Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ulma Construccion Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog ieškovas pagrįstai teigia, kad ginčo įranga buvo perduota atsakovui. Tai patvirtina PVM sąskaitose faktūrose Nr. ULMA00000592 ir Nr. ULMA00000593 po įvardintomis prekėmis ir paslaugomis esantys įrašai, jog prekes/paslaugas gavo pasirašęs asmuo V. Ž., kuris buvo atsakovo įmonės direktorius. Įrangos perdavimo aktuose taip pat pasirašė šis asmuo. Pažymėjo, kad atsakovas grąžino įrangą ieškovui, tačiau pats neįvardina, kokią įrangą grąžino ar negrąžino, nes tuo atveju, jei jam atitinkama įranga nebuvo perduota, jis negalėjo ir nebuvo pagrindo tokios įrangos grąžinti. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs už išnuomotą įrangą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas atsakovą laikė pažeidusiu prievolę šalimi, kuris privalo sumokėti ieškovui 6 642,79 Lt skolą (CK 6.38 str.).

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas.

Pirmos instancijos teismas byloje teisingai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kad 2013-11-12 šalys sudarė Statybinės įrangos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo atsakovui (nuomininkui) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti laikinai už mokestį valdyti ir naudoti klojinius, pastolius bei kitą įrangą su visais priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti įrangą, ją tinkamai valdyti, naudoti ir mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1.2 p.). Sutarties 1.3 p. šalys susitarė, kad konkrečiai įrangai išnuomoti bus sudaromos atskiros Statybinės įrangos nuomos sutartys konkretiems statybos objektams, kuri yra Priedas Nr.1 prie šios sutarties. Jeigu Sutartis objektui nėra sudaroma, konkretų užsakymą patvirtinančių dokumentu bus laikomas įrangos priėmimo-perdavimo aktas, kuris bus neatskiriamas šios sutarties priedas. 2013-11-13 šalys sudarė Statybinės įrangos nuomos sutartį (statybinės įrangos nuomos sutarties priedą Nr. 1) statybos objektui, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis perdangos klojiniais (lygiai perdangai) ULMA Enkoflex. Pagal 2013-11-12 sutarties 6.10 punktą, atsakovas įsipareigojo už klojinių nuomą mokėti avansu ir įsipareigojo visas mokėtinas pagal sutartį sumas sumokėti nurodytomis mokėjimo dienomis. Ieškovas įsipareigojo išrašyti sąskaitas-faktūras per 7 dienas nuo paslaugos atlikimo arba pasibaigus nuomos laikotarpiui (2013-11-12 sutarties 6.6 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-28 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-17258-779/2014 dėl 40 591,83 Lt skolos, delspinigių priteisimo, ieškovas nurodė, kad atsakovas ir toliau naudojosi įranga, ją grąžino tik 2014-03-24, todėl 2014-03-31 už įrangos nuomą buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. ULMA00000592 1 511,83 Lt sumai, apmokėjimo terminas – 2014-03-31 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. ULMA00000593 5 130,96 Lt sumai, apmokėjimo terminas – 2014-03-31. Byloje ieškovas yra pateikęs aštuonis įrangos perdavimo aktus bei prekių apyvartos dokumentus (b.l. 22-31).

Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 str. 1 d. numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 str. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d. ). Nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Pagal LRCK 6.530 str. 1d. pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis yra dvišalė sutartis, jos šalys turi teises ir pareigas, kurios nustatytos tiek įstatymuose, tiek sutartyje. Šalių pasirašyta 2013-11-12 Statybinės įrangos nuomos sutartis, yra teisėta ir galiojanti, todėl turinti jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 str. nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent vertindamas byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ginčo įranga buvo perduota atsakovui, o atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės laiku sumokėti nuomos mokestį pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras t.y. priešingai nei savo skunde teigia apeliantas. Kaip matyti iš bylos medžiagos PVM sąskaitose-faktūrose Nr.ULMA00000592 ir Nr.ULMA00000593, po įvardintomis prekėmis/paslaugomis, yra įrašas, jog prekes/paslaugas gavo pasirašęs asmuo V. Ž., buvęs įmonės direktorius. Ši aplinkybė patvirtina, kad sąskaitos pasirašytos kompetentingo asmens. Byloje ieškovas pateikė įrangos priėmimo-perdavimo aktus, kurie taip pat pasirašyti V. Ž.. Minėtos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad įranga nebuvo perduota. Apeliantas jokių argumentų, leidžiančių abejoti šių įrodymų tikrumu, nėra pateikęs. PVM sąskaitos-faktūros, kaip ir įrangos perdavimo aktai, nebuvo pripažintos negaliojančiomis ar neteisėtomis, todėl apeliantui sukelia teisines pasekmes. Apeliantas tiek atsiliepimu, tiek apeliaciniu skundu nepaneigė prekių/paslaugų gavimo fakto. Nurodytų aplinkybių kontekste, apelianto argumentai, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovas ginčo laikotarpiu teikė įrangos nuomos paslaugos nėra laikytini pagrįstais.

Apeliantas teigia, jog ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas tinkamai skaičiavo nuomos mokestį už ginčo laikotarpį. Anot apelianto, ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi, prekių apyvartos rašte EMILE JUST01 už objekte Justiniškių g. įrangos nuomą yra priskaičiuota 625,01 Lt suma (be PVM), t.y. su PVM mokėtina suma turėtų būti 756,26 Lt, o pagal 2014-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr.ULMA00000592 už įrangos nuomos paslaugas objekte Justiniškių g. mokėtina suma yra 1 511,83 Lt. Kaip matyti iš prekės apyvartos dokumentų, juose iš esmės nurodoma, kiek laiko ir kokia įranga nuomojama. Prekių apyvartos dokumente EMILE JUSTIN nurodyta 625,01 Lt suma be PVM. Tuo tarpu PVM sąskaitoje-faktūrje Nr.ULMA00000592 už klojinių nuoma nurodyta suma taip pat sudaro 625,01 Lt be PVM. Kitos minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos sudaro už įrangos remontą, bei, kaip nurodė ieškovas, už parduotas prekes. Aukščiau nurodyta PVM sąskaita-faktūra pasirašyta direktoriaus V. Ž., kuris patvirtino, jog šias prekes/paslaugas gavo. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti duomenys yra neteisingi, ar kad netinkamai atlikti paskaičiavimai už įrangos nuomą. Be to apeliantas procesiniuose dokumentuose neprašė teismo tirti kokias nors papildomas aplinkybes ar pateikti papildomus įrodymus, papaiškinimus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo. Taigi apeliantas iš esmės nepagrindė, jog PVM sąskaitose–faktūrose nurodyta kaina už įrangos nuomą yra neteisinga.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 280,35 Eur (968 Lt) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismas vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., į Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose numatytus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius, atsižvelgiant į ieškovo į bylą teiktus procesinius dokumentus (atsiliepimas į apeliacinį skundą), kartu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi sprendžia, jog 202,73 Eur (700 Lt) suma už teisines paslaugas yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Emilė“ 202,73 Eur (du šimtus du eurus ir 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Ulma Construccion Baltic“ naudai.