Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-347/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
1-115-347/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Naujokienė
Nukentėjusysis
K. J.
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-115-347/2014Teisminio proceso Nr.23-1-00831-10-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4.; 1.1.4.2; 1.2.14.5.2.; 2.1.3.1
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,gynėjai advokatei N. G.,nukentėjusiajam K. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-08-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 300 str. 1 d. 20 MGL (2600) litų bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą reikalaudamas išieškoti iš K. J. 30000 litų pagal pastarojo pasirašytą 2008-07-31 skolos raštą, nors realiai G. K. šių pinigų K. J. nebuvo paskolinęs, o skola susidariusi K. J. eilę kartų skolinantis pinigus iš L. K., ir 2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. L2-3728-540/2009 priėmus įsakymą išieškoti iš K. J. 30000 litų skolą G. K. naudai, pagal šį teismo įsakymą išduotą vykdomąjį dokumentą 2010-01-04 pateikė antstoliui R. B., dirbančiam kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdymui, nors žinojo, kad K. J. skolą grąžino, 2008-11-20 nupirkdamas jo žmonai L. K. automobilį Audi A4 už 27000 litų, kurį pastarosios prašymu įregistravo G. E. G. vardu, bei dviratį už 1000 litų ir tokiu būdu šią skolą grąžino, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d., 182 str.1 d.

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad K. J. pažįsta nuo 2007 metų, pažintis buvo susieta darbiniais reikalais. 2008 metų pavasarį K. J. paprašė paskolinti 30000Lt. Atvyko pas jį į namus, pasirašė paskolos raštelį. Žmona paskolos raštelio pasirašyme nedalyvavo. Jis tardavosi su žmona dėl pinigų paskolinimo. Bet kadangi žmona darydavo notarinius veiksmus net nesitardama su juo, tai tą kartą jis pagalvojo, kad gali nesitardamas su ja pasirašyti paskolos raštelį. Su K. J. susitarė, jog pinigus skolina 3-4 mėnesiams. Terminui praėjus, K. J. vis negrąžinant pinigų, pradėjo jam skambinti ir reikalauti, tačiau jis prašė palaukti, vėliau nebekėlė ragelio, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Skola buvo priteista ir kreiptasi į antstolį dėl jos išieškojimo. Kai prasidėjo išieškojimas, tada K. J. pasakė, kad skolą grąžino žmonai. Apie skolos grąžinimą su žmona nesišnekėjo. Vėliau K. J. pasakė žmonai, kad grąžino skolą neva nupirkdamas jai automobilį. Kažkada žmona yra sakiusi, kad įmonė už kažkokias paslaugas nuperka automobilį ir klausė kokios markės automobilį geriau pirkti, jis patarė, kad geriau pirkti Audi. Žmona turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, teisybės niekad nesakydavo, o jis pats yra patiklus žmogus. Jis netiki, kad K. J. grąžino pinigus. K. J. niekada nėra pasakęs, kad skolą grąžino. Tik antstoliui pradėjus išieškojimą, sužinojo, jog yra nupirktas automobilis. Jis nepageidavo, kad jam grąžintų skolą automobiliu. Negali pasakyti, kodėl nenurodė paskolinimo datos paskolos raštelyje. Sutarė datą iki kada grąžins skolą. Buvo nurodyta grąžinimo diena. Skolino be palūkanų, kadangi K. J. buvo kaip šeimos draugas. Kad K. J. draugavo artimai su jo žmona, sužinojo vėliau. Kai jau buvo priteisti pinigai, kada buvo teismo įsakymas, kai prasidėjo išieškojimas, tada buvo atvykęs K. J. pas jį į kontorą ir pasakė, kad grąžino pinigus L. K.. Bet grįžęs paklausė žmonos, ji pasakė kad ne. Buvo dovanotas dviratis žmonai gimtadienio proga. Paskui bandė dviratį pardavinėti, bet niekas nepirko, tada pridavė dviratį į dviračių supirkimo punktą už 200 litų. Nesukėlė įtarimo dėl dovanojamų dovanų, kadangi K. J. dovanodavo ir vaikams dovanų. Dėl automobilio perrašymo paaiškino: kadangi G. G. sakė, kad Lina jam skolinga, o jo t.y. kaltinamojo) mama norėjo dukrai nupirkti automobilį, jie sumokėjo 19 000 litų G. G.. Santykiai su žmona pašlijo, kai sužinojo, kad ją su K. J. sieja artimesni santykiai. Kai skolino pinigus, tada ir pasirašė raštelį. Grąžinimo data buvo apspręsta ir buvo nurodyta. Niekas nematė grąžinimo. Liudytojai patvirtino K. J. žodžius. Niekas nežinojo, tik L. K. ir K. J., už kokius pinigus pirktas automobilis. G. G. negalėjo žinoti už kieno pinigus pirko. Žmona važinėjo tuo automobiliu. Jis nebūtų pirkęs iš G. G. to automobilio. Skola siekė 7000 Lt. Jis pirko automobilį pigiau, nebūtų mokėjęs už jį 30000 litų. Nežinojo apie visus K.sudarytus sandorius. Jis nežinojo iš kur K. ima pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. kaltu taip pat neprisipažino ir tvirtino, kad jis pats padavė K. J. 30 000 litų, o šis jam parašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad skolinasi iš jo 30 000 litų. K. J. buvo aiškiai pasakyta, kad būtent jam jis tuos pinigus ir turi grąžinti. Tik supratęs, kad K. J. vengia grąžinti skolą kreipėsi į teismą. Prieš kreipdamasis į teismą, paklausė žmonos, ar jai K. J. nėra grąžinęs šios skolos, ši atsakė, kad tikrai nėra grąžinęs, todėl jis ramiai į teismą ir kreipėsi. Jam kreipusis į teismą, buvo priimtas sprendimas išieškoti minėtą pinigų sumą iš K. J., buvo uždėtas jo turto areštas. K. J. turėjo galimybę užprotestuoti šį sprendimą pranešdamas, kad pinigus jam grąžino, tačiau to nepadarė, niekada neužginčijo šito sprendimo, todėl jis ir įsiteisėjo. Tik tuomet, kai pats kreipėsi į teismą dėl K. J. ir jo žmonos turto padalijimo, kad galėtų būtent iš jo turto išieškoti minėtą sumą, K. J. pradėjo protestuoti ir nesutikti su šiuo sprendimu ir neigti, kad jam yra skolingas. Būtent po to K. J. atėjo pas jį į darbovietę ir pasakė, kad yra grąžinęs šią skolą, nes nupirko jo žmonai L. K. automobilį Audi A4, apie dviratį jis nieko nesakė. K. J. yra anksčiau jo žmonai dovanojęs gėlių ir kitų daiktų, yra dovanojęs jo vaikams laikrodį, navigaciją, todėl nieko keisto tokiame jo elgesyje neįtarė. Teigė, kad vėliau iš žmonos sužinojo, kad ji šį automobilį pirko iš kažkokios įmonės G. G. vardu. Vėliau pas jį atvyko G. G. ir pasakė, kad jam L. K. skolinga 6000 litų ir sakė, kad arba jis jam grąžina šią skolą, arba jis parduoda šį automobilį ir skolą pasiima. Žmona tuo metu pinigų neturėjo ir jam jų negrąžino, todėl pats su juo sutarė, kad jis grąžins G. G. šią skolą ir šis automobilį užrašys jo mamos A. B. M. K. vardu. Neprisipažįsta kaltu todėl, kad K. J. paskolino pinigus jis, o K. J. jam jų negrąžino. Apie tai, kad jis šią skolą grąžino jo žmonai nupirkdamas automobilį ir dviratį, sužinojo tik lapkričio mėnesį ir tik iš jo žodžių. Iki tol nei žmona, nei jis pats apie tai jam užsiminęs nebuvo ir to nesakė (t.1, b.l. 148-149).

Iš liudytojos L. K. ir kaltinamojo G. K. parodymų, duotų akistatos metu ir užfiksuotų 2012-05-04 akistatos protokole, matyti G. K. parodymai, kuriais paaiškino, jog skolos raštelis, kuriuo K. J. pasiskolino iš jo 30000 litų, buvo pasirašytas apie 3-4 mėnesius iki datos, kada ši skola turėjo būti grąžinta. Kaltinamasis teigė manąs, kad L. K. 2008 metų lapkričio mėnesį, kai buvo pirktas automobilis Audi A4, v/n EFO 717, galėjo turėti 30000 litų, nes ji iki to laiko buvo pasiskolinusi daug pinigų iš įvairių asmenų. Ši informacija jam yra žinoma dėl to, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl jos pasiskolintų pinigų grąžinimo kreditoriams. (t.2, b.l.8-10).

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad pirmiausia susipažino su L. K., juos siejo darbinė veikla-vertėsi nekilnojamuoju turtu. L. K. pasiūlė savo pusbrolio paslaugas dantų tvarkymui. Buvo atliktos trys žandikaulio operacijos. L. K. kartu važinėjo į Vilnių. Tuo metu jis neturėjo pinigų. Ji paskolino pinigų dantų taisymui. L. K. gyveno su G. K.. Tikina nežinojęs, kad jos vyras G. K. žinojo apie pinigų paskolinimą. Buvo praėję daugiau kaip pusę metų, kai L. K. pasakė, kad jau yra paskolinusi 30000 Lt. Kartą paskambinusi pasakė, kad vyras klausinėja apie 30000 Lt, todėl paprašė parašyti skolos raštelį. Jis sutiko, atvažiavo ir pasirašė. Ji paprašė, kad jis jos vyro vardu pasirašytų skolos raštelyje. Jis sutiko ir pasirašė G. K. vardu. G. K. buvo namuose, kai pasirašė raštelį. Skolos grąžinimo termino nenustatinėjo. G. K. pinigus skolino už procentus. Jei jis būtų skolinęsis iš G. K., nebūtų gavęs pinigų be procentų. Jis K. pasakė, kad pinigus grąžins rudenį, kai jam pačiam grąžins skolą. Raštelį rašė vasaros metu. Pasirašė raštelį ir 2008 metų lapkričio mėnesį jam K. grąžino skolą. Tada norėjo grąžinti L. K. skolą, tačiau ji pasakė, kad jai pinigų nereikia, bet reikia nusipirkti automobilį. Jie nuvažiavo į automobilių turgų. Buvo geras automobilis, todėl jis jai pasiūlė atiduoti 30000 Lt , dar savo prisidėti ir nusipirkti gerą automobilį. Bet ji nesutiko, nes pasakė, kad neturi pinigų. G. K. į automobilių turgų nevažiuodavo. Nežino, kodėl nevažiavo K.. Automobilio tą kartą nerado, nuvažiavo kitą kartą, rado automobilį už 30 000 Lt, nusiderėjo iki 28 000 Lt. Jis padavė avansą 1000 litų, susitarė, kad padarys salono valymą bei nupirko padangas. Sumokėjo 27 000Lt, davė avansą 1000 Lt, nupirko padangas, darė valymą, atliko registraciją, už 1000 litų nupirko dviratį. Viso susidarė 30000 Lt suma. L. K. sakė, kad turi problemų su mokesčių inspekcija, kad geriau būtų, jei automobilis būtų registruotas svetimo žmogaus vardu. Automobilį užregistravo G. G. vardu. Jį pažinojo, kadangi L. K. su juo supažindino. L. K. paprašė, kad grąžintų raštelį arba parašytų naują, kad nėra skolingas. Ji vis atidėliojo, neparašė jam raštelio. Maždaug po metų gavo pranešimą iš teismo, kad yra skolingas 30000 Lt. Automobiliu važinėjo L. K.. Į teismą kreipėsi G. K.. Paskalbino L. K. pasiteirauti, kodėl kreipėsi į teismą. Ji liepė nekreipti dėmesio, pasakė, kad viską sutvarkys. Ji kalbėjo, kad jos vyras - ligonis, jam šizofrenija. L. K. jį nuramino, pasakė į teismą neiti, pasakė, kad ji pati viską sutvarkys. Praėjus terminui paskambino sekretorei į teismą, ir paaiškėjo, kad sprendimas jau įsigaliojo. L. K. pradėjo jo vengti. Tada nuvažiavo pas G. K. į darbą, pasakė, kad skola yra grąžinta, kad automobilis stovi kieme,o jis atsakė, kad jam automobilio nereikia, o reikia pinigų. Jis K. pasakė, kad pinigų jam jis nedavė, o šis atsakė, kad raštelį pasirašė jo, t.y. G. K. vardu. Tada G. K. pasakė, kad pasiima iš G. G. automobilį, jį parduos ir grąžins pinigus. L. K. buvo skolinga G. G. 6000 Lt ar 7000 Lt. Tada G. K. G. G. grąžino L. K. skolą, o automobilį perrašė G. K. motinos vardu. Raštelio iš L. K. pradėjo prašyti, kai automobilis jau buvo nupirktas, buvo likę gal 1000 litų, dviratis jau buvo nupirktas. Kol nereikalavo raštelio, viskas buvo gerai, po to L. K. pradėjo slapstytis. Kiek tiksliai sumokėjo odontologui, pasakyti negali. Gydė gydytojas J.. Kartais sumokėdavo L. K., kartais jis pats. Po to L. K. konstatavo, kad jis jau yra skolingas jai 30000 Lt. Nemano, kad suma buvo pilnai 30000 litų. Bet kadangi neprašė procentų, tai sutiko su tokia suma. Neatsimena ar buvo nurodyta skolos grąžinimo data ant paskolos raštelio. Pasirašė, kad skolingas. Kokia data surašytas paskolos raštelis, neatsimena. Raštelyje rašė atidavimo datą, o ne pasirašymo datą. Pripažino, jog yra buvę konfliktų darbine prasme su L. K., kad yra liudijęs teisme prieš ją.

Ikiteisminio tyrimo metu, pateikdamas pareiškimą 2010-11-12 (t.1, b.l.27) nukentėjusysis K. J. parodė, jog “L. K. su vyru Kauno automobilių turgavietėje išsirinko automobilį“, už kurį jis sumokėjo 28000Lt. Automobilį „asmeniškai“ perdavė L. K., užregistravęs G.E. G. vardu.

2010-11-12 apklausiamas liudytoju K. J. nurodė, jog L. K. mokėjo už visas stomatologines paslaugas 2007m. pabaigoje – 2008m. birželio mėn., nes jis tuo metu neturėjo pinigų. Teigė raštelį parašęs ir padavęs L. K., o ji po automobilio pirkimo raštelio negrąžino, nes vyras tą raštelį „yra užrakinęs seife ir jo negrąžina“. Teigė, jog „teismo raštus“ gavo 2009m. lapkričio mėn. Ir tada sužinojo, „kad G. K. mane padavė į teismą dėl skolos“. Tada nuėjo pas G. K.. Teigė, jog galimai ne visus teismo siunčiamus dokumentus gavo, nes skyrėsi su žmona ir gyveno ne deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje. Tik gavęs 2010 m. rugpjūčio mėn. Antstolio pranešimą, suprato, kad G. K. kreipėsi į teismą su melagingais pranešimais; (t.1, b.l.32-33)

2011-02-17 papildomos apklausos metu K. J. parodė, kad paskolos raštelį rašė L. K. paprašius G. K. vardu, jam dalyvaujant. Grąžinimo terminą – 2008-07-31 teigė nurodęs jis pats „šiaip sau“, į terminą daug dėmesio nekreipdamas. Teigė, jog tuo metu, kai iš K.skolinosi pinigus dar K. net nepažinojo. Pripažino, kad apie skolos grąžinimą kalbėjo tik su K.. Teigė: „Apie tai, kad grąžinau skolą nupirkdamas automobilį ir dviratį aš G. K. nesakiau, aš išvis su juo nekalbėjau apie tai“. Tvirtino, jog K. „labai moka įkalbėti ir žmogų priversti ja pasitikėti“. Tačiau jis manė, kad K. žinojo apie skolos grąžinimą (t.1, b.l.34-35);

2011-05-07 papildomos apklausos metu K. J. parodė, jog L. K. jam pinigus duodavo po 1000-2000 litų grynaisiais būnant Vilniuje arba vykstant į Vilnių. Teigė: „L. K. man nebuvo tiksliai n urodžiusi, kam aš tuos pinigus turėčiau išleisti, aš šiuos pinigus leisdavau kur pats norėjau, tačiau kadangi aš tuo metu tvarkiausi dantis, todėl iš jos duotų pinigų mokėjau už dantų tvarkymą pas odontologą L. J., kartais būdavo, kad L. J. už suteiktas paslaugas mokėdavau ne aš, o pati L. K.“ (t.1, b.l.37).

Akistatos su kaltinamuoju G. K. metu prieštaravimai nepašalinti ( t.2, b.l. 2-6).

Iš 2012-05-03 akistatos protokolo matyti, kad 2012-05-03 atliktos akistatos metu su nukentėjusiuoju K. J., liudytoja L. K. parodė, kad 30000 litų K. J. padavė ne ji, o jos vyras G. K. (t.1, b.l. 76), o nukentėjusiajam K. J. paaiškinus įvykio aplinkybes, L. K. parodė, kad 30000 K. J. padavė ji, o ne G. K. (t. 1, b.l. 78). Aiškindama iš kur gavo pinigus automobilio Audi A4 pirkimui, liudytoja L. K. parodė, kad šį automobilį įsigijo už savo asmeninius pinigus, pardavusi aukso dirbinius (t. 1, b.l. 76-83).

Tik 2012-12-03 papildomos apklausos metu K. J. nurodė, jog L. K. turėjo galimybę nupirkti automobilį – grąžinti skolą, nes jam grąžino skolą E. K. (t.1, b.l. 38).

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta K. J., jis konsultavo jį nekilnojamojo turto pardavimo klausimais. Skolinosi iš K. J. pinigų, jam grąžino, skolinimosi, grąžinimo datų neatsimena. Skolinosi vieną kartą. Jam buvo keista, kad grąžinus skolą, K. J. paskolos vekselį sudegino. Tai buvo vasaros metu. Skolinosi apie 50000 Lt. Jam paskolino pinigų be užstato. Nepamena iš kokių pinigų grąžino skolą. Tiksliai nepamena, bet mano, kad pinigus jam skolino be procentų.

Liudytojo parodymai nevertintini kaip objektyvūs, nes kiteisminio tyrimo metu 2012-12-06 liudytojas E. K. teigė, jog iš K. J. buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau sumos neprisimena. Kada 2008 metais skolą grąžino neprisimena. Ar buvo surašytas paskolos raštelis taip pat neprisimena. (t.1, b.l. 72).

Liudytojas G. S. parodė, kad su K. J. buvo pažįstami apie septynis metus, abu vertėsi nekilnojamuoju turtu. Prieš keturis metus buvo susitikę su J., pasakė K., kad turi dviratį, kurio rėmas jam per mažas, dviratis moteriškas, pasiūlė kam nors parduoti. Susitiko kavinukėje, kurioje taip pat buvo moteris, kurią pristatė Linos vardu. Sutarė , kad parduos už tūkstantį litų. K. pasakė L., kad nupirks dviratį, o ji turės grąžinti skolos lapelį. L. pažadėjo atiduoti skolos lapelį. Kitą dieną paskambino K. ir paprašė atvežti dviratį į (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus K.. Tai buvo 2009 m. vasarą, liepos-rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nepamena kada.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad norėjo grąžinti, Lina pasakė, kad nereikia pinigų, kad už tuos pinigus nupirktų pas K. dirbo namų šeimininke, žino, kad K. J. skolinosi iš jų 30000 Lt- 35000Lt. Kai automobilį. K. J. pasakė, kad jam reikia skolos raštelio. Ji pasakė, kad nebijotų, kaip nors paims iš G. K. tą raštelį. Kalbėjo, kad perkant automobilį nusiderėjo, kad nusiderėtą sumą investavo į automobilį. Pirmiausia buvo siūlyta jos vardu pirkti automobilį, bet ji atsisakė, nes K. “ne pavyzdinga vairuotoja, tai paskui reikės lakstyti į policiją”. Apie dviratį kažką girdėjo, iš pradžių lyg siūlė vaikui, po to jai. Lina to raštelio negalėjo rasti, gal K. darbe seife laikė, todėl jau tada pagalvojo, kad K. J. bus blogai, nes tikrai neatgaus to raštelio. Negirdėjo, kad automobilis būtų nupirktas už skolą. Apie dantų taisymą žino. Žino, kad abu važinėjo taisyti dantų, bet nežino kodėl J.skolinosi pinigų. Teigė, jog nežino ar Lina prisipažino vyrui, kad K. J. nupirko automobilį už skolą. K. žinojo kur yra pinigai, jei būtų norėjusi paduoti pinigus, tai galėjo paimti. Jie vienas be kito žinios nešvaistė pinigų. L. K. nepardavinėjo juvelyrinių dirbinių, kad galėtų įsigyti automobilį, ji jai pinigų taip pat dėl automobilio nėra skolinusi. Šiaip tai yra skolinusi pinigų ir K., ir K.. K. buvo priklausoma nuo alkoholio. Ji yra prisiteisusi skolą iš Kalėdienės, kadangi rašteliai buvo rašyti K.. K. buvo pasiskolinusi iš jos virš 200000 litų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad apie du šimtus tūkstančių ji paskolino per penkis metus, kad gavo kreitis į teismą, norėdama atgauti paskolintus septyniasdešimt tūkstančių litų. Taip pat parodė, jog ji asmeniškai nematė jokio pinigų skolinimo ar raštelio surašymo su K. J. momento. Taip pat nematė pinigų grąžinimo momento. Visa tai tik girdėjo iš pokalbių. Teigė: “Aš žinau, kad L. K. sakė G. K., kad jai šį automobilį nupirko kažkokia įmonė kaip skolos grąžinimą – esą įmonė jai negalėjo duoti grynųjų pinigų, todėl nupirko automobilį. G. K. jos šios pateiktos versijos netikrino, ja patikėjo. Kada G. K. išgirdo, kad K. J. nupirko šį automobilį už skolos raštelio pinigus aš tikrai nežinau” (t.1, b.l.61).

Liudytojas G.E. G. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. O ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog maždaug prieš 4 metus susipažino su L. ir G. K., kadangi jų sūnaus vairavimo mokykloje pradėjo dirbti instruktoriumi. Buvo pažįstamas ir su K. J.. 2008m. lapkričio mėnesį buvo susitikęs su L. ir K., ir tuomet sužinojo, kad K. L. yra skolingas ir kad jis tą skolą grąžina pirkdamas jai automobilį. Kaip suprato, L. su savo vyru turėjo asmeninių problemų, jie skyrėsi ar buvo kažkas panašaus, todėl ji paprašė šį automobilį užregistruoti jo vardu. Jis sutiko. 2008-11-20 jam paskambino L. ar K., gerai neprisimena, ir pasakė atvažiuoti prie turgaus. Jis nuvažiavo, ten jo laukė K.. K. nupirko automobilį Audi A4 juodos spalvos, kurį užregistravo jo vardu. K. šiam automobiliui dar nupirko padangų komplektą, sutvarkė automobilį eksploatacijai, abu nuvarė automobilį techninei apžiūrai ir perdavė jį L.. Jokia panaudos sutartis, kad ji naudosis šiuo automobiliu, surašyta nebuvo. Kuomet šį automobilį, registruotą jo vardu, perdavė L., apie metus laiko buvo ramu. 2009m. rugpjūčio mėnesį, per žolines, jam paskambino Lina ir paprašė paskolinti 7000 litų. Jis jai pinigus paskolino. L. sakė, kad kai tik jam prieiks pinigų, ji juos jam grąžins. Jokio paskolos raštelio nepasirašė. Po trijų savaičių jis paprašė L. grąžinti pinigus, tačiau ji vis prašė palaukti. 2010 metų sausio mėnesį jis nuvažiavo pas jos vyrą G. K. ir pasakė, kad jo žmona jam skolinga 7000 litų. Lina tuo metu gėrė, nes turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Būdama galimai apsvaigusi, ji pradėjo sakyti, kad ji jam skolinga tik 2 ar 3 tūkstančius litų. Tada jis pasakė, kad parduos automobilį, kuris registruotas jo vardu. Be to, G. pasakė, kad jei šis atiduos žmonos skolą, jis automobilį perregistruos šio vardu. G. sutiko. G. jam grąžino 7000 litų, o jis automobilį perrašė G. motinos vardu. Jo nuomone, G. K. pasinaudojo pasirašytu K. J. rašteliu dėl skolos, melagingai pranešdamas, kad šis skolingas, nors už skolą K. J. nupirko L. K. automobilį (t. 1, b.l. 58-60).

Liudytojas S. J. parodė, kad 2008 metais sutiko savo pažįstamą K. J. su kažkokia moterimi. Jie ieškojo Audi markės automobilio, paklausė ar negali jam padėti. Pas pažįstamą buvo toks automobilis ir jis nuvežė prie tralo jo apžiūrėti. Kęstas minėjo, kad perka automobilį moteriai, tikslu jai padengti skolą. Jis ieškojo automobilio už 30 000 litų. Suderėjo su pardavėju už tokią sumą. Perkant automobilį, dokumentai buvo tvarkomi vėliau, K. davė rankpinigius apie 1000 litų. K. išsiėmė pinigus iš savo piniginės ir padavė. Kai atsiskaitinėjo, likusius pinigus atidavė Kęstas. Iš kalbos suprato, kad ta moteris - ne jo žmona, bet jai atiduoda skolą.

Liudytojas L. J. paaiškino, kad L. K. yra jo pusseserė. Žino, kad K. J. skolingas buvo už dantų taisymą. L. K. ir K. J. tarpusavio piniginių ryšių jis nežino. Tik J. ir K.visur kartu vykdavo. Kokie buvo jų santykiai, jis nežino. Iš jo L. K. buvo pasiskolinusi 280 000 Lt. Iš pradžių ji pasiskolino 200000 Lt. Po to didino, sakė, kad skolinosi šeimos verslui ir žadėjo procentus. Iš pradžių mokėjo procentus. Po to skolos augo. Pinigus jai skolino be skolos raštelio. Ar sutuoktinis žinojo apie skolą, nežino. Tvarkė dantis J. savo privačioje klinikoje. Dalį pinigų už dantų taisymą mokėjo L. K., dalį mokėjo K. J.. Gal ji nemokėjo, gal ji prie skolos prirašė. Yra jai parašyti kvitai, yra ir J. išrašyti kvitai. Kas mokėjo, tas pasirašydavo. Buvo planuota, kad darbas kainuos apie 25 000 Lt. Buvo padaryta už 10 000 litų - trečdalis darbo. Kai K. J. buvo paskutinį kartą klinikoje, L. K. buvo dar gyva. Jis pats skolos dar neatgauna. Kauno apygardos teisme nagrinėjama jo byla. 2008 metais jis paskolino L. K. pinigus, o 2010 metais jos paprašė skolos raštelio. Ja pradėjo nepasikėti. Pasirodo, ji buvo net savo advokatui nesumokėjusi pinigų, todėl pareikalavus skolos raštelio, ji jį parašė 2010 metų birželio mėnesį. Ji skambindavo, sakydavo, vyras primušė, atėmė pinigus. Kalbos, kad ją vyras primušė, dabar atrodo nepagrįstos. L. K. vartojo alkoholį. Kartą paskambinusi pasakė, kad vyras ją nuogą tampo sniege, tik vėliau suprato, kaip ji mokėjo žmonėmis manipuliuoti, išvilioti iš jų pinigus. Kadangi skolino K., iš K.nereikalauja grąžinti skolą.

Liudytojas pateikė dokumentus – kasos pajamų orderius, kurie patvirtina, kad L. J. individualioje įmonėje iš K. J. priimta 2009-06-22 1600 Lt, 2008-12-02 – 2800 Lt, 2008-12-03 – 2340 Lt, o iš L. K. 2009-01-06 – 1240 Lt, 2009-06-22 – 1450 Lt (t.1, b.l.66-69), tačiau iš medicininės kortelės kopijos, pateiktos prie 2012-11-28 protokolo matyti, jog įvairios procedūros buvo atliekamos 2007-11-29, 2007-12-06, 2007-12-12, 2008-04-15 ir 2009-03-06 (t.1, b.l.65).

Apklausta liudytoja L. K. 2011-04-05 parodė (jos parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu, nes liudytoja mirė 2012-10-02, t.1, b.l.84), kad K. J. buvo tikrai daugiau nei tik pažįstamas – jis padėdavo atlikti įvairius darbus, ištikus kokiai nors nelaimei, ji kreipdavosi į jį ir jis jai padėdavo. Ji su K. J. vertėsi panašiu verslu nekilnojamojo turto srityje, todėl dažnai bendraudavo ir diskutuodavo įvairiomis temomis. Abu vienas kitu pasitikėjo. 2009 metų pavasarį, tikslesnio laiko nepamena, K. J. paprašė paskolinti 30000 litų. Minėjo, kad šių pinigų reikia jam, nes jis norėjo pakeisti kažkokios žemės paskirtį – kadangi jis tuo vertėsi, t.y. keisdavo žemės paskirtis, todėl ji nieko blogo neįtarė. Tuomet atvyko pas ją į namus ir ji pati jam padavė 30000 litų grynaisiais, iš jo jokio dokumento apie pinigų paskolinimą nepaėmė, nes juo pasitikėjo. Sutarė, kad jam šiuos pinigus paskolins dviejų savaičių laikotarpiui, nes K. J. jo teigimu artimiausiu metu turėjo gauti pinigų, detaliau grąžinimo termino neaptarė. Tuo metu namuose abu buvo tik dviese. Po dienos ar po dviejų, ji apie tai, kad paskolino šiuos pinigus, užsiminė savo vyrui G. K. ir šis ant jos supyko, kad ji taip pasielgė jo neklaususi ir su juo nesitarusi, todėl ji pati, girdint vyrui, paskambino K. J. ir papasakojo, kad pasakė vyrui, kad ji jam paskolino pinigus ir paklausė, ar jis negalėtų atvykti į namus, kur pasirašytų skolos lapelį, kad jis šiuos pinigus skolingas. K. J. geranoriškai sutiko ir po trijų ar keturių dienų atvyko pas ją į namus. Namuose tuo metu buvo ir jos vyras. K. J. paklausė, ką rašyti tame raštelyje ir kurį asmenį iš jų nurodyti kaip tą, kuriam turi skolą grąžinti. Ji su vyru susižvalgė ir tuomet pati pasiūlė parašyti, kad K. J. skolingas jos vyrui, o ne jai. Koks tikslus raštelio tekstas, nežino, nes tuo metu išėjo iš kambario į virtuvę, tačiau žino ir girdėjo, kad tekstą G. K. diktavo K. J.. Ji ir, kiek žino, jos vyras K. J. apie šią skolą primindavo, abu toliau laukė, kol šis grąžins skolą geranoriškai. Jos vyras yra labai skrupulingas ir atidus dokumentams ir viskam, kas susiję su pinigais, todėl jis būtinai norėjo, kad K. J. parašytų šį skolos raštelį ir tikrai niekada šios skolos nepamirš. 2009 metų vasaros pabaigoje, galbūt rudens pradžioje, ji ketino pirkti automobilį. Kadangi tuo metu jos ir vyro santykiai buvo pašliję, ji nenorėjo šio automobilio registruoti savo vardu, kad jo po to nereikėtų dalintis su vyru, todėl paprašė G. G. šį automobilį užregistruoti jo vardu. Su G. G. sutarė gerai, buvo draugai, jis žinojo kokia yra jos šeimos padėtis, todėl sutiko šį automobilį užregistruoti savo vardu. Ji kartu su K. J. nuvyko į automobilių turgų Kaune, kur apžiūrėjo jai patikusį automobilį Audi A4. Tuo metu jį tik apžiūrėjo. Grįžusi į namus, paprašė vyro, kad jis nuvyktų į turgų ir pats šį automobilį apžiūrėtų. Ji sakė vyrui, kad viena įmonė jam yra skolinga pinigų, tačiau juos jai grąžins nupirkdama automobilį. Vyras sutiko ir vienas nuvyko į turgų, šį automobilį apžiūrėjo, patarė jį pirkti. Po kiek laiko ji vėl nuvyko į turgų, kiek pamena, tą pačią dieną iš ryto pati padavė K. J. 27000 litų, nes tokia buvo sutarta suma, už kurią reikėtų pirkti automobilį. K. J. turėjo susitikti su G. G. ir šį automobilį nupirkti. Vėliau jai pasakė, kad buvo išvalytas automobilis, pakeistos jo padangos, įdiegtas „slapukas“, už visas šias atliktas paslaugas ji pati sumokėjo K. J.. Kiek tiksliai mokėjo, nepamena, tik pamena, kad už padangas mokėjo 800 litų, pinigus jam davė iš anksto, nes K. J. tuo metu neturėjo pinigų. Po kiek laiko nuo skolos raštelio pasirašymo, mano, kad nuo 2009 metų rudens, ji kartu su K. J. vykdavo į Vilnių pas savo pusbrolį J., kur šis jiems abiems tiekė stomatologo paslaugas. Už visas paslaugas, atliktas K. J., mokėjo visą laiką ji viena, jis pats už tai nemokėjo, jie buvo sutarę, kad už tai sumokės ji, o jis jai vėliau grąžins, nes jis tuo metu neturėjo pinigų. Nėra paėmusi iš K. J. jokio skolos raštelio dėl šių įmokų už stomatologo paslaugas, tai buvo tik jų žodinis susitarimas. Iš viso K. J. jai už šias paslaugas skolingas apie 10000 litų, kiek tiksliai, pasakyti negali. Po kiek laiko, mano, tai buvo 2009 metų žiema, galbūt 2010 pavasaris, jos santykiai su K. J. pašlijo, pradėjo pyktis dėl negrąžintų skolų, todėl ji nustojo mokėti už šias stomatologo paslaugas. Kiek jai žinoma, K. J. iki šiol (t.y. iki apklausos dienos) nėra grąžinęs minėtų 30000 litų pagal šį paskolos raštelį. K. J. iki šiol taip pat nėra grąžinęs jai ir už suteiktas stomatologo paslaugas. K. J. gimimo dienos proga jai yra padovanojęs dviratį, tačiau ji tuo dviračiu nesinaudojo ir jį G. K. pardavė (t.1, b.l. 73, 74).

Liudytoja L. K. 2012-05-03 apklausos metu parodė, kad gali būti, jog iš namų nešant K. J. paduoti 30000 litų, ji susitiko pas ją namuose šeimininke buvusią ir ilgainiui gera drauge tapusią V. P.. Jeigu gerai pamena, ji V. P. sakė, kad skolina K. J. 30000 litų. Ar iš tiesų tuo metu ją sutiko, nepamena, tačiau tai galėjo būti. Be to, V. P. yra jai paskolinusi pinigų, už kuriuos ji pirko minėtą automobilį, pinigus paduodama K. J. (t.1, b.l. 75).

Kadangi liudytoja L. K. parodymus nuolat keitė, ji nebuvo nešališka liudytoja kaltinamojo – buvusio sutuoktinio ir vaikų tėvo G. K., bei nukentėjusiojo - draugo ir verslo partnerio K. J. atžvilgiu, su kuriais vėliau buvo susipykusi, parodymai vertintini kritiškai ir tik tiek, kiek atitinka kitų liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, surinktus byloje.

Iš 2012-03-13 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2008-03-17 dienai nuosavybės teise L. K. priklausė žemės sklypo dalis su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 110-116). Iš 2012-03-13 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2006-01-24 iki 2008-04-08 L. K. priklausė dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 117-120). ^ie duomenys patvirtina, kad L. K. turėjo savo vardu registruoto nekilnojamo turto.

Paskolos raštelyje (t,1, b.l. 39) teigiama: „Aš, K. J., a/k (...) gyv. Jovarų 16, Garliava, Kauno raj., skolinuosi iš G. K. a/k (...) gyv. (duomenys neskelbtini), 30 000 lt (trisdešimt tūkstančių litų). Skolą įsipareigoju atiduoti iki š.m. 2008.07.31 d.” T.y. paskolos raštelyje nurodyta, kad skolinamasi iš G. K. ir iš teksto suvokiama, kad raštelis pasirašytas galimai keletą mėnesių anksčiau, negu nurodyta grąžinimo data.

Iš 2008-11-20 pažymos-sąskaitos matyti, kad E. G. G. nupirko iš (duomenys neskelbtini)automobilį Audi A4 už dvidešimt septynis tūkstančius litų (t.1., b.l. 40).

2010-03-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, jog Gediminas E. G. pardavė automobilį Audi A4 A. B. M. K. už 20000 Lt (t.1, b.l. 41).

2009-11-18 Kauno rajono apylinkės teismo įsakymas patvirtina, jog kreditoriui G. K. buvo priteista iš skolininko K. J. 30000 Lt suma, nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui ir areštuotas skolininko turtas 30346 Lt sumai (t.1 b.l. 42, 43). Nėra jokių duomenų, kad minėtas įsakymas buvo skundžiamas, ginčijamas įstatymu nustatyta tvarka ir terminais.

Iš 2010-08-19 antstolio siūlymo matyti, jog antstolis Regimantas Budreika gavo vykdymui dokumentą, kuriuo prašoma išieškoti 30346 Lt skolą G. K. iš K. J., ir, kadangi areštuotinas turtas priklausė K. J. ir jo sutuoktinei bendrąja sutuoktinių nuosavybe, siūlė K. J. nusistatyti savo dalį, esančią bendroje su sutuoktine nuosavybėje (t.1, b.l. 49).

G. K. kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Apgaulė gali būti taip pat nukreipta sudaryti prielaidas laimėti teisminį procesą arba panaikinti galimybes įvykdyti nepalankų sprendimą.

Kreditoriaus teisinės padėties (šiuo konkrečiu atveju – nukentėjusiojo K. J.) apsunkinimo kriterijus baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškinamas taip, kad kreditoriaus teisių gynimo negalimumas arba apsunkinimas reiškia esmingai apsunkintą pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka arba sudarytą situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkintas. Jeigu kreditoriaus pažeistas teises galima apginti naudojant įprastas civilines teisines priemones, tokiu atveju baudžiamosios atsakomybės dar nereikėtų taikyti. Prie įprastinių teisinių prie­monių priskiriamos: civilinių teisių savigyna, sulaikymo teisė, ieškinio pareiškimas ir ieškinio užtikrinimas.

Ultima ratio esmė taikant baudžiamąjį įstatymą – kad baudžiamoji teisė galima tik kraštutiniais atvejais, kai kito­mis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis negalima apginti nukentėjusiojo interesų. O civilinė teisė ir yra daug švelnesnė priemonė nei baudžiamosios priemonės. Be to, šiuo atveju baudžiamosios teisės teorija aiškindama ultima ratio nedaro skirtumo tarp švel­nesnių priemonių rūšių. Tai reiškia, kad iš esmės bet kokios rūšies civilinės teisinės prie­monės bus daug švelnesnės negu baudžiamosios. Baudžiamoji teisė ir jos dispozicijoje esančios priemonės visada bus daug griežtesnės ir už įprastas, ir už neįprastas civilines teisines priemones. Todėl galima padaryti išvadą, kad nesvarbu, kokios rūšies civilinė­mis teisinėmis priemonėmis galima pasinaudoti atkuriant kreditoriaus teises. Svarbu, kad jos būtų efektyvios ir realiai užtikrintų nukentėjusio asmens interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m sausio 18d. nutartyje nurodyta, jog išteisinimą dėl galimai padaryto sukčiavimo lėmė ne tik, kad nukentėjusiesiems nebuvo apsunkin­tos teisės savo interesus ginti civilinio proceso tvarka, bet motyvuose nurodomas ir kitas motyvas – nukentėjusieji nebuvo pakankamai apdairūs, atidūs ir rūpestingi. Tokiu būdu Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinamas baudžiamosios teisės teorijoje išskiriamas bau­džiamosios apgaulės požymis, susijęs būtent su nukentėjusiojo savybėmis ir veiksmais. Neretai tai gali tapti papildomu kriterijumi, padedančiu suprasti kitus kriterijus bei kartu sustiprinančiu argumentaciją priimant vieną ar kitą sprendimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2011).

Kaip matyti iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, K. J. tinkamai nesirūpino, kad apgintų savo teises civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog tokios galimybės buvo - paskolos raštelis buvo ydingas tuo, kad jame neatsispindėjo realus sandorio įvykdymas - nebuvo pažymėta, jog pinigai realiai perduoti nukentėjusiajam, kai įstatymas numato, kad paskolos sutartims yra būtinas pinigų perdavimo faktas ir sutartis laikoma sudaryta nuo jų perdavimo momento. Raštelyje tik nurodyta „skolinuosi“, nenurodant sandorio sudarymo ar faktinio pinigų perdavimo momento. Todėl jau vien ši aplinkybė galėjo būti pagrindu civiliniam ieškiniui atmesti (sandoriui pripažinti negaliojančiu), jei nukentėjusysis būtų pradėjęs ginčyti realų pinigų perdavimą būtent G. K.. T.y. ginčas galėjo būti išspręstas civiline tvarka per įmanomai trumpą laiką, taikant vien tik įprastas civilines teisines priemones, tuo labiau, kad šis sandoris, kaip teigė ir nukentėjusysis, ir liudytoja L. K., buvo sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį – sudarytą tarp jų, nedalyvaujant raštelyje paminėtam kreditoriui G. K..

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusysis K. J. savo teisių negynė civilinio proceso tvarka, be to, turėdamas pakankamai patirties, nepareikalavo iš L. K. raštiško patvirtinimo, kad tokiu būdu skola jai grąžinta, jeigu iš tiesų automobilį pirko kaip skolos grąžinimą.

Be to, byloje nėra surinkta jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis G. K., kreipdamasis į teismą dėl paskolos priteisimo žinojo apie skolos grąžinimą jo tuometinei sutuoktinei L. K., jog jis sutiko su tokiu atsiskaitymo būdu (paskolos raštelyje tokia galimybė neaptarta) ir tyčia, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, kreipėsi į teismą, o po to reikalavo teismo įsakymo vykdymo. Kadangi nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. yra padaroma tyčia, sprendžiama, kad tai nebuvo įrodyta.

Byloje yra gausu abejonių ir prieštaravimų, kuriuos pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko, o visos abejonės yra vertintinos kaltinamo asmens naudai, todėl G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 182 str. 1d. išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str.str., 301-305 str.str., 307 str.,

nusprendžia:

G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 182 str. 1d. išteisinti, nenustačius, kad jo veikoje yra šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3str. 1d. 1p.)

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 str. 3d. 1p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Naujokienė