- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-2769-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03017-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos nacionalinio dramos teatro
- Kategorijos
- 6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl draudimo dalyvauti konkurse pripažinimo neteisėtu ir konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius M. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu draudimą jam dalyvauti 2010 m. spalio 26 d. vykusiame konkurse Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms eiti; 2) pripažinti neteisėtais nurodyto konkurso rezultatus ir juos panaikinti. Nurodė, kad, susipažinęs su paskelbto konkurso eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas sąlygomis ir reikalavimais, ieškovas laiku ir tinkamai pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Konkursas organizuotas pagal kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-426 patvirtintą Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams aprašą, kuriame nurodytos sąlygos, kurioms esant neleidžiama dalyvauti konkurse. Atkreipęs dėmesį į Aprašo 5, 11, 12 punktų nuostatas, ieškovas nurodė, kad tuo atveju, jei pretendentas laiku pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitiko keliamus reikalavimus, tai jis turėjo teisę dalyvauti konkurse. Pretendentai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, turėjo būti informuojami iki 2010 m. spalio 22 d. Anot ieškovo, tik konkurso metu jam pranešta, kad jis šalinamas iš konkurso. Ieškovo manymu, jo pašalinimas iš konkurso yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, taikomus konkurso procedūroms. Ieškinyje pabrėžiama, kad „darbas valstybinėje tarnyboje“ ir „dalyvavimas konkurse“ netapatūs dalykai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnis nustato apribojimus būti priimtam į valstybės tarnybą, t. y. dirbti valstybės tarnyboje, tačiau nenustato jokių draudimų dalyvauti organizuojamuose konkursuose. Būtent aprašas reglamentuoja konkursų tvarką ir darbdavys, organizuojantis konkursą, neturi teisės nustatyti didesnių apribojimų asmenims dalyvauti konkurse, negu nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo teisinius santykius teatro direktoriaus pareigoms eiti. Konkurso komisija netinkamai įgyvendino jai aprašu suteiktą specialiąją kompetenciją ir priėmė neteisėtą bei nustatytoms procedūroms prieštaraujantį sprendimą pašalinti ieškovą iš konkurso. Neteisėtas ieškovo pašalinimas iš konkurso laikytinas ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principų pažeidimu – nenustačius ir atitinkamai neinformavus ieškovo (apraše nustatyta tvarka), apie tai, kad jis neatitinka esminių konkurso reikalavimų, ieškovas turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad galės dalyvauti konkurse. Organizuojant ir vykdant konkursą pažeistos aprašo 11, 12 punktų nuostatos, taip pat pažeista ieškovo teisė dalyvauti įvykusiame konkurse. Nurodė, jog komisija savo sprendimo neleisti ieškovui dalyvauti konkurse neįformino apraše nustatyta tvarka - byloje nėra duomenų apie tai, kad komisija svarstė klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš konkurso, protokole nenurodytas nei komisijos sprendimas, nei tokio sprendimo priėmimo motyvai ar priežastys. Įstatyme nustatytų procedūrų pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad konkursas vyko neskaidriai. Taip įvykęs konkursas negali sukurti teisinių padarinių. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad laikotarpiu po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo iki konkurso ieškovas ne vieną kartą teiravosi Kultūros ministerijoje dėl savo galimybių dalyvauti konkurse, buvo aplankęs ir ministrą, kalbėjo dėl ateities; ieškovui buvo nurodoma, kad jis galės dalyvauti. Be to, nurodytu laikotarpiu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko susitikimas su VTEK atstovais, kurie ieškovui nurodė, kad šis gali dalyvauti konkurse. Į konkursą ieškovas atvyko daug anksčiau ir atsakingi asmenys galėjo jam iš anksto pranešti apie draudimą dalyvauti konkurse. Tuo tarpu prieš pat konkursą ieškovui įžeidžiamu būdu buvo įteiktas kultūros ministro raštas, kad ieškovui negalima dalyvauti konkurse.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškovo skundą, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise, nes jos lūkesčiai, laimėjus konkursą, eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas yra apriboti teisėtomis, įstatymo nustatytomis priemonėmis. Net ir laimėjęs konkursą, pareiškėjas negalėtų užimti pareigų, nes tai prieštarautų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje esančiam draudimui. Tarp pareiškėjo reikalavime minimo procedūrinio pažeidimo ir konkurso rezultatų nėra priežastinio ryšio. Tretysis asmuo M. B. atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas neskundė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo pripažinti jį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, reiškia pripažino, kad padarė pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. Vadovaudamasis būtent šiuo straipsniu ir atsižvelgdamas į VTEK 2010 m. kovo 17 d. sprendimą, kultūros ministras 2010 m. spalio 26 d. raštu informavo ieškovą, kad šis neteko teisės dalyvauti konkurse. Teismas konstatavo, kad konkurso dokumentų pateikimo metu ieškovui dar nebuvo taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintas draudimas „būti priimamam“ į darbą, t.y. pateikinėti paraišką dalyvauti konkurse. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors dokumentų pateikimo metu galiojo šalių terminuota darbo sutartis, iš kurios buvo įmanoma numatyti šalių darbo santykių pasibaigimo datą, tačiau vien tik galimybė iš anksto žinoti numatomą darbo santykių termino pabaigą savaime nereiškia, kad šalių darbo santykiai besąlygiškai ir bus nutraukti suėjus šiam terminui - pavyzdžiui, įstatymuose numatyti atvejai, kai terminuoti darbo santykiai gali tęstis ir pasibaigus terminui (pavyzdžiui, Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalis). Taigi konkurso dokumentų pateikimo-priėmimo metu atsakovas neturėjo pareigos iš anksto įvertinti šalių darbo santykių termino pabaigos ir informuoti ieškovą apie po darbo santykių pabaigos kilsiančius teisinius padarinius. Teismas padarė išvadą, kad priimdamas ieškovo konkurso dokumentus, atsakovas nepasielgė neteisėtai Darbo kodekso 35 straipsnio normų prasme.
Pretendentui, kurio pateikti konkurso dokumentai buvo priimti ir nekonstatuota jų trūkumų, gali atsirasti tam tikrų lūkesčių dėl medžiagos vienokio ar kitokio konkursinio įvertinimo. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio lūkesčių atsirado ir ieškovui – tą patvirtina jo atvykimas į konkurso Komisijos posėdį. Nepaisant to, šių ieškovo lūkesčių teismas nevertino kaip savaime teisėtų, t.y. kaip ginamų teisės normomis, nes būtent atsakovui, kaip Teatro steigėjui ir konkurso organizatoriui, paliekama diskrecija nuspręsti, ar konkurso metu bus be išlygų vertinami visų pretendentų pateikti dokumentai, ar tik tų, kuriems netaikomas po dokumentų pateikimo-priėmimo atsiradęs draudimas eiti pareigas, kurioms paskelbtas konkursas. Ieškovo lūkesčių dalyvauti konkurse nedaro teisėtais ir ta aplinkybė, kad VTEK atstovai, ministerijos tarnautojai ar kultūros ministras iki konkurso pradžios buvo vienaip ar kitaip suteikę ieškovui pagrindą manyti, jog šis vis dėlto turės teisę dalyvauti konkurse ir (arba) laimėjęs konkursą eiti Teatro generalinio direktoriaus pareigas. Ministerijos tarnautojų, ministro ar VTEK atstovų ieškovui suteiktos konsultacijos ar išsakytos nuomonės negali būti vertinamos kaip oficialus (privalomas) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo aiškinimas. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais iš esmės ginčijama galimybė jau konkurso dieną, o ne po konkurso, ieškovui taikyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą draudimą (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); taip pat argumentus, kuriais teigiama apie ieškovo turėtų lūkesčių teisėtumą, teisinio tikrumo principo pažeidimą ir atsakovo ar Komisijos pareigą bendra konkurso tvarka įvertinti ieškovo pateiktus dokumentus. Teismas sprendė, kad vien tik faktas, kad ieškovas būtent konkurso dieną buvo informuotas apie netektą teisę dalyvauti konkurse, nedaro konkurso neskaidriu.
Teismas konstatavo, kad ieškovas apie netektą teisę dalyvauti konkurse informuotas Kultūros ministerijos, t.y. Teatro steigėjo, raštu Nr. S2-2736. Ši aplinkybė teisiškai reikšminga tuo, kad ne Komisija (kaip klaidingai nurodo ieškovas), o būtent konkursą organizavęs Teatro steigėjas informavo ieškovą apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymą. Taigi nagrinėjamu atveju Komisija nesprendė dėl ieškovo dalyvavimo ar nedalyvavimo konkurse ir juolab nevertino ieškovo pateiktų konkurso dokumentų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais teigiama, kad, neva Komisija (o ne konkursą organizavęs atsakovas) priėmė sprendimą dėl ieškovo nedalyvavimo konkurse ir kad šis bei kiti Komisijos sprendimai dėl ieškovo ir jo pateiktos konkurso medžiagos neužfiksuoti Komisijos posėdžio protokole. Kadangi ne Komisija, o būtent atsakovas (kurio kompetencija gerokai platesnė negu Apraše įtvirtinta Komisijos kompetencija), vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (o ne Aprašu), informavo ieškovą apie netekimą teisės dalyvauti konkurse, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir tuos ieškovo argumentus, kuriais teigiama apie Aprašo tam tikrų punktų pažeidimus.
Reikalaudamas pripažinti neteisėtu draudimą dalyvauti konkurse, ieškovas rėmėsi ir ta aplinkybe, kad pranešimas (Kultūros ministerijos 2010 m. spalio 26 d. raštas) jam buvo perskaitytas ir įteiktas Komisijos (ir stebėtojų) akivaizdoje. Vertindamas šią ieškovo nurodomą aplinkybę, kurios fakto, kaip tokio, kiti byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių darbo santykiai nutrūko ir ieškovui taikytino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinto draudimo pagrindas atsirado tik konkurso išvakarėse šalims nutraukus terminuotus darbo santykius. Ši aplinkybė, viena vertus, nulėmė Kultūros ministerijos, kaip Teatro steigėjo ir konkurso organizatoriaus, pareigą veikti operatyviai, t.y. būtent iki konkurso Komisijos posėdžio pradžios informuoti ieškovą netekusį teisės būti priimtam į darbą, vadinasi, – ir teisės dalyvauti konkurse. Taigi, aptariamas ministerijos raštas ieškovui dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti siunčiamas bendra biurokratine tvarka, pavyzdžiui, paštu. Kita vertus, netgi tokia atsakovo pareiga veikti operatyviai negali būti vykdoma nesilaikant bendrųjų Darbo kodekso 35 straipsnyje įtvirtintų principinių nuostatų, įpareigojančių gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; nepiktnaudžiauti savo teise; įgyvendinant teises ir vykdant pareigas nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas, 2010 m. spalio 26 d. raštu Komisijos akivaizdoje informuodamas ieškovą apie netekimą teisės dalyvauti konkurse, veikė nesąžiningai, pažeidė ieškovo teises ir (arba) įstatymų saugomus interesus. Tokie atsakovo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra didelės organizacinės struktūros viešasis juridinis asmuo ir, be to, šiame konkrečiame teisiniame santykyje – darbdavys (darbdavio atstovas), teismo vertinimu, negali būti pateisinami pirmiau nurodytais paties ieškovo nesąžiningais veiksmais. Nepaisant to, teismo vertinimu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą draudimą atsakovas ieškovui pritaikė turėdamas tam teisinį pagrindą, o vien tik nesąžiningas būdas-priemonės (kaip šis draudimas pritaikytas) neteikia pagrindo visą draudimą pripažinti neteisėtu.
Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai pripažinti konkurso rezultatus neteisėtais ir juos panaikinti yra iš esmės išvestiniai iš reikalavimo pripažinti neteisėtu draudimą ieškovui dalyvauti konkurse. Ieškiniu konkurso rezultatai, jų teisėtumas ginčijami (tik) tiek, kiek tai susiję su ieškovo pateiktų konkurso dokumentų neįvertinimu, tai įvardijant kaip procedūrinius konkurso pažeidimus, dėl kurių konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais. Komisija ieškovo ar jo pateiktos konkursinės medžiagos atžvilgiu neatlikinėjo jokių veiksmų, taigi ir nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų. Dėl to, atmesdamas ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtu draudimą ieškovui dalyvauti konkurse, teismas išsamiau nenagrinėjo reikalavimų dėl Komisijos paskelbtų konkurso rezultatų panaikinimo; tik nurodė, kad nepripažinus draudimo ieškovui dalyvauti konkurse neteisėtu, netenkintinas ir reikalavimas dėl konkurso rezultatų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. V. ieškinį pilnai patenkinti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ir plečiamai aiškino įstatyme įtvirtintos asmens teisės būti priimtam į valstybės tarnybą ir dalyvavimo konkurse sąvokas, netinkamai taikė ir aiškino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinį, taip pat Kultūros ministro 2004-12-29 įsakymu Nr. ĮV-426 patvirtinto Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams aprašo nuostatas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu yra apibrėžiamos sąlygos, kurioms esant asmuo negali būti priimtas į valstybinę tarnybą, o Apraše nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo negali dalyvauti konkurse. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, galimos skirtingos teisinės situacijos, pavyzdžiui, vienu atveju asmuo, kuriam netaikoma Įstatymo 15 straipsnio nuostata, nors ir gali būti priimtas į valstybinę tarnybą, tačiau jam gali būti uždrausta dalyvauti konkurse, jeigu jis neatitinka Apraše numatytų sąlygų, ir atvirkščiai - asmuo, kuriam taikoma minėta Įstatymo nuostata negali būti priimtas į valstybinę tarnybą, tačiau jis gali dalyvauti konkurse, jeigu atitinka Apraše nustatytas sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad „priėmimas į valstybės tarnybą“ ir „dalyvavimas konkurse“ nėra tapačios sąvokos ir, skirtingai nei mano pirmosios instancijos teismas, šios sąvokos viena kitos „neapima“. Tai yra skirtingos teisinės sąvokos, kurios sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl šių sąvokų tapatinimas negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad klausimas dėl teisės dalyvauti konkurse yra atsakovo diskrecijos teisė. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima, nes įstatyme nenumatyta atsakovo diskrecijos teisė spręsti dėl draudimo dalyvavimo konkurse. Teisė dalyvauti konkurse gali būti ribojama tik laikantis griežtų sąlygų: (a) tokios teisės apribojimai turi būti aiškiai įtvirtinti įstatymuose ir/ar kituose teisės aktuose; (b) tokių apribojimų sąrašas turi būti išsamus, baigtinis; (c) tokie apribojimai turi būti išimtiniai, aiškinami siaurinamai. Darbdavys, organizuojantis konkursą, neturi teisės nustatyti didesnių ribojimų asmenims dalyvauti konkurse, nei nustato atitinkami teisės aktai, reglamentuojantys konkurso organizavimo tvarką bei darbo teisinius santykius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Šiuo atveju būtent Aprašas nustatė konkrečias sąlygas, kurioms esant neleidžiama dalyvauti konkurse (Aprašo 5, 11, 12 p.), todėl teismas nepagrįstai šio klausimo išsprendimą priskyrė atsakovo diskrecijai. Ieškovas atitiko visus Apraše numatytus kvalifikacinius reikalavimus, todėl ieškovo teisė dalyvauti konkurse buvo neadekvačiai ir neproporcingai suvaržyta.
Pirmosios instancijos teismas mano, kad sprendimą uždrausti ieškovui dalyvauti konkurse priėmė atsakovas Kultūros ministerija ir šį sprendimą išdėstė 2010-10-26 rašte Nr. S2-2736. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 12 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas yra naikinamasis, todėl konkursą paskelbusi Kultūros ministerija, nenustačiusi jokių kliūčių ieškovui dalyvauti konkurse ir nepriėmusi atitinkamo sprendimo šiuo klausimu, vėliau tokio sprendimo priimti negalėjo. Priešingu atveju būtų pažeista imperatyvi Aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata dėl naikinamojo termino, per kurį atsakovas privalo priimti sprendimą ir informuoti pretendentus dėl galėjimo/negalėjimo dalyvauti konkurse. Pasibaigus minėtam terminui, konkurso organizavimo ir vykdymo įgaliojimai pereina Komisijai, šiuo konkrečiu atveju sudarytai Kultūros ministro 2010-10-21 įsakymu bei 2010-10-22 įsakymo papildymu. Pagal Aprašo 26 punktą Komisijos sprendimai turi būti įforminami protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Nagrinėjamu atveju Komisijos protokole neužfiksuoti jokie duomenys, kad ieškovui buvo perskaitytas ir/ar įteiktas minėtas 2010-10-26 raštas Nr. S2-2736 Komisijos akivaizdoje, kad vadovaudamasi minėtu raštu ir/ar kitais motyvais Komisija į konkursą atvykusio ieškovo nekvies į pokalbį ir nevertins jo pateiktos kūrybinės programos, t.y. kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse. Tokiu būdu vykdydama konkursą Komisija pažeidė imperatyvų reikalavimą savo sprendimus, kaip ir konkurso eigą, protokoluoti, t.y. nesilaikė Komisijai privalomų elgesio taisyklių. Minėti procedūriniai pažeidimai turėjo įtakos ieškovo teisei dalyvauti konkurse. Įstatymu nustatytų konkurso procedūrų laikymasis yra privalomas, todėl jų pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad konkursas vyko neskaidriai. Tokiu būdu įvykęs konkursas negali sukurti teisėtų teisinių pasekmių, t.y. teisėtų konkurso rezultatų, o priešingas aiškinimas pažeistų pagrindinį konstitucinį principą - iš neteisės teisė nekyla.
Apraše nustatyta tvarka ir procedūros nėra vien tik formalus veiksmas. Konkursą paskelbusio atsakovo ir konkursą vykdančios Komisijos veiksmai yra detaliai nustatyti Apraše, todėl privalu laikytis nustatytos tvarkos ir konkursą organizuoti nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos. Apraše nustatytos tvarkos laikymasis garantuoja, kad bus užtikrintas organizuojamo konkurso teisėtumas ir išvengta galimų nesąžiningo konkurso prielaidų bei procedūrų pažeidimų. Tačiau nagrinėjamu atveju, vykdant konkurso procedūras, buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju Komisija, kaip konkursą vykdantis subjektas, netinkamai įgyvendino jai teisės aktais, t.y. Aprašu, suteiktą specialiąją kompetenciją bei neteisėtai, pažeisdama nustatytas procedūras neleido ieškovui dalyvauti konkurse, t.y. nekvietė atvykusio ieškovo į pokalbį, nevertino jo pateiktos kūrybinės programos, kaip to reikalauja Aprašo 20.1-20.2 punktai, taip pat tinkamai neįformino sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš Konkurso (Aprašo 26 p.).
Neteisėtas draudimas dalyvauti konkurse laikytinas ne tik konkurso organizavimo procedūrų pažeidimu, bet ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principų pažeidimu. Tiek konkurso paskelbimas, tiek dalyvavimas jame, sukelia ir konkursą paskelbusiai institucijai ir konkurso dalyviams tam tikras teises bei pareigas. Ieškovo pateikti dokumentai tikslu dalyvauti konkurse, buvo priimti ir įvertinti atsakovo įgaliotų asmenų. Nenustačius ir atitinkamai neinformavus ieškovo apie esminius paskelbto konkurso reikalavimų neatitikimus, pastarasis turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad galės dalyvauti konkurse. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad organizuojant ir vykdant konkursą Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti, buvo pažeista ieškovo teisė dalyvauti konkurse. Dėl šių aplinkybių konkurso rezultatai, negali būti pripažinti teisėtais, todėl turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei tretysis asmuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius M. B. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo teisė dalyvauti konkurse buvo neadekvačiai ir neproporcingai suvaržyta. Atsakovas ir tretysis asmuo su nurodyta nepagrįsta aplinkybe nesutinka. 2005 m. spalio 25 d. su A. V. buvo pasirašyta terminuota penkerių metų darbo sutartis Nr. 16-S-2005. 2010 m. kovo 17 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime Nr. KS-23 konstatuota, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius A. V. Komisijos sprendime nurodytais veiksmais netinkamai vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtintas apribojimas ir draudimas - valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys pasibaigus tarnybos santykiams bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. Ši įstatymo nuostata atspindi, kad subjektinės teisės nėra absoliučios. Įstatyme, siekiant apsaugoti tam tikras teisės ginamas vertybes, gali būti nustatyti tam tikri jų ribojimai. Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 7 punkte nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui. Minėta sprendimo apskundimo procedūros galimybe subjektinių teisių turėtojas nepasinaudojo. Todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas, susipažinęs su Komisijos sprendime nurodytais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, turėjo įvertinti ir minėtų pažeidimų nustatymu sukeliamas asmeniui neigiamas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytas, pasekmes - įstatyme įtvirtintus ribojimus ir draudimus. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo pagrįstus lūkesčius dalyvauti konkurse, atspindi pareiškėjo piktnaudžiavimą teisėmis, nes pareiškėjo lūkesčiai laimėjus konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktorius pareigas yra apriboti teisėtomis, įstatyme numatytomis priemonėmis. Teisę į visapusę interesų, susijusių su dalyvavimu konkurse, apsaugą turi tik teisėtai ir sąžiningai konkurse dalyvavę pretendentai. Bendrųjų teisės principų požiūriu būtų nepateisinama situacija, jei sąžiningai konkurse dalyvavusio asmens teisės būtų paneigiamos dėl pažeidimų, atsiradusių dėl pareiškėjo kaltės. Sąžiningo konkurso nugalėtojo įgytų teisių apsaugos, teisinių santykių stabilumo, sąžiningumo bei protingumo principai bei konkurso tikslai suponuoja, kad nesant teisės normų pažeidimų nėra pagrindo laikyti niekiniu viso konkurso rezultato, kuris pagrįstai sukūrė konkurso subjektams teises ir pareigas. Siekiant įvertinti, ar pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir gali būti apgintos panaikinus pareiškėjo ginčijamą sprendimą dėl konkurso rezultatų, būtina visų pirma nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas sprendimas dėl konkurso rezultatų kokiu nors būdu turi arba gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisės užimti pareigas yra apribotos teisėtomis, įstatyme numatytomis priemonėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas dėl konkurso rezultatų neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
Byloje buvo gautas ieškovo atstovo advokato R.Mikliušo prašymas atidėti apeliacinės instancijos teismo posėdį dėl to, kad jis privalo dalyvauti teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, o ieškovas A. V. yra išvykęs iš Lietuvos, atostogauja.
Šis prašymas atmestinas, nes dalyvaujančių asmenų neatvykimas į apeliacinės instancijos žodinį teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka ( CPK 319 straipsnio 3 dalis). Tai, kad byla nagrinėjama nuo 2010 m. spalio mėn. 29 d., kad joje jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 1 d. sprendimas, kuris panaikintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 26 d. sprendimu ir byla perduota naujam nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismui, įpareigoja teismą kuo greičiau priimti procesinį sprendimą byloje. Šioje byloje taikomi CPK 413 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo terminai. Ieškovo atstovui nenurodžius, dėl ko jis ar pats ieškovas turi interesą ir nori įgyvendinti savo teisę dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2010 m. kovo mėn. 17 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog A. V. , dirbdamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriumi, priėmė įsakymus dėl sutuoktinės skyrimo eiti pareigas teatre, dėl priedų prie atlyginimo skyrimo savo sutuoktinei ir dukrai, tuo netinkamai vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Atsakovas - LR Kultūros ministerija 2010 m. rugsėjo mėn. 16 d. paskelbė konkursą Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti, ieškovas pateikė dokumentus dalyvauti konkurse 2010 m. spalio mėn. 11 d., t.y. nustatytu terminu ( terminas baigėsi 2010 m. spalio mėn. 15 d.), tačiau buvo informuotas apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse tik konkurso dieną, t.y. 2010 m. spalio mėn. 26 d. Ieškovui buvo pranešta, kad jis šalinamas iš konkurso, nes yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
Dėl ieškovo teisės dalyvauti konkurse teatro vadovo pareigoms užimti
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio ( 2008 07 01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija, galiojusi konkurso vykdymo metu) „ Kiti apribojimai ir draudimai“ nuostatą, jog Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą, padarė pagrįstą išvadą, jog draudimas būti priimamam į valstybės tarnybą, iš esmės reiškia ir draudimą dalyvauti konkurse, kaip viename iš priėmimo į darbą etapų. Ieškovas nenurodo argumentų, kad teismo išvada, jog dalyvavimas konkurse yra vienu iš priėmimo į darbą etapų, būtų nepagrįsta. Pripažinus, kad dalyvavimas konkurse yra teisės į darbą įgyvendinimo forma, atsakovas apribojo ieškovui šią teisę, padaręs išvadą, kad ieškovo padarytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas yra kliūtimi dalyvauti konkurse eiti tokias pareigas, kurių pretendentas negalės eiti. Dalyvavimas tokiame konkurse pretendentui neduotų rezultato, dėl kurio skelbiamas konkursas, t.y. jis negalės gauti valstybinės tarnybos, kuriai organizuojamas konkursas.
Atsakovas priėmė sprendimą uždrausti ieškovui dalyvauti konkurse dėl to, kad ieškovas negali būti priimtas į darbą valstybės tarnyboje. Ieškovui neginčijant, jog jo padarytas pažeidimas buvo kliūtimi užimti teatro vadovo pareigas ir laimėti konkursą, nenurodžius argumentų, jog jam dalyvaujant konkurse, jis turėjo galimybę būti pripažintas konkurso laimėtoju, darytina išvada, kad ieškovas formaliai ginčija 2010 m. spalio mėn. 26 d. vykusio konkurso rezultatus. Tik padarius išvadą, kad, dalyvaudamas konkurse, ieškovas turėjo galimybę būti pripažintas konkurso laimėtoju ir turėjo galimybę eiti teatro direktoriaus pareigas, jo tariamai pažeista teisė galėtų būti ginama. Nei pateiktame skunde ( administracinio teismo b.l.1-2), nei patikslintame ieškinyje (civilinės b. l. 45-48) ieškovas nenurodo, jog būtų pažeista jo teisė būti pripažintam konkurso laimėtoju, o kaip pažeidimą nurodo teisėtą lūkestį dalyvauti konkurse bei lūkestį, jog bus išvengta nesąžiningo konkurso bei procedūrų pažeidimo. Asmens teisės dalyvauti konkurse realizavimas turi būti susijęs su tam tikro rezultato siekimu. Jei asmuo nenurodo, koks jo teisėtas interesas ar materialinė teisė buvo pažeista, jam nesudalyvavus konkurse, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra formalus, neturint siekio įgyvendinti teisę į darbą, o turint tikslą, kad konkursas būtų pravedamas pakartotinai. Tokia tariamai pažeista teisė negali būti ginama. Nurodydamas, kad turėjo lūkestį, jog bus išvengta nesąžiningo konkurso, ieškovas nenurodo aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą vertinti konkursą kaip nesąžiningai pravestą. Pripažinus, kad draudimas ieškovui, kaip turinčiam galiojančią tarnybinės etikos komisijos paskirtą nuobaudą, dalyvauti konkurse, buvo pagrįstas, negali būti pripažinta nesąžiningu konkurso pravedimu laimėtojo nustatymas, nekviečiant jame dalyvauti ieškovo.
Dėl nesavalaikio pranešimo apie draudimą dalyvauti konkurse
Kultūros ministro 2004-12-29 įsakymu patvirtinto Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad atsakingas asmuo, gavęs dokumentus, patikrina, ar pretendentas atitinka šio aprašo 5 punkte numatytus kvalifikacinius reikalavimus (toliau vadinama – reikalavimai) pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis, o aprašo 12 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei pretendentas neatitinka šio aprašo 11 punkte nurodytų reikalavimų, pretendentas per 5 darbo dienas nuo prašymų priėmimo termino pasibaigimo dienos informuojamas, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai ir dokumentų kopijos negrąžinami). Jeigu pretendentas atitinka reikalavimus, jis informuojamas apie konkurso datą, laiką ir vietą. Pripažintina, kad nuobaudų už tarnybinės etikos pažeidimus neturėjimas nėra kvalifikaciniu reikalavimu pretendentui, tačiau, aiškinant atsakovo patvirtinto aprašo 11 punkto nuostatas, atsakingas asmuo, gavęs dokumentus, turėjo patikrinti ne tik pretendento atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, bet ir kitų įstatymų reikalavimams, t.y. ar nėra kitokių kliūčių pretendentui dalyvauti konkurse ir iš anksto jį informuoti apie tai, kad jis neatitinka reikalavimų pretendentui. Apraše nėra nurodyta, jog atsakingas asmuo turi tikrinti pretendento atitikimą kitų įstatymų reikalavimams, keliamiems asmenims, pretenduojantiems konkurso būdu gauti valstybinę tarnybą, tačiau pripažintina, kad atsakovas, organizuojantis konkursą, turi imtis priemonių, kad asmenims, kuriems jis apriboja teisę dalyvauti konkurse, tai būtų pranešta iš anksto, nepriklausomai nuo to, ar jis negali dalyvauti konkurse dėl kvalifikacijos trūkumų, ar dėl kitokių priežasčių. Atsakovui priėmus ieškovo dokumentus, jau buvo žinoma, kad jis turi nuobaudą už tarnybinės etikos pažeidimą, todėl pagrindas nekviesti ieškovo dalyvauti konkurse atsirado ne 2010-10-25, nutraukus darbo sutartį su ieškovu, o nuo tada, kad atsakovui tapo žinoma, jog jis yra nustatyta tvarka pripažintas pažeidusiu tarnybinę etiką, t.y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės dalyvauti konkurse ne tik nuo 2010-10-25 d., t.y. kai buvo nutraukta darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, bet nuo tada, kai konkursas buvo paskelbtas, nes ieškovas pretendavo eiti valstybinę tarnybą pagal naują sutartį, o ne tęsti anksčiau sudarytąją su juo darbo sutartį. Ne šios sutarties nutraukimas buvo pagrindu neleisti ieškovo dalyvauti konkurse, todėl atsakovas turėjo pareigą per 5 dienas nuo termino dokumentams priimti pasibaigimo, t.y. iki 2010 m. spalio mėn. 21 d. pranešti apie tai, kad neleidžia ieškovui dalyvauti konkurse. Šis pažeidimas negali būti pagrindu tenkinti ieškinį, nes jis nėra priežastiniame ryšyje su konkurso rezultatais. Nesavalaikis pranešimas apie draudimą dalyvauti konkurse sukėlė tam tikrų nepatogumų ieškovui, tačiau pripažintina, kad jis nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo teise dalyvauti konkurse, todėl negali būti tenkinamas ir kitas ieškovo reikalavimas - pripažinti neteisėtu draudimą ieškovui dalyvauti konkurse. Neesminis konkurso pravedimo procedūrų pažeidimas, t.y. nesavalaikis pranešimas ieškovui apie draudimą dalyvauti konkurse, negali būti pagrindu naikinti konkurso, kuriame ieškovas neturėjo teisės dalyvauti, rezultatų. Ieškovo atstovo teiginiai apeliaciniame skunde apie naikinamąjį 5 dienų terminą informuoti pareiškėją apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse, yra niekuo nepagrįsti. Apraše nėra teigiama, kad pretendentas gali būti informuotas apie draudimą dalyvauti konkurse tik per 5 dienas, todėl šios nuostatos formuluotė ir jos esmė leidžia daryti išvadą, kad, praleidus šį terminą, konkurso rengėjas turi pareigą pranešti pretendentui apie draudimą jam dalyvauti konkurse, nes šia nuostata siekiama informuoti asmenį apie priimtą sprendimą jo atžvilgiu. Valstybės pagalbos asmenims, įgyvendinant teisę į darbą principas ( DK 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalauja, kad asmenys, pretenduojantys dirbti pagal darbo sutartį, turi būti savalaikiai ir tinkamai informuojami apie galimybę eiti tam tikras pareigas. Aiškinimas apraše esančios nuostatos taip, kaip ją aiškina ieškovo atstovas apeliaciniame skunde ( kad, praleidus 5 dienų terminą, pranešti apie priimti sprendimą negalima) būtų šio Darbo kodekso principo pažeidimu.
Dėl komisijos protokolo
Ieškovo skundo argumentas, jog neužfiksavimas komisijos protokole apie tai, kad ieškovui įteiktas 2010-10-26 raštas ( pranešimas apie draudimą dalyvauti konkurse) yra ieškovo teisių pažeidimu, atmestinas, nes tarp šalių nėra ginčo, kada buvo pranešta ieškovui apie draudimą dalyvauti konkurse. Teismas atmeta ieškovo argumentą dėl padaryto komisijos pažeidimo, neprotokoluojant sprendimo, kadangi nebuvo komisijos sprendimu pranešimas ieškovui 2010-10-26 atsakovo rašto turinio, todėl tai negalėjo būti protokoluojama.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.