- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- I2-5642-860/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07037-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. L. G. G. G. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. G. G. G. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. L. G. G. G. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 26 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Paaiškina, kad 2025 m. vasario 6 d. buvo priimta studijuoti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kolegija) 3 metų trukmės profesinio bakalauro programą (duomenys neskelbtini) dieninėse studijose. O Kolegijai už studijas sumokėjo 2 573 Eur. Teigia, jog 2025 m. liepos mėnesį per išorės paslaugų teikėją pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra priimta studijuoti pagal studijų programą Kolegijoje (Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies l punkto pagrindu). Pažymi, jog su Prašymu Migracijos departamentui pateikė visą informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, t. y. informaciją apie priėmimą studijuoti į Kolegiją, duomenis, kur Lietuvoje deklaruos savo gyvenamąją vietą, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dokumentus, patvirtinančius, kad ji turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, įrodymus, jog ji neturi teistumo, sveikatos draudimą ir kt. Taip pat Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikoje turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis M. M. S. F.). Nurodo ir tai, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. buvo organizuota nuotolinė jos apklausa su Migracijos departamento atstovu per platformą „Microsoft teams“. Tačiau, pareiškėjos teigimu, po apklausos Migracijos departamentas neatliko jokių veiksmų, papildomai į ją nesikreipė nei žodžiu, nei raštu ir atsižvelgdama į tai, kad nuo 2025 m. rugsėjo l d. prasideda studijos Kolegijoje (rudens semestras) bei nenorėdama praleisti naujų žinių įgijimo, taip pat tikėdamasi, kad jai bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2025 m. rugsėjį pradėjo studijų modulį ekonomiką, kuriame buvo trys studijų dalykai: (duomenys neskelbtini). Tačiau, anot pareiškėjos, 2025 m. lapkričio 26 d. (t. y. jau prasidėjus studijoms Kolegijoje ir jai pradėjus nuotoliniu būdu dalyvauti paskaitose pagal nustatytą tvarkaraštį) Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja nesutinka su tokiu atsakovo Sprendimu. Pirmiausia nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi ji atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurios yra reikalingos tam, kad būtų išduotas jai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu. Pažymi, jog pateikė visus reikiamus dokumentus bei jos pateikta informacija (duomenys) buvo tiksli, neklaidinanti ir atitinkanti tikrovę. Akcentuoja, kad kartu su Prašymu teikdama informaciją ir dokumentus Migracijos departamentui nesiekė suklaidinti Migracijos departamento bei nuslėpti nuo jo reikšmingos informacijos, turinčios įtakos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu išdavimui ar neišdavimui. Pareiškėja mano ir tai, jog skundžiamas Sprendimas yra formalus, grindžiamas tiktai prielaidomis (spėjimais) ir nėra pagrįstas objektyviais faktais. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas Sprendime nepateikė absoliučiai jokių paaiškinimų ir argumentų, kokia konkreti jos apklausos metu Migracijos departamentui pateikta informacija (duomenys) galėjo kelti (sukėlė) įtarimų dėl jos pateiktos informacijos (duomenų) tikslumo ir (arba) atitikimo tikrovei bei nelegalios migracijos grėsmės. Pareiškėja teigia ir tai, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino ginčui aktualias aplinkybes. Anot pareiškėjos, atsakovas visai neįvertino, jog Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis. Galiausiai pareiškėja mano, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja pateikė Prašymą, nes ketina studijuoti Kolegijoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau, anot atsakovo, nagrinėjant pareiškėjos Prašymą, buvo vykdyta jos apklausa, kurios metu nustatyta, jog pareiškėjos pateikta informacija nesutapo su Migracijos departamento sistemoje prie Prašymo pateiktais duomenimis. Tad buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Teigia, kad pareiškėja apklausos metu nepateikė išsamios informacijos, kaip ji sužinojo apie jos pasirinktas studijas Kolegijoje. Priešingai, anot atsakovo, jos paaiškinimai buvo labai aptakūs, t. y. ji atliko viešą paiešką ir (ar) jai papasakojo sutuoktinis. Akcentuoja ir tai, kad pareiškėja nepaaiškina, kokiais kriterijais vadovaujantis ji atliko paiešką apie ją dominančias studijas, kaip apie Kolegiją ir šias studijas sužinojo jos sutuoktinis, kuris Lietuvoje turi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne studijų. Pareiškėja nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl jos pasirinktas kursas yra tinkamiausias, nors jis nėra niekuo išskirtinis nuo kitų Europos šalių. Pareiškėja nenurodė, jokios konkrečios aplinkybės, susijusios su studijų programa, kad Kolegijoje yra galimybė studijuoti programas, kurios nėra prieinamos kitų šalių, ar gimtosios šalies kolegijose / universitetuose. Priešingai, atsakovo teigimu, apklausos metu ji nurodė, kad jos kilmės valstybėje yra pasirinkimas studijuoti jos pasirinktą dalyką. Tad mano, jog pareiškėjos paaiškinimai, kodėl pasirinko būtent Lietuvą yra labai abstraktūs ir aptakūs (nes Lietuva draugiška studentams, rami, ir saugi). Nors nurodė, kad studijos Kolegijoje yra kokybiškos, tačiau nepateikia paaiškinimų, kaip pareiškėja priėjo tokios išvados. Dar atsakovas atsiliepime pastebėti, kad pagal pareiškėjos nurodomą kriterijų (kokybė) geriausiosios (duomenys neskelbtini) mokyklos ir universitetai yra Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Singapūras, t. y. Lietuva į nurodytą sąrašą nepatenka, o sąraše yra ir geografiškai artimesnių (duomenys neskelbtini) šalių nei Lietuvos Respublika. Atitinkamai, atsakovo nuomone, pareiškėjos studijų tikslas Lietuvoje apklausos metu nebuvo pagrįstas. Teigia, jog pareiškėjai nepateikiant aiškių studijų tikslų pagrindimų, kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su Prašymu buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Pažymi ir tai, kad siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus – atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Migracijos departamento įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kolegija taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad 2025 m. birželio 18 d. tarp pareiškėjos ir Kolegijos buvo sudaryta studijų sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta mokytis (duomenys neskelbtini). Teigia, kad užsienio šalių (ne Europos sąjungos ir ne Europos ekonominės erdvės) piliečių priėmimo į studijas užsienio kalba taisyklių (Priėmimo į (duomenys neskelbtini) 2025 m. taisyklių 4 priedas, patvirtintas Kolegijos Akademinės tarybos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. AT-72) 19 punkte įtvirtinta, kad studentas pradeda studijas kontaktu, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Studentui, laukiančiam sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir negalinčiam atvykti į Lietuvą, Kolegija gali suteikti galimybę laikinai studijuoti nuotoliniu būdu, bet ne ilgiau nei iki gruodžio 15 dienos. Studentas, neatvykęs iki nurodyto termino, direktoriaus įsakymu šalinamas iš studentų sąrašų. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad studentai, kurie laukė sprendimo dėl laikino leidimo gyventi, turėjo galimybę jungtis į 2025-2026 m. m. rudens semestro pirmojo modulio nuotolines paskaitas. Dar nurodo, kad Kolegijos studijų individualizavimo proceso tvarkos aprašo (patvirtinta Kolegijos Akademinės tarybos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. AT-70) 11.2.1. papunktyje numatyta, kad laisvas studijų užsiėmimų lankymas gali būti suteiktas studento prašymu, akademinio padalinio vadovo sprendimu: 11.2.1.5. išimtiniais atvejais. Teigia, kad 2025 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pateikė Kolegijai prašymą (duomenys neskelbtini) suteikti laisvą užsiėmimų lankymą 2025/2026 m. m. rudens semestre, kaip priežastį nurodydama, kad jos prašymas dėl vizos buvo atmestas ir Migracijos departamento sprendimas apeliuojamas, todėl nėra galimybės studijuoti kontaktiniu būdu. Verslo fakulteto dekano 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymu dėl laisvo studijų užsiėmimų lankymo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, kaip studentei, suteiktas laisvas studijų užsiėmimų lankymas – išimties tvarka suteikta galimybė 2025/2026 m. m. rudens semestre, laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. konsultuotis ir atsiskaityti už studijų dalykus nuotoliniu būdu. Nurodo ir tai, kad pareiškėja, kaip studentė, 2025-2026 m. m. rudens semestre išlaikė (duomenys neskelbtini) modulių egzaminus. Visų modulių įvertinimas – (duomenys neskelbtini). Pažymi ir tai, kad anot dėstytojų, pareiškėja, kaip studentė yra pažangi – konsultuojasi, užduotis atsiskaito laiku ir kokybiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 26 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai A. L. G. G. G. P. ((duomenys neskelbtini) pilietei) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Migracijos departamentui Prašymą; pareiškėja prašė išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra studentė.
5.2. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėja priimta studijuoti pagal studijų programą (programas) Kolegijoje.
5.3. 2025 m. rugpjūčio 26 d. įvyko nuotolinė pareiškėjos apklausa.
5.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2025 m. lapkričio 26 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes:
- duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės;
- yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški) sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Tad Migracijos departamentas sprendė, jog toks pareiškėjos elgesys suponuoja išvadą, kad ji, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Sprendime taip pat nurodyta, jog Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau – ir Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai). Taip pat pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 papunktis); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
5.5. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos Prašymą.
6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
8. Kriterijų aprašo, be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai.
Pagal Kriterijų aprašo 29.34 papunktį, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.
9. Pažymėtina, jog Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: <...> nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); <...> užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (6.10 papunktis); <...>.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, teikdama Migracijos departamentui Prašymą studijų pagrindu, būtų nepateikusi visų reikalingų dokumentų, numatytų Kriterijų aprašo 29 punkte.
12. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau Prašymo netenkino, nes pareiškėja, atsakovo teigimu, apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, pareiškėjos motyvai studijuoti Lietuvoje nebuvo pagrįsti ir paviršutiniški. Taigi, Migracijos departamentas, remdamasis Kriterijų aprašo 6 punktu, nustatė, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); asmuo apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.10 papunktis). Taip pat atsakovas vertino, jog pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (ji siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje bei naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pateikdama tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas).
13. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
14. Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014).
LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, jo turinį, konstatuoja, kad jame nėra pateikti Migracijos departamento pagrindinę išvadą – kad pareiškėja apklausos metu teikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, pagrindžiantys argumentai. Tad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, jame nurodytas tik teisinis reglamentavimas ir atsakovo prielaidos bei deklaratyvus teiginys dėl pareiškėjos atsakymų į apklausos klausimus neišsamumo ir paviršutiniškumo. Sprendime nėra analizuojamos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos siekiu atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi, siekiant studijuoti Kolegijoje. Sprendime nėra nurodoma, kurie pareiškėjos teiginiai Migracijos departamento vykdytos apklausos metu sudarė prielaidas spręsti, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai dėl leidimo laikinai gyventi įgijimo studijų pagrindu yra nesusiję su jos studijomis Kolegijoje. Juo labiau, kad pareiškėja yra sumokėjusi už mokslą Lietuvoje, buvo priimta studijuoti Kolegijoje ir pan. Pažymėtina, kad šiuo atveju Sprendime iš esmės apsiribota bendrais ir nepagrįstais spėjamais teiginiais dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo ir rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, taip pat aktualių teisės aktų nuostatų nurodymu, tačiau individualus konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas vertinimas nėra pateiktas. Taip pat iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokius konkrečiai tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą pateikė pareiškėja. Be to, šias atsakovo išvadas sugretinus su pateikta 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjos apklausos transkripcija taip pat negalima spręsti, apie kokius konkrečiai neatsakytus ar netinkamai atsakytus klausimus skundžiamame Sprendime nurodo atsakovas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra atliktas su asmeniu, siekiančiu įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, susijusių aplinkybių visumos tyrimas ir vertinimas.
Dar pastebėtina, jog atsakovas netinkamai įvertino ir pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai. Tačiau iš pareiškėjos apklausos transkripcijos matyti, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis. Tad tai ir gali būti pagrindinė priežastis pasirenkant Lietuvą, kaip savo studijų šalį. Vien tai, kad pareiškėja pasirenka savo studijų šalį, kurioje gyvena jos sutuoktinis, turintis leidimą laikinai gyventi, savaime nėra neteisėtas ir neleidžia daryti toli siekiančių išvadų, kurias daro Migracijos departamentas apie galimą neteisėtos migracijos siekius.
16. Šiame kontekste dar pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., pareiškėja negalėjo atsakyti į elementarius klausimus apie studijas Kolegijoje, pagal pareiškėjos nurodomą kriterijų (kokybė) geriausiosios (duomenys neskelbtini) mokyklos ir universitetai yra Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Singapūras, o Lietuvos nėra ir pan., kurios nėra nurodytos skundžiamame Sprendime. Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.
Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl papildomo faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui.
17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), kadangi vien skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės – nuotolinės apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti – nėra pakankamos pripažinti, kad motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad skundžiamame Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nulėmę Sprendime daromas išvadas.
18. Taigi, yra pagrindas skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinus Sprendimą, tenkinamas ir pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjos Prašymą nagrinėti iš naujo.
19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
20. Pareiškėjos skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jos naudai. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėja apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjai iš atsakovo priteistina būtent 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. L. G. G. G. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos A. L. G. G. G. P. 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjai A. L. G. G. G. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.