Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. N. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. skirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Nukentėjusiajai A. K. priteista iš A. N. 300 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas.

5. Teisėjo kolegija pažymi, kad BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis nėra formali. Ji yra materialioji, todėl būtina byloje nustatyti neteisėtų veiksmų padarinius, įtvirtintus baudžiamajame įstatyme. Tai reiškia, kad asmuo pripažįstamas kaltu tik tuo atveju, jei kaltininkas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas laikomas nedidelės vertės, jei jis viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi asmuo baudžiamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jei jis sunaikinto ar sugadinto 150,01–250 eurų vertės svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad A. N. sugadintų durų vertė yra 173 eurų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. N. veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

6. Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją bei kaltininko asmenybę: teistas, teistumas neišvykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, nors sutinka atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau neturi lėšų, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (kaltininkas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas A. N. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą maksimaliam terminui.

7. Nustatęs, kad naują nusikalstamą veiką A. N. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas paskirtą bausmę bendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 64 straipsnį prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės, todėl itin svarbu nustatyti, kokia bausmės dalis yra atlikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020, 18 punktas). Nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. N. buvo paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad minėtu nuosprendžiu į bausmę buvo įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 21 d. 6.45 val. iki 2017 m. sausio 21 d. 16.45 val. ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Tai reiškia, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną A. N. buvo atlikęs dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš viso 59 dienas laisvės atėmimo, todėl neatliktos bausmės dalis yra 4 (mėnesiai) 1 (viena) diena. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neatliktos bausmės dalį, todėl netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas ir prie neatliktos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką bei administracinį nusižengimą, pripažino, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017, 7.3 punktas). Taigi sprendžiant ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą neužtenka įvertinti vien nuteistojo asmenybę. Aplinkybė, kad A. N. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nėra pagrindas netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Nors nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, o baudžiamasis nusižengimas padarytas šiam terminui einant į pabaigą. Sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistasis, laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų, jų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės, priešingai, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, sutinka atlyginti žalą, be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsidarbino. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad veika nėra tiek pavojinga, kad reiktų A. N. izoliuoti nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui, nuteistajam paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidėti bausmės vykdymą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį ir tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

9. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-495/2021, 24 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog A. N. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 66,06 eurų. Atsižlegiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl iš nuteistojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. prie neatliktos 4 (keturių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo dienos pridedant dalį arešto bausmės, ir A. N. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 15 (penkiolikos) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėti A. N. paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais A. N. paskirti šias pareigas: (1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, (2) būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, (3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, (4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo A. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-2719.