Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje - rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui S. K. (toliau – atsakovui), tretysis asmuo Tauragės rajono 2-asis notaro biuras – notarė Silvija Bautrėnienė, dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimą, todėl byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. mirė 2021 m. rugpjūčio 6 d. Minėtas asmuo mirė būdamas santuokoje su atsakovu S. K.. Santuoka buvo sudaryta 1973 m. gruodžio 20 d. 2022 m. vasario 3 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas sutuoktinių įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas palikėjo mirties dienai yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

VMI duomenimis palikėjos mirties dieną, t.y. 2021 m. rugpjūčio 6 d. paveldimą turtą, kuris įgytas santuokoje sudaro:

A. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 10,65 Eur;

A. K. vardu Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje ,,Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptus – 9,23 Eur;

A. K. sutuoktinio S. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 7,96 Eur.

Nekilnojamojo turto A. K. vardu nėra. Kito registruotino turto taip pat nenustatyta.

CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI ir kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, VMI 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (28.8-08.4 Mr) RNA-14248 kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po A. K. mirties. Notaro biuras 2022 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku informavo, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nėra gautas teismo sprendimas dėl turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose(duomenys neskelbtini). Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 (2013 m. spalio 24 d. redakcija), 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

2022 m. birželio 22 d. atsiliepimu atsakovas S. K. su ieškovės ieškiniu sutinka. Į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo savalaikiai nesikreipė, nes apie tai nežinojo. Be to, po sutuoktinės mirties nebuvo ką realiai ir paveldėti.

Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, ieškinys tenkintinas visiškai nustatant, kad A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakovu S. K. metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

A. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 10,65 Eur;

A. K. vardu Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje ,,Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptus – 9,23 Eur;

A. K. sutuoktinio S. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 7,96 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, turėtų būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Kadangi, 2022 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-1466 atsakovas S. K. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš jo šios išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1877-367/2022 nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakovu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

1) A. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 10,65 Eur;

2) A. K. vardu Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje ,,Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptus – 9,23 Eur;

3) A. K. sutuoktinio S. K. vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 6 d. esančias lėšas – 7,96 Eur.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.