Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-01-26 · Byla Nr. Ik-983-815/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-983-815/2011Nutartis · 2012-01-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
Ik-983-815/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03017-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Kultūros ministerijai
Trečiasis asmuo
M. B.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Administracinė byla Nr. A442-128/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03017-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,atsakovo atstovei Vidai Čėsnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Kultūros ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B., dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti 2010 m. spalio 26 d. įvykusio konkurso į Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas rezultatus neteisėtais ir juos panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 16 d. paskelbė konkursą Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Pretendentai, ketinantys dalyvauti konkurse, reikiamus dokumentus privalėjo pateikti iki 2010 m. spalio 15 d. Susipažinęs su paskelbto konkurso sąlygomis ir reikalavimais, pareiškėjas laiku ir tinkamai pateikė visus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad konkursas buvo organizuojamas pagal kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-426 patvirtintą Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris reikalauja patikrinti, ar pretendentas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, o jeigu jis neatitinka reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymų priėmimo termino pasibaigimo dienos informuoti pretendentą, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse (Aprašo 11, 12 punktai). Nagrinėjamu atveju pretendentai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, turėjo būti apie tai informuoti iki 2010 m. spalio 22 d. Pareiškėjas nebuvo informuotas, jog jam neleidžiama dalyvauti konkurse, todėl nustatytą dieną (2010 m. spalio 26 d.) atvyko į konkursą. Tačiau konkurso metu pareiškėjui buvo pranešta, kad jis iš konkurso šalinamas, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, jog jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pareiškėjas nurodė, kad minėtu jo pašalinimu iš konkurso buvo pažeistos ne tik konkurso organizavimo procedūros, bet ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principai.

Atsakovas prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba atmesti pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju keliamas ginčas dėl priėmimo į darbą pagal darbo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, todėl jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovas nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. KS-23 pripažino, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tuo tarpu, remiantis šio įstatymo 15 straipsniu, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pasibaigus tarnybos santykiams bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. 2010 m. spalio 25 d. nutrūkus pareiškėjo darbo santykiams, jam turėjo būti taikomas minėtas draudimas, todėl, net ir laimėjęs konkursą, pareiškėjas nebūtų galėjęs užimti atitinkamų pareigų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas atitiko pretendentams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl atsakovas leido jam dalyvauti konkurse. Pareiškėjas iš konkurso turėjo būti pašalintas ne dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo, o dėl to, kad jis, pasibaigus kadencijai, trejus metus neturi teisės eiti pareigų valstybinėje tarnyboje, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. KS-23 pripažino jį pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. KS-23 pripažinta, jog pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi, netinkamai vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Toks sprendimas reiškia, jog, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsniu, pareiškėjas negali užimti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigų trejus metus nuo minėto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-426 patvirtintas Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos aprašas nereglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas, kaip Lietuvos nacionalinio dramos teatro steigėjas, neturi įgaliojimų užtikrinti šio įstatymo vykdymą. Priešingai, atsakovas privalo neleisti pareiškėjui užimti atitinkamų pareigų. Teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnį, pagrįstai 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. S2-2736 įformintu sprendimu uždraudė pareiškėjui dalyvauti konkurse Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti. 2010 m. spalio 26 d. įvykusio konkurso Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti rezultatus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnis nustato apribojimus dirbti valstybinėje tarnyboje, tačiau nenumato jokių draudimų dalyvauti organizuojamuose konkursuose atitinkamoms pareigoms užimti. Tuo tarpu būtent Aprašas reglamentuoja Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigoms užimti tvarką ir būtent juo nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi. Atsakovas šiuo atveju pažeidė Aprašo nuostatas, todėl ginčijami konkurso rezultatai turi būti pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtas jo pašalinimas iš konkurso laikytinas ne tik konkurso organizavimo procedūrų pažeidimu, bet ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principų pažeidimu. Nenustačius ir neinformavus pareiškėjo apie jo neatitikimą keliamiems reikalavimams, jis pagrįstai tikėjosi, kad galės dalyvauti konkurse. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Aprašo 26 punktą, konkurso komisijos sprendimas įforminamas protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju komisijos protokole nebuvo užfiksuoti jokie duomenys, kad buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo pašalinimo iš konkurso; protokole nenurodytas nei pats komisijos sprendimas, nei tokio sprendimo priėmimo motyvai. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo 2010 m. spalio 26 d. raštą Nr. S2-2736 traktavo kaip aktą, kuriuo pareiškėjui uždrausta dalyvauti konkurse. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima, nes minėtas raštas neatitinka individualaus administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šiuo raštu tėra pateikiama tam tikra aiškinamojo pobūdžio informacija, todėl jokių teisinių pasekmių jis pareiškėjui nesukelia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad su pareiškėjo dėstoma pozicija negalima sutikti, nes jos laikantis būtų pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pareiškėjas nepagrįstai bando suteikti konkursui išskirtinę reikšmę. Pretendento, kurio teisė užimti atitinkamas pareigas yra apribota, dalyvavimas konkurse pažeistų sąžiningų pretendentų teisėtus lūkesčius ir iškreiptų konkurso tikslą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, susipažinęs su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų, turėjo įvertinti šių pažeidimų nustatymu sukeliamas neigiamas pasekmes. Pareiškėjas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dalyvauti konkurse, nes jo galimybės laimėjus konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktorius pareigas yra apribotos įstatymo. Atsakovas nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje numatytus apribojimus privalantis taikyti subjektas yra šio įstatymo reikalavimus pažeidusį asmenį į pareigas priėmęs ar priimantis asmuo. Nagrinėjamu atveju toks asmuo yra kultūros ministras, todėl būtent pastarojo 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. S2-2736 pareiškėjas buvo informuotas, kad neteko teisės dalyvauti konkurse.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pašalintas iš konkurso Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti, nes, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsniu, jis trejus metus neturi teisės eiti atitinkamų pareigų. Pretendento, kurio teisės užimti atitinkamas pareigas apribotos įstatymo, dalyvavimas konkurse pažeistų sąžiningų konkurso dalyvių teisėtus lūkesčius ir iškreiptų konkurso tikslą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Darbo kodekso 100 ir 101 straipsniai numato individualių darbo santykių atsiradimo galimybę darbuotoją priėmus į pareigas konkurso būdu. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nacionalinių teatrų vadovai į pareigas skiriami konkurso būdu; su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija 2010 m. spalio 26 d. įvykusio konkurso į Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas rezultatus. Šis konkursas buvo organizuojamas nacionalinio teatro vadovo pareigoms užimti, o su tokio konkurso laimėtoju yra sudaroma darbo sutartis. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas savo esme yra ginčas iš darbo teisinių santykių. Jis nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą tarnybinių ginčų bei Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų kitų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl skundžiamas šio teismo sprendimas panaikinamas ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama iš naujo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 133 straipsnis, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal atsakovo buveinės adresą ši byla yra teisminga Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė