dokumentus vizai, jai susidarė įspūdis, kad iš jos buvo reikalaujama kyšio, o atsisakius jį duoti – inicijuotas pareiškėjos duomenų įtraukimas į sąrašus asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, kas savaime pagrindžia tokių veiksmų neteisėtumą. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos teiginiais, nes jie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar aplinkybėmis, o be to Ambasados tarnautojas turi didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos Ambasados surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. (58.4.3.2)NV58-291 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas

16. Atmetus pareiškėjos skundą, netenkintinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas