- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- A2-236-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02654-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- G. K.
- Skolininkas
- K. J.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 pagal kreditoriaus G. K. pareiškimą skolininkui K. J. dėl teismo įsakymo išdavimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009, nutarė išieškoti iš skolininko K. J. kreditoriaus G. K. naudai 30 000 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 225 Lt žyminį mokestį ir 121 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat 6,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kauno apylinkės teisme 2014 m. kovo 17 d. gautas skolininko K. J. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu bei panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymą. Pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad 2008 m. iš L. K. pasiskolino 30 000 Lt, paskolos raštelio nesurašė. Po kiek laiko, L. K. prašymu, parašė skolos raštelį neva pinigus pasiskolino iš G. K.. Skolos raštelis buvo surašytas dėl akių, siekiant pridengti kitą sandorį, sudarytą tarp pareiškėjo ir L. K.. Surašant paskolos raštelį pinigai pareiškėjui nebuvo perduoti. Pažymėjo, kad 2008 m. lapkričio mėnesį norėjo L. K. grąžinti skolą, tačiau L. K. paprašė skolą grąžinti ne pinigais, o nupirkti jai automobilį. L. K. išsirinkus automobilį ji pareiškė, kad turi problemų su Valstybine mokesčių inspekcija, todėl, jos prašymu, automobilį užregistravo G. G. vardu. Vykdydamas L. K. pageidavimą, jis nupirko automobilį, naujas padangas ir dviratį, už viską sumokėdamas 30 000 Lt, tokiu būdu skolą L. K. grąžino. Maždaug po metų gavo teismo įsakymą, kuriuo G. K. naudai buvo priteista 30 000 Lt. Susisiekus su L. K., ji patikino, kad į teismą pareiškėjui kreiptis nereikia, ji pati viską sutvarkys, tačiau pasiskambinęs į teismą sužinojo, kad teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs. Iš 2010 m. rugpjūčio mėnesį gauto antstolio pranešimo pareiškėjas suprato, kad G. K. nori išieškoti pinigus, kurių pareiškėjui nėra davęs. Todėl dėl G. K. veiksmų jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kurioje dėl kreditoriaus neteisėtų veiksmų (pasikėsinimo sukčiauti) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu G. K. buvo išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Pasak pareiškėjo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo aplinkybės, kad jis pinigų iš G. K. nesiskolino, kad skolos raštelis parašytas pridengiant kitą sandorį – skolą L. K., kad pinigai pagal šį paskolos raštelį pareiškėjui nebuvo perduoti, kad skola L. K. atiduota. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo žinomos teismui priimant 2009 m. lapkričio 18 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009, dėl ko teismas, pareiškėjo nuomone, priimdamas teismo įsakymą padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes priteisė pinigus asmeniui, kuriam pareiškėjas nebuvo skolingas pagal niekinį ir negaliojantį sandorį. Palikus galioti teismo įsakymą, būtų pažeistas Konstitucinis teisingumo principas ir liktų galioti nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo teisės bus apgintos baudžiamojoje byloje, tačiau tik 2014 m. vasario 14 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus suprato, kad baudžiamojoje byloje jo teisės nebus apgintos ir teisių bei teisėtų interesų gynyba galima tik vieninteliu būdu - pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas sužinojo tik 2014 m. vasario 14 d., todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo nepraleido.
Kreditorius G. K. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 patenkino kreditoriaus G. K. pareiškimą ir priteisė iš skolininko K. J. 30 000 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas per CPK nustatytą terminą prieštaravimų dėl priimto įsakymo nepareiškė, todėl 2009 m. gruodžio 22 d. minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo. 2014 m. kovo 17 d. pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, naujų aplinkybių sužinojimo faktą siedamas su 2014 m. vasario 14 d., kada Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-347/2014. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog skolininkui apie tai, kad teismo įsakymas buvo priimtas skolos raštelio pagrindu, buvo žinoma jau įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo metu. Todėl sprendė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu procesas negali būti atnaujintas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl proceso atnaujinimo ir kitu, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pažymėdamas, kad pareiškėjo surašytas skolos raštelis G. K. naudai iki šiol nėra nuginčytas, t. y. nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas niekiniu ar negaliojančiu. Tai, kad baudžiamojoje byloje buvo patvirtintos tam tikros paskolos raštelio sudarymo aplinkybės, teismo vertinimu savaime jo nepadaro niekiniu ar negaliojančiu. Be to, kaip nurodė teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), tačiau nesutikdamas su kreditoriaus reikalavimais skolininkas gali per įstatymo nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo (CPK 439 straipsnio 1 dalis). Kadangi prieštaravimai dėl teismo įsakymo nebuvo pateikti, nors pareiškėjui buvo žinoma, kad jo atžvilgiu buvo priimtas teismo įsakymas, kad jis turėjo kreiptis į teismą su prieštaravimais, teismas darė išvadą, kad aiškių teisės normų taikymo klaidų priimdamas teismo įsakymą teismas nepadarė. Pažymėjo, kad pareiškėjo interesus baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas, pareiškėjas termino atnaujinti prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neprašė, todėl sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs 1 metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą dėl akivaizdžios teisės normos taikymo klaidos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo, kadangi proceso atnaujinimo pagrindai išaiškėjo tik Kauno apylinkės teismui 2014 m. vasario 14 d. priėmus nuosprendį.
2. Aplinkybės, kad paskolos raštelis parašytas siekiant pridengti kitą sandorį, kad pagal šį paskolos raštelį pinigų suma, nurodyta raštelyje, pareiškėjui nebuvo perduota, kad G. K. pateikiant pareiškimą teismui dėl 30 000 Lt skolos priteisimo, skola jo sutuoktinei jau buvo grąžinta, teismui 2009 m. lapkričio 18 d. priimant teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 nebuvo žinomos. Šias aplinkybes G. K. nuslėpė, todėl teismas, nežinodamas nurodytų aplinkybių, priimdamas teismo įsakymą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes priteisė pinigus asmeniui, kuriam pareiškėjas nebuvo skolingas pagal niekinį, negaliojantį sandorį.
3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, todėl sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą neturi būti vadovaujamasi formaliais pagrindais. Apelianto nuomone, neatnaujinus proceso bus pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, liks galioti nutartis, kuri grubiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Civilinio proceso teisė yra materialinę teisę aptarnaujanti teisė, todėl kilus šių teisės normų konkurencijai (priešpriešai), dominuojantis vaidmuo tenka materialinės teisės normoms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje paskolos raštelio pagrindu buvo patenkintas kreditoriaus G. K. pareiškimas ir sumarinio proceso tvarka, teismo įsakymu priteista iš skolininko K. J. 30 000 Lt skola, 5 proc. dydžio matinės palūkanos už priteistą sumą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Skolininkui per teismo nustatytą terminą nepateikus prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 22 d. Dėl proceso atnaujinimo skolininkas į teismą kreipėsi 2014 m. kovo 17 d., pareiškimą grįsdamas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
Teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis, CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.
Dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Minėta, kad teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009, skolininkas rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, Teismų praktika 26). Pareiškėjas naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-347/2014, kuriuo kreditorius G. K. buvo išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo atmestas ir skolininko K. J. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos jau 2009 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo metu, todėl baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nelaikė naujai paaiškėjusiomis, dėl ko atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtu teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004). Pažymėtina, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad proceso teisė yra materialinę teisę aptarnaujanti teisė, todėl asmens nepasinaudojimas (netinkamas pasinaudojimas) įstatymu laiduojamomis procesinėmis teisėmis (nagrinėjamu atveju skolininkui nepareiškus prieštaravimų CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka) nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo procesinis sprendimas, dėl kurio teisėtumo prašoma atnaujinti procesą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatavo, kad paskolos raštelis, kurio pagrindu Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje priėmė 2009 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymą, buvo ydingas tuo, kad jame neatsispindėjo realus sandorio įvykdymas – nebuvo pažymėta, jog pinigai realiai perduoti nukentėjusiajam (skolininkui) K. J., kadangi įstatymas numato, kad paskolos sutartims yra būtinas pinigų perdavimo faktas ir sutartis laikoma sudaryta nuo jų perdavimo momento. Iš nuosprendyje pateiktų išvadų seka, jog minėtas paskolos raštelis nebuvo sudarytas tarp tikrųjų sandorio šalių, o iš teismo nuosprendyje aptartų liudytojų parodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad skola kreditoriui (jo sutuoktinei) nėra grąžinta. Dispozityvumo principas lemia, kad šalis, įgyvendindama savo procesines teises, gali laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą (CPK 13 straipsnis). Bylos duomenimis, K. J., sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, siekė savo teises apginti minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo pareiškęs ir civilinį ieškinį. Taigi, skolininkas pasirinko kitą nei numatyta CPK 439 straipsnyje, savo teisių gynimo būdą.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje leidžia abejoti priimto teismo įsakymo teisėtumu, kadangi ginčijamo materialinio teisinio santykio (paskolos sandorio) teisinė kvalifikacija gali kisti atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas, taigi pareiškėjui teismo įsakymu priėmimo metu dar nežinomas, aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 7 d., o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 teismui pateiktas 2014 m. kovo 17 d., konstatuotina, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino ir 5 metų naikinamojo termino. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos proceso atnaujinimo aplinkybės, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikytinos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą procesinį sprendimą (teismo įsakymą), dėl ko pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje pripažintinas pagrįstu (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
Kitu proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėta, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-546/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad priimant teismo įsakymą buvo padaryta aiški materialiosios teisės normas taikymo klaida, kadangi byla iš esmės nebuvo nagrinėjama ir materialinės teisės normos nebuvo taikomos ir aiškinamos. Tačiau minėta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą remiantis kita įstatymine procesine teisės norma, numatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 ir bylą tolesniam nagrinėjimui perduoti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 ir perduoti bylą tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.