- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2-1353-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00187-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vokiečių vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pripažintas netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos 2016 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas uždarosios akcinės bendrovės „Vokiečių vaistinė“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos 2016 m. sausio 4 d. UAB „Vokiečių vaistinė“ kreditorių susirinkimo nutarimą: „UAB „Vokiečių vaistinė“, įmonės kodas 302519299, adresas Vokiečių g. 9, Vilnius, bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka“. Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas bei pažeidžiantis kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ginčijamas nutarimas priimtas nesilaikant neteisminės bankroto procedūros inicijavimo tvarkos. Pareiškėja nebuvo informuota nei apie iniciatyvą vykdyti UAB „Vokiečių vaistinė“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, nei apie šaukiamo kreditorių susirinkimo laiką ir vietą. UAB „Vokiečių vaistinė“ mokestinis įsipareigojimas nebuvo įtrauktas tarp visų įmonės turimų įsipareigojimų, todėl šie veiksmai vertintini kaip esminis bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo pažeidimas. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų atsakovės įsipareigojimų sumos, todėl procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir pripažino netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos 2016 m. sausio 4 d. UAB „Vokiečių vaistinė“ kreditorių susirinkimo nutarimą UAB „Vokiečių vaistinė“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad svarbu nustatyti, ar pareiškėja turėjo kreditorinį reikalavimą atsakovei ne pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą ne teismo tvarka dieną, bet nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad apie įsiskolinimą pareiškėjos administruojamiems valstybės biudžetams atsakovė turėjo žinoti prieš įvykstant kreditorių susirinkimui. Apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami net ir tie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną, nėra pasibaigę.
Nustatęs, kad atsakovė iki nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dienos turėjo žinoti apie mokestinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė netinkamai įgyvendino ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka pranešti kiekvienam kreditoriui. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nutraukti atsakovės bankroto procesą, pareiškėjos skundą tenkinti ir pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos 2016 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą UAB „Vokiečių vaistinė“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Vokiečių vaistinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė pranešimų siuntimo kreditoriams dieną nebuvo skolinga valstybės biudžetui, priešingai atsakovės permoka sudarė 282,89 Eur.
2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė turėjo pranešti apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka kreditorei, kuri atsiras ateityje, tačiau kurios kreditorinis reikalavimas nėra žinomas, ir neapskaičiavus atitinkamo mokesčio bei nepateikus atitinkamos mokesčio deklaracijos, tokio finansinio reikalavimo neįmanoma nustatyti.
3. Pranešimų kreditoriams siuntimo dieną atsakovė nelaikė pareiškėjos kreditore, tačiau vykdė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą be įmonės kreditorių, informuoti tiek mokesčių, tiek valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratorius, kaip specialius valstybinius subjektus.
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016, suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tokie, kurių mokėjimo terminai nėra pasibaigę.
Atsiliepimas
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir nurodo šiuos argumentus:
1. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. pranešimų siuntimo dieną, buvo atsakovės kreditorė.
2. Pakankamas pagrindas nutarimui panaikinti yra vien faktas, jog 2016 m. sausio 4 d. nutarimas buvo priimtas nepaisant to, kad šiam nutarimui pritarė mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos turintys kreditoriai.
3. Atmestini atsakovės argumentai, kad pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pranešimų siuntimo dieną nebuvo įmanoma nustatyti, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų stengusis nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pripažintas netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo nutarimas įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą ne teismo tvarka nutraukė konstatavęs ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros iniciavimo tvarkos pažeidimą – vieno iš kreditorių neinformavimą apie kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nutarta vykdyti atsakovės UAB „Vokiečių vaistinė“ bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Atsakovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi motyvuodama tuo, kad pranešimų kreditoriams dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka dieną atsakovė nebuvo skolinga pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl neturėjo pareigos siųsti jai pranešimą apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka kreditorei, kuri atsiras tik ateityje ir, kurios kreditorinis reikalavimas nėra žinomas.
ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 str. 3 d.). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 str. 4 d.). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tokie kreditoriai, kuriems mokėjimo terminai nepasibaigę. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar pareiškėja turėjo kreditorinį reikalavimą atsakovei ne pranešimo dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka siuntimo dieną, bet nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną, neatsižvelgiant į tai, jog tokio kreditorinio reikalavimo mokėjimo terminas nebuvo suėjęs.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 11 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad 2016 m. sausio 4 d. UAB „Vokiečių vaistinė“ kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir jai nustatytas terminas pareikšti savo kreditorinį reikalavimą (b. l. 4). Nors 2016 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad UAB „Vokiečių vaistinė“ įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi (b. l. 5-7), tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apie įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovė galėjo ir turėjo žinoti nuo sausio pradžios, t. y. prieš įvykstant kreditorių susirinkimui ir jo metu priimant skundžiamą nutarimą. Apeliantė neneigia, jog pareiškėja kaip kreditorė nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo nutarta atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, nes nelaikė jos kreditore, nepaneigia ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo. Minėta, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą įgyvendino netinkamai.
Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais motyvais, kad teismo nustatytas pažeidimas (kreditorės neinformavimas apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka) nėra formalus. Nustatytas pažeidimas sutrukdė vienam iš įmonės kreditorių prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui. Minėta, jog nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. sausio 26 d. duomenimis atsakovės skola kreditorei iš viso sudarė 11 988,59 Eur (b. l. 8), kas sudaro 14,55 procentų visų atsakovės kreditorinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog už atsakovės bankroto procedūros vykdymą ne teismo tvarka balsavo 76,85 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, tačiau susirinkime nedalyvaujant pareiškėjai, šios kreditorės balsų svoris galėjo turėti įtakos kreditorių susirinkimo metu vykdytų balsavimų rezultatams.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016, suformuota taisykle, kuri buvo taikyta konkrečioje byloje ir nagrinėjamam atvejui negalėjo būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Teismas rėmėsi universalia ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo taisykle. Visų įmonės kreditorių, neatsižvelgiant į prievolių vykdymo jiems suėjimo terminus, informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus, nes vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo. Be to, tokį reikalavimą galima pagrįsti ir tuo, kad pagal ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalį, nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Tai reiškia, kad apie įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka inicijavimą turi būti informuojami visi įmonės kreditoriai, neatsižvelgiant į tai, kad nutarimo vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka priėmimo dieną jų reikalavimų mokėjimo terminai dar nėra suėję.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.